Baltarusijos rublio griūtį ekspertai vertina kaip lietuvių, kurie nebijo rizikuoti, galimybę pagaliau įsitvirtinti šioje valstybėje ir atsiriekti didesnį rinkos pyrago gabalą.

Krizei traukiantis nei PVM, nei dauguma kitų mokesčių nemažės. Priešingai: veikiausiai didės kapitalo apmokestinimas, gyventojų pajamų mokestis, bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis ir kt.

Šiuo metu nekilnojamojo turto kainos pasiekusios dugną. “Ober-Haus” prognozėmis, keletą metų nenumatoma didesnių kainų pakilimų ar nuopuolių. Po dvejų trejų metų butai pamažu brangs, bet metinis augimas geriausiu atveju sieks apie 5 proc.

Prognozuojama, kad darbo po penkerių metų Lietuvoje neturės apie 130 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Maždaug trečdalis jų bus ilgalaikiai bedarbiai. O kokia padėtis darbo rinkoje bus 2020-aisiais?

“Kito tokio palankaus projektams įgyvendinti laikotarpio, kaip 2007–2013 m., Lietuvos transportas veikiausiai lauks ilgai”, – “Veidui” prognozavo Transporto investicijų direkcijos vadovas Alminas Mačiulis.

Jei ne užsienio rinkos, Lietuvoje nebebūtų nė vienos didesnės veikiančios gamyklos. Ir ateities Lietuvos pramonės augimą lems tik paklausa eksporto valstybėse.

Europos Sąjungos (ES) rengiamos ekonominės sankcijos Baltarusijai išgąsdino Lietuvos verslininkus – į Briuselio taikiklį pateko kaimynų trąšų gamybos gigantas “Belaruskalij”, nuo kurio priklauso Klaipėdos uosto ir geležinkelininkų pajamos.

Stipriausios išliks ir dabar vyraujančios tradicinės – chemijos, elektronikos, maisto, medienos apdirbimo, mineralinių medžiagų ir tekstilės pramonės šakos.

2015 m. bedarbių sumažės iki 120–130 tūkst., todėl, kad mažės gyventojų ir augs ekonomika.

Per ateinančius aštuonerius metus Lietuvos nekilnojamojo turto rinka jau nebekris, o pamažu ims kilti iš ką tik pasiekto dugno. Tačiau jei butai ir brangs, tai tik didmiesčiuose, ir tik po keletą procentinių punktų per metus.

Baltijos mažmeninės drabužių prekybos lyderė “Aprangos” grupė pranešė pirmąjį ketvirtį dirbusi pelningai.