2010 Gegužės 07

Eksportas

Lietuvą iš dugno tempia eksportas

veidas.lt

"Veido" archyvas

Nors BVP grįžo į minuso zoną, pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos ūkis atsilaikė palyginti neblogai. Tačiau tik iš atsigaunančių užsienio rinkų malonės.

“Vienas ministras sakė, kad siuvėjas neišgelbės Lietuvos ekonomikos, tad svarbiausia lazeriai, informacinės technologijos. Tai tikrai labai svarbu. Bet dar reikia žiūrėti, kiek žmonių kurioje srityje dirba, o tekstilės ir aprangos pramonėje – apie 50 tūkstančių, ir šiandien ši pramonės šaka bene labiausiai atsigauna”, – džiaugiasi “Audėjo” generalinis direktorius Jonas Karčiauskas. Ilgametis įmonės vadovas neslepia: “Audėjui” sunku, kaip ir visiems. Įmonės gamybos apimtis trečdaliu apkarpė ir sunkmetis, ir PVM bei kiti padidinti mokesčiai, ir pabrangę energijos ištelkiai, teko atleisti daug žmonių. Tačiau įmonę gelbsti užsienio rinkos, nes net 85–90 proc. produkcijos eksportuojama.

Eksportas kol kas vienintelis tempia Lietuvą iš krizės smegduobės. Nors po dviejų ketvirčių su pliuso ženklu pirmųjų trijų šių metų mėnesių bendrasis vidaus produktas vėl smuktelėjo žemiau nulio, dabartiniai minus 2,9 proc., palyginti su pernai pirmojo ketvirčio minus 13,3 proc., beveik sėkmė, juolab netekus pigesnės elektros energijos iš Ignalinos atominės elektrinės. Finansų ministerija buvo numačiusi 2 proc. nuosmukį, tačiau, šios ministerijos analitikų nuomone, prie kritimo prisidėjo atšiauri žiema Europoje.

Atrodytų, belieka semtis optimizmo, bet jis šiek tiek senka analizuojant atskirus BVP komponentus.

Pramonė lūkesčius sieja su užsienio rinkomis

Per pirmus tris šių metų mėnesius labiausiai krito statybos, o mažiausiai – pramonės sektorius. Tie sektoriai ar įmonės, kurie labiau orientuoti į vidaus vartojimą, kol kas prošvaisčių nemato. Tačiau Lietuvos pramonė smarkiai susijusi su eksporto rinkomis, o jos pamažu atsigauna, suteikdamos vilčių ir Lietuvai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Ūkio ministerijos pirmą kartą parengtame Pramonės lūkesčių indekse, sudarytame pramonės įmonių vadovų apklausos pagrindu, apdirbamosios pramonės lūkesčių indekso rezultatai žada giedrą: visi sektoriai viršijo net 70 punktų (50 viršijantis skaičius rodo, kad pramonė žada kilti), o tekstilės ir drabužių pramonės rodiklis siekė net 84.

“Bet analizuojant apklausos rezultatus tampa akivaizdu, kad daugiausia šiuos skaičius lemia būtent eksportas, o vidaus paklausa to kol kas nepatvirtina”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

80 proc. respondentų nurodė, kad sugebėjo padidinti pagamintos produkcijos kiekį, o 75 proc. gavo naujų užsakymų tik dėl padidėjusios užsienio paklausos. Tačiau eksportą riboja didelė konkurencija, o Lietuvos pramonės konkurencingumą prastai veikia brangstantys energijos ištekliai ir didėjančios žaliavų kainos.

Kitą svarbų BVP komponentą – bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimą, paprasčiau tariant, investicijas į gamybos plėtrą, taip pat palankiai veikia atsigaunanti užsienio paklausa, bet riboja pinigų stygius. Sudarant lūkesčių indeksą labai daug vadovų skundėsi, kad negali patenkinti atsigaunančios Vakarų eksporto paklausos, nes neturi kreditinių išteklių gamybiniams pajėgumams plėsti. Investicinius projektus stabdo ir vis dar smunkanti vidaus paklaus

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...