2010 Gegužės 31

Eksportas

Kas taps naujuoju ekonomikos varikliu

veidas.lt

Paradoksas: šiemet sparčiausiai atsigauna tos šalys, kuriose vis didesnę rinkos dalį užima pramonės gamyba ir eksportas, net jei bankų sektorius čia praranda pozicijas ir vis labiau silpsta. Ir, priešingai, tose valstybėse, kuriose finansinės paslaugos klesti, bet nėra stipraus pramonės sektoriaus ir nedidėja užsienio prekyba, bendra ekonomikos padėtis atrodo palyginti prastai.

Tarkime, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Rytų Afrikos šalyse imta kalbėti apie bankininkystės sprogimą – čia bankinių paslaugų sektorius pirmąjį šių metų ketvirtį plėtėsi ne mažiau nei 50 proc., bet ekonomika čia lyg įbesta. Dubajus pranašauja, kad šalies ekonomika šiemet toliau smuks ir bendrasis šalies vidaus produktas bus 10 proc. mažesnis nei pernai. Rytų Afrikos šalyse, kur su didžiuliu pagreičiu po krizės įsibėgėja draudimo paslaugos, kalbama apie ekonomikos sąstingį, nes esminis ekonomikos variklis – pramonė ir eksportas – merdi.

Lygiai tas pats ir Vakarų šalyse. Europos Sąjunga, euro zona, JAV – visos skundžiasi, kad BVP šiemet vos vos kruta iš vietos, nors bankininkai trina rankomis: krizė baigėsi ir jie vėl skaičiuoja gaunamą pelną.

Užtat pramonės gamyba čia kilo daugių daugiausiai 1–2 proc., o eksporto apimtys didėjo 1–7 proc.

Net galima įžvelgti akivaizdžią koreliaciją: šalyse, kuriose pramonės gamyba didėjo iki 1–2 proc., tiek pat kilo ir BVP. Tuo tarpu gamybos apimčių augimui viršijant 10 proc., BVP per tą patį laikotarpį šoktelėjo 3–4, kartais net 10–11 proc.

Be to, sparčiausiai juda pirmyn tų šalių, kuriose pramonės užimama rinkos dalis yra didžiausia, ekonomika. Kinija, kurioje pramonės sektorius sudaro per 60 proc. visos rinkos, šiuo metu turi daug daugiau galimybių sparčiai kelti ekonomikos rodiklius nei, tarkime, JAV, kuriose pramonė sudaro vos 12 proc.

O bankininkai, kurie taip ilgai buvo JAV “arkliukas”, galima sakyti, nieko nebelemia: iki krizės šio sektoriaus sėkmė reiškė ir šalies klestėjimą, o dabar į bankininkus niekas nekreipia jokio dėmesio.

“Grįžtame į laikus, kai bankininkai buvo trečiasis luomas, o užsienio pirkliai laikyti elitu”, – vaizdžiai samprotauja Jeilio universiteto ekonomistas Robertas Shilleris.

Jis pabrėžia, kad niekam per daug nerūpi ir kiti iki sunkmečio reikšmingais laikyti sektoriai – vartojimas ar mažmeninė prekyba. “Kas iš to, kad Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos apimtys didėjo “net” 5 proc. – BVP augimui tai neturėjo veik jokios įtakos”, – aiškina specialistas. Juk svarbu tik tai, kad šalyje beveik nedidėjo pramonės gamyba – ji į viršų pasistiebė vos 0,2 proc.

Pramonė uždirba daugiausiai

Puikiausias pavyzdys, kaip pastaruoju metu tapo svarbu didinti pramonės gamybą ir prekybą su užsieniu, – Kazachstanas. Ši valstybė laikoma sparčiausiai augančia visame pasaulyje, nors tikslių duomenų apie pirmojo ketvirčio BVP didėjimą nėra. Ekspertai spėlioja, kad šis skaičius gali siekti 15–20 proc. Ir toks spėjimas – gana kuklus, turint omenyje, kad sausį–kovą Kazachstanas padidino eksportą į užsienį net 68 proc. – iki 13,5 mlrd. JAV dolerių.

Regis, tai dar ne pabaiga. Kinija vos prieš savaitę atvėrė Kazachstanui kelius į Azijos šalis, ir planuojama, kad šiemet Kazachstanas užmegs itin aktyvius prekybinius santykius su Šiaurės Korėja ir Taivanu, kuriems per Kiniją parduos daugiau nei 3 mln. tonų grūdų.

Ne ką prasčiau sekasi ir pačiai Kinijai. Jos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, kilo 13 proc. Nesunku numanyti kodėl. Kinijos pramonės gamyba per tą patį laikotarpį liuoktelėjo 13 proc. aukštyn, o eksporto apimtys pagerino visus rekordus: jis buvo 84 proc. didesnis nei pernai.

Didžiausias nuopelnas čia tenka metalo pramonei: Kinija neabejotinai pirmauja pagal metalo apdirbimo apimtis visame pasaulyje ir šios nišos niekam neketina užleisti. Kaip ir metalo rūdos gavybos. Šis sektorius jau vadinamas “superpelno” rinka, tad jame užvirė arši kova tarp Azijos valstybių, Australijos ir Rusijos.

Beje, prakalbus apie ekonomikos variklius reikia pasakyti, kad Rusija čia –  išimtis. Nors jos eksportas sparčiai didėjo, šalies BVP pakilo labai menkai.

Ekspertai aiškina, kad svarbiausia to priežastis – Rusijos priklausomybė nuo prekybos su Vakarų Europos šalimis, kuriose paklausa vis dar nėra didelė, o eurą palietus krizei gali dar labiau sumenkti.

Užtat Rusijos viltis – aukštosios technologijos. Kartu su Japonija, Indija, Kinija, Vietnamu, Šiaurės Korėja mūsų rytinė kaimynė tikisi tapti viena didžiausių aukštųjų technologijų gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...