2011 Gegužės 18

Nedarbas mažės, bet trūks aukšto lygio specialistų

veidas.lt

BFL

Visuomenė sensta, bet medikų ruošiama mažiau, tad ateityje jų truks

Prognozuojama, kad darbo po penkerių metų Lietuvoje neturės apie 130 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Maždaug trečdalis jų bus ilgalaikiai bedarbiai. O kokia padėtis darbo rinkoje bus 2020-aisiais?

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 280 tūkst. bedarbių, maždaug 140 tūkst. jų nedirba ilgiau negu metus. Nepaisant to, darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, turinčių įvairių gebėjimų ir galinčių kurti didelę pridėtinę vertę. Tai lemia, kad Lietuvoje rengiami ne tie specialistai, kurių labiausiai reikia darbo rinkai, ir vyksta didelė darbingo amžiaus specialistų emigracija. Vis daugiau nekvalifikuotų bedarbių patenka į skurdo spąstus. Mat jiems labiau apsimoka gyventi iš pašalpų arba uždarbiauti šešėlyje, negu persikvalifikuoti ir naujai įgytus gūdžius pritaikyti legalioje darbo rinkoje.

Ar ilgalaikis nedarbas, kai žmogus darbo neranda metus ar ilgiau, ir toliau išliks viena pagrindinių problemų, priklausys nuo ekonomikos augimo, ilgalaikių investicijų, valdžios veiksmų, taip pat nuo gyventojų kompetencijos bei žinių ir gebėjimų jas pritaikyti. O darbuotojų kvalifikacijos kilimui didelę įtaką turės tai, kaip pavyks panaudoti Europos Sąjungos lėšas, skirtas profesiniam švietimui plėsti ir tobulinti.

Po penkerių metų bedarbių bus mažiau

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sako, kad kol kas nėra aiškių bei konkrečių mechanizmų, kurie didintų užimtumą ir mažintų nedarbą. “Ilagalaikės investicijos ir ekonomikos atsigavimas – pagrindinės prielaidos, skatinančios darbo rinkos pokyčius. Stebint šiandienines tendencijas galima prognozuoti, kad 2015 m. bedarbių bus 120–130 tūkst., tačiau ir žmonių Lietuvoje gyvens mažiau. O ilgalaikis nedarbas išliks didžiausia problema – ketvirtadalis ar net trečdalis bedarbių darbo neturės ilgiau negu metus”, – mano B.Gruževskis.

Jo požiūriu, nuo 2015 m. nedarbas turėtų pradėti mažėti, tačiau tik tuo atveju, jeigu nebus jokių ekonomikos lūžių. “Jeigu BVP kasmet didės po 2 proc., tai galime tikėtis, kad po dešimties metų Lietuvoje užimtumas padidės iki milijono keturių šimtų tūkstančių užimtųjų. Vis dėlto dar didelė dalis gyventojų dirbs šešėlyje”, – neabejoja ekonomistas.

Jis prognozuoja, kad kvalifikuotų darbuotojų ateityje turėtų gausėti, nes didės ir jų poreikis, tačiau abejoja, ar jų žinios atitiks rinkos poreikius. Tai priklausys nuo to, kokia bus pasirinkta švietimo politika. “Deja, šiuo metu stojančiųjų į inžinerijos ir technologijų krypties specialybes labai mažai. O tai pirmasis požymis, įrodantis, kad aukšto lygio specialistų trūks. Dabar nerengiama ir medikų pamaina. Jų priimama mažiau, nors visuomenė sensta. Antrasis signalas, kad pritrūksim kvalifikuotos darbo jėgos, – tris kartus padidėjęs socialinių mokslų specialistų rengimas, nors jų poreikis mažės, nes jie bus nepasiruošę vykdyti ūkinės veiklos”, – paaiškina B.Gruževskis.

Jo nuomone, neigiamos įtakos taip pat turės depopuliacija. Jeigu gimstamumas ir pradės didėti, vis dėlto mirtingumas tikrai nemažės, todėl dar ir po trisdešimties metų neturėsime natūralaus prieaugio. Vadinasi, gali apskritai pradėti trūkti darbo jėgos.

Fizinės jėgos reikės mažiau

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas mano, kad ateityje modernėjant įmonėms ir jose daugėjant automatizuotų įrenginių turėtų didėti darbo našumas ir nebereikės tiek fizinės darbo jėgos. “Neseniai stebėjau, kaip dvylika žmonių tiesė optinį kabelį. Pusė jų stovėjo ir žiūrėjo, nes tokį darbą gali atlikti du darbuotojai. Tad po dešimties metų paprastų darbininkų tikrai nepritrūksim. Jų nepakeis ir, pavyzdžiui, baltarusiai, nes imigrantai iš trečiųjų šalių, nemokantys kalbos, galės dirbti tik pagalbininkais gamyklose”, – svarsto D.Arlauskas.

“Hidrostatybos” įmonių grupės valdybos pirmininkas Jonas Dumašius prognozuoja, kad statybų sektoriuje taip pat reikės vis mažiau darbuotojų, nes naujos technologijos leis padidinti darbo našumą esant mažesniam skaičiui darbuotojų. Be to, po penkerių metų jau bus visiškai patenkinti gyvenamojo būsto poreikiai. Tad statybų rinka orientuosis į renovaciją. “Bus didelis poreikis inžinierių, nes su naujomis technologijomis galės dirbti tik aukštos kvalifikacijos specialistai”, – neabejoja J.Dumašius.

O kokių specialistų poreikis bus didžiausias? D.Arlausko nuomone, viskas priklausys nuo Vyriausybės strategijos, o to nuspėti neįmanoma, ypač kai taip dažnai keičiasi ministrai ir kiekvienas ateina dirbti turėdamas savo viziją. “Vakarų Europos valstybės nekuria darbo vietų, o sudaro sąlygas plėtotis verslui, numatydamos ilgalaikes strategijas. Jeigu bus pritraukta užsienio investuotojų, kurie steigs, pavyzdžiui, dideles gamyklas, tada daug darbo vietų sukurs ir smulkiosios Lietuvos įmonės, kurios jas aptarnaus”, – tikisi D.Arlauskas.

Bus stiprinamas profesinis mokymas

Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi ilgalaikius užimtumo didinimo prioritetus iki 2020 m. Juose numatyta per penkerius metus įgyvendinti verslumo ugdymo bei kaimo vietovių darbo jėgos perorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas projektus, organizuojant laikinus darbus ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse, remiant neįgaliųjų įdarbinimą socialinėse įmonėse.

Siekiant sumažinti ilgalaikį nedarbą, kad bedarbiai, užuot gyvenę iš socialinių išmokų, eitų dirbti, numatoma nedarbo socialinio draudimo išmoką tiesiogiai susieti su bedarbio dalyvavimu mokymuose ir įsidarbinimu. Siekiant sumažinti nelegalaus darbo mastą, parengtas Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektas, numatantis griežtas sankcijas už nelegalų darbą.

Reikiamos kvalifikacijos darbo jėga rinką tikimasi aprūpinti užtikrinant profesinio orientavimo ir karjeros planavimo paslaugų plėtrą bei prieinamumą. Numatoma plėtoti jaunimo mokymosi darbo vietoje galimybes. Šiems projektams įgyvendinti lėšos bus skirtos iš ES struktūrinių fondų. Tačiau ar pavyks pasiekti tikslus, priklausys nuo to, kaip bus panaudoti pinigai.

“Abejoju, ar po dešimties metų jau matysim teigiamų rezultatų ir bus rengiami aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Profesinis rengimas dar tik kūrimosi stadijų. Be to, svarbu, kaip bus užtikrinta kontrolė. Ar bus finansuojamas baigusiųjų profesines mokyklas įdarbinimas, ar reikės baigus mokslus atidirbti bent metus ir ar žmogus dirbs pagal specialybę? Vis dėlto nedarbas 2020 m. tikrai bus mažesnis nei dabar”, – apibendrina Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas B.Gruževskis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...