Valstybės įstaigų darbas dabar jau ne tik kalėdiniu laikotarpiu, bet ir karštymečiu nuo privačiųjų skiriasi kardinaliai. Šios, išeidamos atostogauti, sąžiningai apie tai informuoja interesantus, o valdiškos kontoros darbą tik imituoja.

Lietuvai reikia pasistengti daugelyje konkurencingumo vertinimo pozicijų. Pagal valstybės lėšų švaistymą, valstybės reguliavimo naštą, protų nutekėjimą, verslo aplinką tiesioginėms užsienio investicijoms esame atsiliekančiųjų zonoje.

Dabartiniai politikai sparčiai žengia carinės Rusijos ir sovietų valdžios pramintu taku – didžiąją politiką perkeldami į gatves. Jau turime gatvių pavadinimuose įamžintų žmonių, kurių vienadienius politinius nuopelnus Lietuvai sunku prisiminti.

Valdininkai ir toliau dosniai dalija mokesčių mokėtojų pinigus, neskirdami, kuo valstybės tarnyba skiriasi nuo automobilių plovyklos ar privataus klubo.

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir konservatorė Laima Andrikienė – aktyviausi šios kadencijos Lietuvos europarlamentarai, o Algirdas Saudargas ir Valdemaras Tomaševskis savo nuomone su Europarlamentu dalytis vengia.

Kai visas parakas išeina ginčams, kiek litų kam sumažėjo ar pakilo alga, nelieka laiko tikrosioms viešojo sektoriaus reformoms.

Valstybės turto fondas (VTF) perėmė apie 20 tūkst. kv. m patalpų, kuriose iki šių metų liepos 1 d. buvo įsikūrusios aštuonių apskričių administracijos. Dviejų – Vilniaus ir Utenos patalpas Koordinacinė apskričių viršininkų administracijų likvidavimo komisija nutarė padalyti be VTF globos.

Lietuva jau pagarsėjo kaip šalis, kurioje pernai sparčiausiai ES mažėjo gyventojų, tačiau šių metų duomenys būtų dar įspūdingesni.

Narystė tarptautinėse finansų organizacijose Lietuvai ne tik suteikia galimybę pasinaudoti minėtų organizacijų finansiniais instrumentais, patirtimi, konsultacijomis, bet ir nemažai kainuoja.

Senam ministerijų įpročiui tempti į savo pusę valstybės biudžeto projekto paklodę ateina galas. Ministro pirmininko tarnybos Strateginio koordinavimo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė tikina, kad šiemet tokius ministerijų veiksmus bus mėginama suvaldyti.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai perspėja, kad žmogaus teisių padėtis Lietuvoje prastėja. Sociologiniai tyrimai rodo, kad lietuviai emigrantai namo negrįžta ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad svečiose šalyse jaučiasi saugūs, ten jiems patinka santykiai tarp žmonių, laisvės pojūtis darbe, jie ten save geriau realizuoja.