“Šita spaudos konferencija skirta visuomenei, žmonėms paaiškinti, kad toliau skiriant tokį finansavimą Lietuva bus labai silpna grandis NATO struktūroje”, – praėjusią savaitę gąsdino krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tačiau ministrė prašovė pro šalį. Ir mažiausiai dukart.

Naujos Seimo sesijos žadami spręsti klausimai – tokie patys kaip ir prieš metus, nes per juos mūsų parlamentas per daug parako ir laiko leido vidinėms kovoms bei populizmui, o ne būtiniems sprendimams priimti.

Šį politinį rudens sezoną valdantieji nusiteikę užsiimti valstybės biudžetu, valstybės turto valdymo ir dujų ūkio reformomis, o savivaldybių rinkimus nukelti į antrą planą.

Šiandien Klaipėdos uoste švartuojasi tanklaivis “Minerva Helen”, atplukdęs iš Venesuelos 80 tūkst. tonų naftos Baltarusijos Navapolacko naftos perdirbimo gamyklai. “Klaipėdos naftoje” perkrauta į cisternas, nafta Baltarusiją pasieks Lietuvos geležinkeliais.

Vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje antrąjį ketvirtį padidėjo 1,5 proc. (privačiame 1,1 proc.). Apie tai praėjusią savaitę pranešė Statistikos departamentas, tą patvirtina ir oficialiai valstybės institucijų tinklalapiuose skelbiami atlyginimai. Bet įdomu, ar už geresnius darbo rezultatus valstybės tarnautojai nusipelno materialinio paskatinimo?

Šią savaitę opozicinės partijos ketina pradėti derybas dėl susivienijimo. Preliminariuose pokalbiuose daugelis opozicinėmis save laikančių frakcijų tam pritaria.

Laimėti konkursą į svarbias pareigas neužtenka. Reikia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) biografijoje nerastų nė dėmelės. Greitai bus jau du mėnesiai, kai Valstybinis turizmo departamentas laukia direktoriaus pareigas konkurse laimėjusios Raimondos Balnienės.

Pažadai optimizuoti ligoninių tinklą, sumažinti vaistų kainas dūžta į didžiulį pasipriešinimą, kurstomą ne tik didelių pinigų ir įtakos, bet ir sveikatos apsaugos strategų negebėjimo paaiškinti to visuomenei.

Pusmetis, praėjęs nuo naujojo VSD vadovo Gedimino Grinos darbo pradžios, parodė, kad nors ir ne taip greitai, kaip norėtume, bet svarbiausioje valstybės slaptojoje tarnyboje prasidėjo permainos į gerąją pusę.

“Iš Vyriausybės rezervo skirti daugiau, negu jo yra, neįmanoma”, – vėtros nusiaubtų vietovių žmonėms aiškino finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ir su ja būtų sunku ginčytis. Klausimas kitas: ar galima rezervo fondą naudoti pramogoms, kai paskui pinigų neužtenka į tikrą bėdą pakliuvusiems žmonėms ar įstaigoms paremti?

Demonstratyvus Varšuvos nusivylimas Vilniaus sprendimu neprisidėti prie Lenkijos ir Rusijos iniciatyvos panaikinti vizų režimą Kaliningrado srities gyventojams gali žymėti Lietuvos ir Lenkijos santykių atšalimo pradžią.