2010 Rugpjūčio 18

IT

Kiek įstaigų – tiek skirtingų programinių įrangų

veidas.lt

Šiuo metu skirtingose Lietuvos valdžios ir viešojo administravimo institucijose dūzgia keliasdešimt tūkstančių kompiuterių. Šimtui darbuotojų jose vidutiniškai tenka jau po 75 kompiuterius. Daugumoje šių institucijų kompiuterinė technika ir programos naujausios ir brangiausios. Kompiuterinė technika valstybės institucijose keičiama kas penkeri metai, per metus tai kainuoja 50–80 mln. Lt.

Skandalinga tai, kad skirtingų valstybės institucijų informacinės technologijos iki šiol nėra suderintos tarpusavyje. Be to, šią techniką jos dažniausiai perka brangiau, nes daro tai pavieniui, o ne visos kartu, nors tai smarkiai sumažintų tiek kompiuterių, tiek programų kainą.

Nors jau senokai veikia Cintrinė perkančioji organizacija (CPO) ir per ją valstybės institucijos viską galėtų įsigyti pigiau, šios organizacijos paslaugomis naudojasi niekingai menkas nuošimtis įstaigų. Per ją atliekama vos 0,19 proc. visų viešųjų pirkimų. Šiandien CPO sistemoje yra užsiregistravusios tik 509 viešojo sektoriaus organizacijos, kurių sandoriai su IT sektoriaus paslaugų teikėjais vyravo nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų litų, o biudžetas dėl to sutaupė apie 5–10 proc. lėšų.

“99 proc. viešojo sektoriaus organizacijų naudojasi “Microsoft” įranga, o pirkdamos per CPO gautų 5–10 proc. nuolaidą, kurios negana pirkdamos savarankiškai”, – apie būdą taupyti biudžeto lėšas aiškina Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos Elektroninių ryšių ir inovacijų skyriaus vedėja Aušra Kumetaitienė.

Niekaip iš mirties taško nejuda ir dar viena problema – informacinių sistemų suvienodinimas. Štai Latvijoje buvo paskelbtas konkursas ir visos ministerijos dabar naudojasi vienoda programine įranga. O pas mus – ne. Kai kuriose mūsų valstybės institucijose net skirtinguose skyriuose naudojamos skirtingos programos. O tai itin brangu ir neefektyvu. “Daug patogiau, kai skirtingi skyriai ar ministerijos kalba ta pačia IT “kalba” – kai nereikia specialios programos, kad atsidarytum kitos ministerijos atsiųstą dokumentą”, – dėsto Ūkio ministerijos IT skyriaus vedėjas Algis Ignas Krasauskas.

Tačiau pinigų, už kuriuos perkami kompiuteriai ir programos, skirstytojams taip neatrodo. Kitąmet kompiuterinei technikai bei programoms ir vėl išleisime 80 mln. Lt, nors galėtume išleisti 40 mln. Lt, be to, kitąmet ir toliau neturėsime bendros IT sistemos, kuri visiems be išimties būtų naudingesnė, greitesnė ir pigesnė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (5)

  1. Aurimas Aurimas rašo:

    O dar kiečiau būtų, jei daugelis įmonių naudotų nemokamą legalų “softą”, kurio internete pilna rieškučiomis griebti, tereikia įsivesti į “Google.lt” paiešką ir netingėti paieškoti, tada sutaupytų valstybė atsiprašant “dahrena” pinigų nei, kad pirkdama iš “Microsoft’o” kokius “Langus”, kurie realiai šūdo tik verti (ta pati “Višta” blizgučiais apibarstytas “XP”, o septintos kartos langai ta pati “Višta” apsukta trys “šem” laipsnių kampu, kuris vadinasi “PX”).

    P.S. Šiaip, abejočiau, kad kas iš vyriausybės mano komentarą skaitys, bet – gal davai pradėkit iš torrentų siųsti valdininkams ir darbuotojams visokius “softus”? Visiškai nemokamai bus, a? :D

    P.S.S. Jei, ką galiu papostinti trakerių sąrašą, bet “tipo” bijau LANVOS, kad užsisės :D

  2. r.d. r.d. rašo:

    isvada ta pati kaip ir visada. supuvus musu biurokrarija ir neimanomi nei taupymai nei protingas valstybes valdymas kol visu tu glusiu nepaleisim i pensija ar pan…

  3. to aurimas to aurimas rašo:

    asiliukas…kai kumbutu naudoji savo kompe tai tiesa,nemokama, bet jeigu linuxa noretum naudoti istaigoje, reikalinga isigyti licenzijas…pasidometum pries lodamas

  4. Aurimas Aurimas rašo:

    O kas įstaigoms liepia pirkti “Office Edition”? Gali ir paprastus turėti. Anokia čia ir bėda. Ir aš neloju, žmogau, o sakau faktą, kad yra nemokamų pamainų “Microsoftui”. O ar tos pamainos yra populiarios – tai jau kita kalba.

  5. blogietis blogietis rašo:

    to aurimas rašo:
    2010 08 21 20:24

    Prieš amsint apie lojimą, reikėtų bent įdomumo dėlėj perskaityti M$ EULA ir palyginti su GNU GPL ar kita Open Source licenzija. Linux’o mokamos licenzijos ne už autorines teises, o už programinį palaikymą (M$ tai daro už papildomus babulius). Perkant Linuxo “Support” licenziją, butų sutaupomos biudžeto lėšos dėl sumažėjusių IT etatų valstybiniam sektoriuje, galbūt galima būtų įkurti vieningą IT Helpdesk’ą visam valstybiniam sektoriui. Net ir M$ Office’o pakeitimas į OpenOffice’ą būtų ženklus sutaupymas. Šiaip Prancūzijos ir Vokietijos valstybinės įstaigos pereina prie atviro kodo.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...