2010 Balandžio 09

IT rinka

Pasaulinė kompiuterių rinka atsigauna

veidas.lt

Pasaulyje ir Europoje palengva atsigaunant kompiuterių pardavimui, Lietuvos informacinių technologijų rinka tebėra leisgyvė. Bet rinkos dalyviai trykšta optimizmu.

Vienos didžiausių pasaulyje IT rinkos tyrėjų “International Data Corporation” (IDC) duomenimis, bendras kompiuterių pardavimo pasaulyje per 2009-uosius augimas buvo 2,3 proc., o pasaulyje pernai iš viso buvo parduota 294,208 mln. kompiuterių.

Europos rinkoje po trijų nuosmukio ketvirčių 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį pagaliau buvo užfiksuotas 3,5 proc. šuoliukas aukštyn, bet bendrai pernai parduota 5,3 proc. mažiau kompiuterių nei 2008 m. – 96,570 mln. Europoje, kaip ir visame pasaulyje, rinką gelbsti namų vartotojai, verslo segmentas po sunkmečio atsigauna šiek tiek lėčiau.
Europos lyderių penketas yra toks: kaip ir pasaulyje, pirmauja “Hewlett-Packard”, nedaug atsilieka “Acer”, į trečią vietą Europoje nusmukusią “Dell” vejasi “Asus” ir “Toshiba”.

Baltijos duobė

IDC duomenimis, kompiuterių rinka Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį dėl ekonominės krizės smuko ir toliau. Nepaisant per kalėdinį sezoną padidėjusio namų vartotojų aktyvumo, kompiuterių pardavimas tesiekė 95 tūkst. – 37,4 proc. mažiau nei prieš metus. Per visus 2009-uosius Baltijos šalių kompiuterių rinka susitraukė net 46 proc., palyginti su 2008 m.

2009 m. paskutinį ketvirtį Estijoje buvo parduota 25 tūkst. kompiuterių (39,7 proc. mažiau nei prieš metus), didžiausias nuosmukis užfiksuotas Latvijoje – 26 tūkst. (47 proc. mažiau), o mažiausiai smuko Lietuvoje – 44 tūkst. (28,2 proc. mažiau).

Tačiau lietuvių džiaugsmas turėtų praeiti akimirksniu vos žvilgtelėjus į antrą lentelę. Kaip matome, pagal parduotų kompiuterių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, mus lenkia netgi Latvija, o Estija – keturiskart. Žinoma, galima aiškinti, kad tai suomiai išvalo visas Talino kompiuterių parduotuves. Beje, mes su “braliukais” atsiliekame ir nuo pasaulinio vidurkio, kuris yra 13,08 kompiuterio.

Rinkoje dominavo nešiojamieji kompiuteriai, kurių pardavimas siekė maždaug 60 proc. visų parduotų, o stalinių kompiuterių poreikis buvo menkas, ypač dėl susilpnėjusio verslo segmento. Pateikusi didžiulę pasiūlą, ypač nešiojamųjų kompiuterių, Baltijos šalių kompiuterių rinkos lyderės vardą ir toliau išlaikė “Hewlett-Packard”.

“Konkurencija besitraukiančioje rinkoje vertė gamintojus mažinti kainas. Nepaisant naujos operacinės sistemos “Windows 7″ išleidimo ketvirtąjį ketvirtį, Lietuvoje tokie gamintojai, kaip “Dell” ir “Toshiba”, siekdami iki minimumo sumažinti kainas, siūlė nešiojamuosius kompiuterius su nemokama “Ubuntu” operacine sistema arba apskritai be sistemos” – sakė IDC tyrimų analitikas Marekas Kujda, atsakingas už Baltijos šalių rinką.

IDC tikisi, kad Baltijos šalių kompiuterių rinkai šiemet padės atsigauti didėsiantis pirkimas verslo ir viešojo sektoriaus segmentuose, žinoma, jeigu tik atsigaus šalių ekonomika. Tačiau aštri konkurencija ir toliau vers mažinti kainas.

Optimizmo ženklai

Įmonėms ir viešajam sektoriui drastiškai apkarpius IT biudžetus ir etatus, sustabdžius investicijas ir įšaldžius projektus, išlaidos IT ir kartu IT bendrovių pajamos, įvairiais vertinimais, per 2009-uosius sumažėjo nuo 30 iki 60 proc. Dar prisidėjo sunkmečiu sumažėjusi namų vartotojų perkamoji galia ir gerai žinomų didelių IT kompanijų, tokių kaip BMS ir ICG, bankrotai su visais jų prekybos tinklais.

Tado Goberio, “Hewlett-Packard” (HP) pardavimo vadovo Lietuvoje, teigimu, 2009-ieji tikrai buvo sunkūs Lietuvos IT rinkoje. Didmenininkų rūpesčiai dėl stipriai sumažėjusio pardavimo bei finansavimo galimybių nulėmė ir stambių IT mažmenininkų bankrotą. Iš IT rinkos pasitraukė ne vienas tarptautinis gamintojas, uždarę savo atstovybes Lietuvoje. Pasak jo, HP pardavimas pernai, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo apie 31 proc., tačiau tai atitiko rinkos tendenciją.
Kaip tvirtina “Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Glodas, didžiausią smūgį Lietuvos IT rinka patyrė būtent namų vartotojų segmente – gyventojai neskuba keisti dvejus trejus metus tarnaujančios technikos. Pasak jo, šiandien dar nematyti ženklų, kurie leistų daryti optimistiškesnes prognozes, susijusias su namų vartotojais, bet pirmuosius verslo ir organizacijų segmento atsigavimo ženklus jau galima įžvelgti.

“Asmeniniai kompiuteriai ir toliau perkami vangokai. Įmonės taip pat mėgina verstis su anksčiau įsigytais kompiuteriais, bet IT projektų skaičius ir apimtys praktiškai nesumažėjo, o kai kuriose srityse ima didėti”, – sako M.Glodas.

Pasak pašnekovo, dalis diegiamų IT projektų įgyvendinami ES fondų lėšomis, kurios, esant dabartinei padėčiai, tapo didele paspirtimi. Lietuvos įmonės jau įvertino IT reikšmę didinant įmonių veiklos efektyvumą ir saugumą, naudą tobulinant procesus ir stiprinant konkurencingumą. Šiemet “Microsoft” prognozuoja IT rinkos atsigavimą smulkiojo bei vidutinio verslo segmente ir jau pastebi kylantį susidomėjimą įvairiais sprendimais.

Atsiliekame dvejais metais

M.Glodo nuomone, jei lyginsime Lietuvą su ekonomiškai labiau išsivysčiusiomis šalimis, tobulėti dar yra kur. “Lietuvoje pagrindinis dėmesys vis dar skiriamas gana elementariai techninei ir programinei įrangai įsigyti bei atnaujinti, dar mažokai investuojama į vertę sukuriančius sprendimus. Dar smarkiai atsiliekame verslo ir procesų valdymo, santykių su klientais valdymo (CRM) sprendimų diegimo srityje. Tai ir yra lemiamas veiksnys, dėl kurio pagal veiklos efektyvumą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Būtent šios sritys, kalbant apie investicijas į IT ateinančiais metais, ir taps prioritetinės”, – mano M.Glodas.

“Microsoft Lietuva” vadovui pritaria ir UAB “Alna Intelligence” direktorius Gintaras Grybėnas. Pasak jo, naujas IT technologijas pradedame diegti tik tuomet, kai Europa jas sėkmingai naudoja jau kelerius metus. Lietuva kai kuriais IT sprendimais nuo Europos atsilieka apie dvejus metus. “Gal kaltas mūsų atsargumas ir nuo senų laikų likęs požiūris. Kol kas ne visi supranta, kad įmonės ar įstaigos sėkmė bei rezultatai priklauso ir nuo turimos IT infrastruktūros, jos plėtros”, – sako G.Grybėnas.

Jis prognozuoja, kad šiemet kompiuterių bus nupirkta daugiau. Tą parodė ir pirmasis šių metų ketvirtis. Vis dažniau skelbiami viešųjų pirkimų konkursai tik patvirtina, kad rinkoje juntamas kompiuterių poreikis, nors 2009-aisiais šios technikos pardavimas iš mirties taško pajudėjo tik ketvirtąjį ketvirtį.

Poreikis neišnyko

Dalius Butkus, IT bendrovės “Blue Bridge” pardavimo ir rinkodaros direktorius, dar nesiryžta prognozuoti, kada Lietuvos IT rinka grįš į prieškrizinį laikotarpį, o esminių teigiamų postūmių investicijoms į IT ir šio sektoriaus įmonių rezultatams šiemet turėtų duoti ES parama.

“Taupydamos tiek privačios įmonės, tiek valstybinis sektorius mažiau perka IT įrangos ir paslaugų. Bet IT poreikis tikrai yra, įmonės nori ir turimą IT įrangą atnaujinti, ir naujas sistemas įsidiegti, turi ir naujų idėjų, ką reikėtų tobulinti, – susiklosčiusią padėtį vertina D.Butkus. – Versle sunkmečiu išliko aktualūs informacijos saugumo, taupyti padedantys virtualizacijos, efektyvaus informacijos valdymo sprendimai. Jie bus paklausūs ir šiemet”.

Pasak UAB “Topo centras” IT prekių grupės vadovo Ryčio Revo, Lietuvos gyventojai labai imlūs IT naujovėms, jie domisi naujosiomis technologijomis. Kaip parodė pirkimo duomenys, pernai “Topo centro” pirkėjai kompiuterius buvo linkę įsigyti per mokslo metų pradžios akciją ir Kalėdas, juos pirkdami kaip dovaną. O šiemet “Topo centre” daugiau nei 50 proc. šoktelėjęs IT technikos pardavimas rodo, kad rinka atsigauna.

Norint dar labiau paskatinti IT produktų vartojimą, reikėtų piginti internetines, ypač mobiliojo interneto, paslaugas. Tam pritaria ir T.Goberis, tvirtindamas, kad Lietuvoje turėtų daugėti mobiliųjų vartotojų. Tam įtakos turi spartesni, lengvesni, funkcionalesni nauji nešiojamieji kompiuteriai ir didėjanti mobiliojo ryšio pasiūla.

Kaip sakė UAB “Atea” rinkodaros direktorius Simonas Stūrys, 2009 m., palyginti su 2008 m., kompiuterių ir monitorių pardavimas Baltijos šalyse sumažėjo beveik perpus, užtat nešiojamųjų išliko toks pat ir gerokai lenkia stalinius kompiuterius. S.Stūrys mano, kad “Atea” įrangos pardavimo rodikliai į 2008-ųjų lygį sugrįš dar šiemet, ir taip nutiks ne tik dėl atsigaunančios rinkos, bet ir pačios “Atea” rinkos dalies augimo sąskaita, efektyviai išnaudojant elektroninės prekybos kanalą “Atea eSHOP”.

“Prastas 2009-ųjų IT rinkos tendencijas nulėmė bendras IT sąnaudų mažinimas ir IT įrangos naudojimo ciklo pratęsimas. Be to, įmonėms sumažinus darbuotojų skaičių, netgi atsirado laisvos įrangos perteklius”, – sako S.Stūrys.
Vis dėlto organizacijos pradeda aktyviai investuoti į padedančius taupyti IT infrastruktūros sprendimus – vaizdo konferencijas, duomenų centrus, darbo vietų virtualizaciją ir kt. Kita vertus, įmonėse sumažėjus IT įrangos paklausai, bet pailgėjus jos tarnavimo trukmei, padidėjo IT priežiūros paslaugų paklausa.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...