Ar įmanomas „naujasis lietuviškas universitetas“?

Dabartinės Vakarų didvalstybių pastangos bendraujant su Rusija išsaugoti „didžiąją taiką“ Gruzijos ir Ukrainos sąskaita niekuo nesiskiria nuo Vakarų didvalstybių nuolaidžiavimo Hitleriui.

Pamenu, senais gerais laikais Jungtinėse Valstijose įsivėliau į civilizacijų konfliktą, gūdžiame užkampyje prie upelio, vardu Jeloustounas, stebėdamas, kaip plepa vaikinas ir mergina.

Europos šalys, vos patyrusios sankcijų Rusijai žalą, viena po kitos „pamiršta“ Europos vienybę ir savarankiškai ima siūlyti iš pažiūros abiem pusėms naudingas išimtis, iš tiesų leisdamos Rusijai tapti dviguba laimėtoja.

Prieš dvi savaites Turkijos prezidentu tapęs Recepas Taypas Erdoganas tikisi suteikti daugiau įgaliojimų šalies vadovo postui ir tęsti „naujosios Turkijos“ kūrimą.

Vladimiro Putino aplinkos žmonės nevengia atvirų kalbų apie Rusijos valdžios ketinimus.

Neigdami karinę jėgą, kaip būdą užkardyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, europiečiai gina tuos pamatinius principus, ant kurių jie po Antrojo pasaulinio karo pasistatė Europos Sąjungą.

Anne Applebaum parašė komentarą, kurį išspausdino „The Washington Post“, – „Karas Europoje nėra isteriška idėja“. Autorė svarsto apie 1939 m. vasaros nuotrauką iš vestuvių Lenkijoje: po kelių mėnesių visi įsiamžinę žmonės buvo žuvę arba pabėgę. Ir niekas negrįžo.

Štai ir baigėsi vasara, kurią vieni prisiminsime gniuždančiais karščiais, kiti minėsime puikiai išnaudotas galimybes gaivintis ežerų ar jūros vėsa, bet, matyt, visi turėsime pripažinti, kad ji suteikė ne vieną džiugią, nuo kasdienybės vargų ir darbų atpalaiduojančią akimirką. Bet, kaip ir viskas šiame pasaulyje, vasara vis dėlto atsisveikina su mumis, palikdama liūdesį ir gražius prisiminimus. Ir ne vienas mūsų greičiausiai jaučiamės lyg išlydėdami mielą draugą, kuris praleido su mumis nuostabias dienas, bet šiandien ilgesingai žvelgia pro traukinio vagono langą, o šiam neišvengiamai pajudėjus pamoja mums paskutinį sykį…

Įsivaizduokime, kad laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ mokiniams užduotas klausimas: kas pasakė sparnuotą frazę „Karą laimėjo prūsų mokytojas“? Atsakymo variantai: Donelaitis, Vydūnas, Bismarckas.

Pastaruoju metu nuolatos kartojama apie NATO nepasirengimą gudriam Rusijos kariavimo būdui. NATO pajėgų Europoje vadas gen. Philipas Breedlove’as ragina būti pasirengusius kovoti su vadinamaisiais žaliaisiais žmogeliukais – ginkluotais kariškiais be atpažinimo ženklų, kurie visokiausiais būdais destabilizuoja padėtį auka tapusioje šalyje.