Someljė pradžiamoksliuose sakoma, kad vyną reikia vertinti akimis, nosimi ir gomuriu. Galimas daiktas. Bet sveikas protas irgi nepakenktų. Žvilgtelėjęs į kai kurių gamintojų etiketes, pradedu manyti, kad vyndariai tapo humoristais. Arba bepročiais.

Kai „Germanwings“ nelemtojo skrydžio antrasis pilotas į mirtį su savimi nusigabeno dar apie pusantro šimto gyvybių, ne vienas tautietis lengviau atsikvėpė. Tenenuskamba tai jūsų ausims keistai, mielas skaitytojau, aš nesuklydau, nes mintyje turėjau ne pasitenkinimą aukomis, bet itin paprastą mįslingos tragedijos paaiškinimą, kurį mums visiems pasiūlė katastrofos tyrėjai.

Šiuolaikinį jaunimą užguls ne vien esamų ir būsimų pensininkų išlaikymo našta. Kai kurie dabartiniai jaunuoliai po gero dešimtmečio taps šalies vadovais. Norint atspėti, ko iš jų laukti, vertėtų pasvarstyt, iš kokių šaknų išaugo nūnai vis dar įtakingi šalies politiniai lyderiai.

Posūkis. Čekų rašytojas Milanas Kundera 1984-aisiais publikuotoje garsiojoje savo esė „Centrinės Europos tragedija“ mėgino atkreipti dėmesį į skaudų šio regiono likimą, kai prieš savo valią jis atsidūrė sovietų politinės įtakos veikiamuose Rytuose. Praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams Višegrado valstybės vėl pasuko į Rusijos pusę. Tik šįkart jau savo valia.

Konkurencija. Nepaisant kelerius metus trukusio JAV atkalbinėjimo, Kinijos iniciatyva įsteigtu vadinamuoju Azijos banku patikėjo kone visos svarbiausios Amerikos sąjungininkės.

Prieš kalbėdami apie Lietuvos miestus ir investicijas, pažaiskime trumpą protų mūšį. Klausimas Nr. 1: „Devintajame dešimtmetyje apie tris ketvirtadalius miesto pramonės griuvo. Vietinę produkciją nukonkuravo įvežtinė. Likusi gamyba išsikėlė į kitas valstybes arba ten, kur pigiau. 2000-aisiais mieste gyventojų buvo du kartus mažiau nei geriausiais laikais. Apie kokį miestą ir pramonę čia kalbu?“

Atvirumas puošia žmogų, juolab daug žmonių. Dauguma apklaustųjų, kurių nuomone domėjosi „Veidas“, atvirai prisipažįsta, kad, jų nuomone, ES iširs. Tokių yra arti 70 proc. Galėtume filosofuoti, kad piliečiai tiesiog labai logiškai atsakė į klausimą, kurį galima dėti į tą pačią lentyną greta „Ar jūs numirsite?“. Žinoma, Saulė irgi kada nors užges – tai iš vidurinės mokyklos kurso. Būtų teisinga gerbiamų piliečių paklausti, kada jie tikisi pamatyti subyrėjusią ES – šįmet, kitąmet, už 10 metų ir t.t. O kol nepaklausta, tenka spėlioti, ką jie turėjo omeny.

Ėmus ryškėti Irano susitarimo su JAV kontūrams, kuriuos kol kas derėtų vadinti tiktai ketinimų protokolu, kai kurie Nobelio taikos premijоs komiteto nariai galėjo lengviau atsikvėpti: didelė tikimybė, kad Barackas Obama baigs kadenciją, nedavęs įsakymo užpulti Iraną.

Naujas karas. Arabų šalys per kelias dienas padarė tai, ko nesugebėjo per pastaruosius metus, – susivienijo į galingą koaliciją prieš Jemeno sukilėlius husius, nors štai taip vieningai pasipriešinti ISIS, vadinamajai „Islamo valstybei“, vis neatsirasdavo ryžto.

Prieš savaitę Singapūras atsisveikino su savo „tėvu“ – pirmuoju šio miesto-valstybės premjeru, paklojusiu pamatus tam, kad šiandien Singapūras rungtųsi su labiausiai klestinčiais pasaulio megapoliais.

Šv. Velykos – krikščionių šventė, kurios metu minimas Kristaus prisikėlimas. Yra žmonių, kuriems Velykos – dar viena proga pirkiniams ir vaišėms. Galima rinktis vieną ar kitą požiūrį, galima mėginti suderinti juos abu. Galima užduoti klausimą: ar praktiškame XXI amžiuje tikėdamas žmogus tampa laimingesnis?