„Veido“ nr. 18 „Redaktoriaus laiško“ skaitytojai uždavė autoriui klausimų (kol kas ne kumščiu į kaktą): ką reiškia, kad Vilnių gins tie, kuriems jis brangus, – taigi ir tie, kuriems „Wilno nasze“? Ar tik nenorėta pasakyti, kad lenkai gins Vilnių nuo lietuvių? Ir kodėl tautiškumas siejamas su stuobriais?

Rasizmas. Jaunų iš Etiopijos į Izraelį vaikystėje emigravusių tamsiaodžių žydų protestai Tel Avivo ir Jeruzalės gatvėse šiomis dienomis labai primena neramumus, besiritančius per JAV miestus nuo Fergusono iki Baltimorės.

Stuobrys geras daiktas, kol tai medis. Tačiau stuobriu pavadintas žmogus gali įsižeisti. Mediniai stuobriai kai kada nepamainomi, ko nepasakysi apie žmones.

Tebeaidint šūviams Rytų Ukrainoje, prieš daugiau nei metus Rusijos aneksuotas Krymas pamažu grimzta į ramią užmarštį: net drąsiausi optimistai nebedrįsta svajoti, kad šiandieninė padėtis greitai gali pasikeisti. Bet savąją kovą regione dar priversti kovoti Krymo totoriai, kurių laisvę iš lėto smaugia naujieji pusiasalio šeimininkai.

XXI amžiuje Viduržemio jūroje žuvo daugiau nei 22 tūkst. išsvajotąją Europą mėginusių pasiekti pabėgėlių. Pastaroji tragedija, kai nuskendo 800 iš Libijos į Europą plaukusių migrantų, dar kartą atkreipė europiečių dėmesį į šios vis didėjančios problemos mastą. Tačiau Lietuvos indėlis sprendžiant šią visos Europos problemą išlieka labai kuklus.

Dalijimosi ekonomika po truputį atkeliauja ir į Lietuvą. Žmonės skolina, nuomoja daiktus ar atlieka smulkius remonto darbus tiesiog vieni kitiems, be tarpininkų, įmonių ir valdžios žinios ar pritarimo. Čia ir slypi problema. Tokių paslaugų atsiradimas ir jų masto augimas tampa tikru galvos skausmu valdžios institucijoms: kaip tai reguliuoti? Nuo to, kaip į tokias paslaugas žiūrės mūsų valdžia, priklausys, ar šios paslaugos Lietuvoje suklestės, ar ne.

Stipriausias per daugiau kaip 80 metų žemės drebėjimas balandžio 25-ąją smogė neturtingai Himalajų valstybei Nepalui. Stichija nusinešė 5 tūkst. žmonių gyvybes, dar 11 tūkst. sužeista. Tačiau ekspertai neabejoja, kad žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų bus gerokai daugiau. Smūgiai buvo juntami ir Indijoje, Kinijoje, Mianmare bei Bangladeše.

Maistologija. Tik trys Europos Sąjungos sostinės – Roma, Madridas ir Lisabona pagaliau suprato, kad kiekis yra atvirkščiai proporcingas kokybei. Berlynas ir Londonas aršiai gynė kiekį. Ir sėkmingai apsigynė nuo kokybės. Kitoms kontinento sostinėms šis klausimas apskritai nepasirodė vertas dėmesio. Įskaitant ir mūsiškę.

Teksto pavadinimas įpareigoja. Kuo mažiau žodžių, tuo didesnio fundamentalizmo galima tikėtis. Šiek tiek išleisdami garą pasakysime, kad čia kalbama apie tyčia blogai kuriamą valstybę.

Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet Viduržemio jūroje nuskendo jau 1600 migrantų – beveik pusė tiek, kiek pernai per visus metus. 2014-aisiais pakeliui į Europą gyvybės neteko 3500 žmonių. Didžiausia šių metų tragedija, įvykusi prieš savaitę, pareikalavo net 800 aukų – tiek žmonių žuvo prie Libijos krantų nuskendus migrantus plukdžiusiam laivui.

Nemažai žiniasklaidos užpildo tenka svarstymams apie ateitį – greta reklamos ir pramogų. Pranašavimas – ne toks jau paprastas sceninis ir literatūrinis žanras.