Islandijos gyventojai, dengiami pelenų, pavertusių žalius laukus juodos ir pilkos spalvų dykuma, nuogąstauja, kad gali nubusti dar didesnis ugnikalnis, esantis šalia išsiveržusio Ejafjadlajokudlio.

Maždaug 800 žmonių buvo evakuoti, kai iš Ejafjadlajokudlio ėmė veržtis į padangę pelenų stulpai. Dabar pavojus praėjo ir dauguma vietos gyventojų sugrįžo į savo namus įvertinti patirtos žalos.

Aplink kalną esančius laukus, namus ir automobilius dengia kelių centimetrų pelenų sluoksnis. Pelenų taip pat pateko ir į būstus.

“Dabar čia nelabai gerai”, – sako Gudni Thorvaldssonas (Gudnis Torvaldsonas), vasarą dirbantis fermoje, kur laikoma 50 avių ir 40 arklių. Jo kotedžas buvo sandariai uždarytas, bet pelenų vis tiek pateko į vidų. Gyvuliai taip pat yra priedangoje.

“Mes pamatėme pelenus virš kalnų, bet paskui vėjas papūtė į mūsų pusę ir juos atnešė čia. Pelenai krito visą naktį ir visą kitą dieną. Šeštadienį buvo tamsu kaip naktį”, – sakė G.Thorvaldssonas.

Savo ruožtu Ana Birna Thrainsdottir (Ana Birna Trainsdoutir), gyvenanti nedidelėje fermoje pakrantėje, sakė, kad prarado laiko suvokimą, kai pelenų pūga pavertė dieną naktimi.

“Aš džiaugiuosi, matydama saulės šviesą, bet mus visus uždengė pelenai – 20 centimetrų pelenų. Tai labai blogai. Mes tiesiog laukiame lietaus. Paprastai mes juo nesidžiaugiame, bet dabar labai norime, kad imtų lyti”, – sako ji.

“Aš nuogąstauju, kas bus toliau. Ar dar bus pelenų per išsiveržimą? Mes to nežinome, ir tai labai blogai – nežinoti, kas bus toliau”, – sako A.B.Thrainsdottir.

Vulkanologai mano, kad Ejafjadlajokudlio išsiveržimas gali pažadinti didesnį Katlos ugnikalnį, bet tai nebūtinai turi įvykti. pastarąjį kartą ugnikalnis buvo prabudęs 1918 metais.

Ant Katlos yra kur kas storesnis ledo sluoksnis nei ant Ejafjadlajokudlio, kur, susidūrus magmai ir ledui, pakilo milžiniškas debesis, šešias dienas paralyžiavęs oro susisiekimą Europoje.

Profesorius Pallas Einarssonas (Palas Einarsonas) iš Žemės instituto mano, kad pagrindinė problema nubundant Katlai bus potvynis, kai lavos srautai susileis su ledynu, kurio storis – 600-700 metrų. Pasak jo, tada gali plūstelėti vandens tiek, kiek jo yra Amazonėje, ir susidaryti naujas pelenų debesis.

“Katla ateina tada, kai ateina. Mes jau 20 metų laukiame jos nubudimo. Katla išsiveržia kartą per šimtą metų. Pastarąjį kartą tai buvo 1918 metais, taigi dabar jau atėjo laikas”, – sakė A.B.Thrainsdottir.

Su ja sutinka ir G.Thorvaldssonas: “Mes nežinome, ar įvyks tai (Katlos nubudimas) dabar, bet žmonės to bijo. ji kur kas pavojingesnė”.

Lietuvos oro erdvė į Islandijos ugnikalnio paskleistų vulkaninių dulkių kontūrą, sinoptikų duomenimis,  vis dar patenka, tačiau jos orlaiviams nesudaro jokių problemų.

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Kęstutis Auryla BNS sakė, jog visi į Vilniaus oro uostą atvykę orlaiviai yra apžiūrimi specialistų.

“Lėktuvai yra apžiūrimi pagal specialią programą, jokių pokyčių ar pažeidimų nėra. Realiai vykstančių skrydžių duomenys rodo, kad  vulkaninės dulkės lėktuvų nepaveikia”, – sakė jis.

CAA vadovo teigimu, Lietuvos oro erdvėje maždaug 6,5-8 kilometrų  aukštyje tvyrančių vulkaninių dulkių debesis, naujausiais duomenimis, yra gerokai sumažėjęs.

Anot oro erdvę prižiūrinčios ir skrydžius koordinuojančios įmonės  “Oro navigacija” generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus, dabar  atnaujinti skrydžius, numatytus tvarkaraštyje, labiau kliudo tai, kad jie vis dar negalimi kai kuriose kitose šalyse.

“Be to, visų skrydžių greitai atnaujinti ir vykdyti nebūtų įmanoma”, – BNS sakė A.Raščius.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas po Islandijos ugnikalnio išmestų  dulkių Europoje sukeltos oro susisiekimo krizės antradienį darbą vėl pradėjo mažomis apsukomis. Jis anksti ryte išleido Rusijos bendrovės “UTair”  lėktuvą į Maskvą, skraidoma užsakomaisiais poilsiniais reisais. Keturiomis valandomis pavėlavęs – apie 16 val. 40 minučių planuoja tūpti Maltos oro linijų “Air Malta” lėktuvas iš Maltos.

Vilniuje atšaukti ryte turėję vykti reguliarieji skrydžiai į Rygą,  Prahą, Miuncheną, Kopenhagą, Amsterdamą ir Taliną.

Antras pagal dydį Kauno oro uostas pranešė, kad jame antradienį oro bendrovės “airBaltic” ir Ryanair” atšaukė skrydžius į Rygą, Londoną ir Briuselį, tačiau Latvijos “airBaltic” galbūt įvykdys 18 val. 30 minučių skrydį į Latvijos sostinę.

Palangos oro uoste atšaukti keli antradienio skrydžiai į Kopenhagą,  Rygą, Oslą, tačiau Skandinavijos SAS 15 val. 10 minučių gali skristi į  Kopenhagą.

Islandijoje pirmadienį vėl suaktyvėjus išsiveržusiam ugnikalniui, nauji vulkaninių pelenų debesys  vėl pradėjo slinkti Didžiosios Britanijos link, perspėjo aviacijos  pareigūnai, kurie keliomis valandomis anksčiau žadėjo, kad skrydžių draudimas bus atšauktas.
Tačiau Jungtinės Karalystės oro erdvę kontroliuojanti Nacionalinė oro susisiekimo tarnyba (NATS) nurodė, kad antradienio rytą kai kurie  skrydžiai dar galės įvykti.

“Ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sustiprėjo, o naujas pelenų  debesis plinta į pietus ir rytus, Jungtinės Karalystės link, – sakoma NATS pranešime. – Naujausia (meteorologijos biuro) “Met Office” informacija  rodo, kad kai kuriose vietose padėtis blogėja”.

Skrydžių kontrolės agentūra pridūrė, kad oro uostai Škotijoje galės veikti nuo antradienio 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, kaip buvo paskelbta anksčiau, tačiau padėtis Šiaurės Airijos oro uostuose kol kas neaiški.

Dalis Anglijos oro erdvės gali būti atsidaryta nuo 13 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, tačiau ta skraidymui tinkama zona neapims toliau į pietus nutolusių pagrindinių Londono oro uostų, nurodė NATS.

Oro bendrovė “British Airways” tikėjosi atnaujinti skrydžius Londono  oro uoste nuo antradienio 19 val. (21 val.), tačiau vėliau paskelbtame  pranešime sakoma, kad kompanija gali “peržiūrėti” savo tvarkaraštį.

NATO naikintuvų, pastaruoju metu skraidžiusių virš Europos, varikliuose rasta iš įsiurbtų vulkaninių pelenų susidariusio stikliškos medžiagos sankaupų, pirmadienį pranešė vienas aukštas JAV pareigūnas, o ši žinia rodo, jog ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje gali paveikti Europos karinius pajėgumus.

“Sąjungininkų (naikintuvų) F-16 varikliuose po skrydžių rasta stikliškų sankaupų”, – pareigūnas sakė žurnalistams Briuselyje, vėliau paaiškinęs, kad vulkaniniai pelenai paveikė vieno lėktuvo variklį.

Ore tvyrančios ugnikalnio išmestos dalelės, patekusios į reaktyvinio lėktuvo variklį ir paveiktos aukštos temperatūros, gali virsti vulkaniniu stiklu.

“Tai labai, labai rimta problema, kuri nelabai netolimoje ateityje pradės išties veikti karinius pajėgumus, – nurodė pareigūnas. – Manau, kad oro erdvė uždaryta ne be priežasties.”

Tas pats pareigūnas sakė, kad Jungtinėse Valstijose taip pat buvo apribotos karinės pratybos, kol bus įvertintas tikrasis vulkaninių pelenų poveikis įrangai.

Lietuvos erdvė yra atidaryta – nuo sekmadienio 19.15 val. orlaiviams skristi per ją nebeliko jokių apribojimų. Sprendimą skristi ir atsakomybę prisiima orlaivių pilotai.

Oro erdvę prižiūrinčios įmonės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius BNS patvirtino, kad pasikeitusių orų dėka vulkaninių dulkių, atneštų iš Islandijos ugnikalnio, Lietuvos oro erdvėje nebeliko.

“Išsilaisvinome nuo vulkaninių dulkių – spaudžiant anticiklonui jų nebeliko. Nuo 19.15 val. oro erdvė yra visiškai atidaryta, orlaiviams netaikome jokių apribojimų. Dabar lengviau išvardinti šalis, kurių oro erdvėse skrydžiai kaip nors ribojami”, – sakė jis.

Anot “Oro navigacijos” vadovo, oro erdves atveria Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, iš dalies Vokietija. Tuo tarpu Latvijos erdvė bus uždaryta iki pirmadienio ryto, apribojimai galioja Skandinavijos šalyse, problemų dėl ugnikalnio išmestų kietųjų dalelių tebeturi pietinė Lenkija, tai kelia šiek tiek problemų oro tranzitui per šią šalies teritorijos dalį.

“Jeigu toliau laikysis anticiklonas, kuris stumia vulkanines dulkes Šiaurės link, jų oro erdvėje gali nebūti dar kelias dienas”, – prognozavo A.Raščius.

Jo vertinimu, pirmadienį Lietuva sulauks daugiau skrydžių negu pastarosiomis dienomis. Per vulkaninių dulkių debesį Vilnių pasiekdavo tik Rusijos ir Ukrainos oro bendrovių lėktuvai.

“Tačiau pirmadienį gali iškilti kita problema – galime tiesiog nespėti aptarnauti lėktuvų, kurių aptarnaujame apie 60 per valandą. Tikėtina, kad daugiausiai skrydžių gali įvykti pirmadienį pirmoje dienos pusėje”, – sakė “Oro navigacijos” generalinis direktorius.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys nuo ketvirtadienio visiškai sutrikdė oro susisiekimą Europos šalyse.

Dėl vulkano išsiveržimo Islandijoje sutrikus skrydžiams, oro bendrovių keleiviais turi būti tinkamai pasirūpinta, teigia Europos Komisija (EK).

“Europoje keliaujantiems asmenims ši padėtis kelia didžiulių sunkumų. Ji gali būti laikoma išimtine. Tačiau svarbu keleiviams priminti, kad šiomis aplinkybėmis lieka galioti Europos Sąjungos (ES) oro keleivių teisės”, – pranešime spaudai sakė už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas (Simas Kalasas).

Keleiviai turi teisę gauti informaciją iš oro vežėjų apie savo teises, situacijos permainas, skrydžio atidėjimą ar atšaukimą. Žmonės privalo būti aprūpinti gėrimais, maistu, prireikus ir nakvyne.

Neįvykusių skrydžių keleiviai taip pat turi teisę pasirinkti kompensaciją už bilietą ar alternatyvią kelionę.

“Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis kaip šios keleiviai neturi teisės į papildomą finansinę kompensaciją, kurią jie gauna, kai skrydis atidedamas arba atšaukiamas dėl oro vežėjo kaltės”, – teigė EK komisaras.

2010 m. balandžio 15 d. Pietų Centrinėje Islandijoje įvyko Eyjafjallajoekull vulkano išsiveržimas. Vulkaniniai pelenų debesys tvyro Šiaurės Europoje, po truputi judėdami Didžiosios Britanijos, Škotijos, Nyderlandų Karalystės ir Belgijos link. Specialistai informuoja, kad vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl pavojaus žmonių sveikatai nėra. Tačiau lėktuvo skrydžiams šie reiškiniai nėra palankūs.

Prognozuojama, kad artimiausiu metu debesys išsisklaidys ir praras intensyvumą. Po vulkano išsiveržimo net į 11 km aukštį pateko smulkios uolienų dalelės, kurios kelia pavojų lėktuvų varikliams.

Atsižvelgiant į turimus duomenis, pavojus žmonių sveikatai šiuo metu nenumatomas.

Kas yra vulkaniniai pelenai?

Tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.

Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį . Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Vulkaniniuose pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.

Islandijos ugnikalnio prasiveržimas ir dėl pasklidusių dulkių suprastėjęs matomumas Europos oro erdvėje paralyžiuoja Lietuvos uostų darbą – dėl Islandijos ugnikalnio sukelto dulkių debesies visi Lietuvos oro uostai bus uždaryti iki 15 val. Lėktuvai neskrenda į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus ir iš jų.

Pasak aviacinės meteorologijos sinoptikės Eugenijos Kuliešaitės, vulkaniniai pelenai jau pasiekė vakarinį Lietuvos pakraštį, o, kaip prognozuoja Norvegijos meteorologai, lėtai vulkaninių pelenų debesis judės pietryčių kryptis.

Civilinės aviacijos administracijos Kęstutis Auryla Lietuvos televiziją informavo, kad dabar analizuojama situacija dėl skrydžių į Lietuvą ir iš jos.

“Kada bus atidaryta oro erdvė priklausys atlikus kruopščią analizę, tai daro Hidrometereologijos tarnyba pasinaudodama palydovinio stebėjimo duomenimis ir vulkaninės kilmės pelenų srautų judėjimu”, – sakė K.Auryla.

Pasak pareigūno, kol kas yra uždaryta oro erdvė šiaurės ir vakarų Europoje.

Vilniaus oro uostas tinklalapyje skelbia, kad skrydį iš Stokholmo penktadienį atšaukė “Skyways”, iš Kopenhagos – SAS, o iš Briuselio “Brussels Airlines”.

Atitinkamai “Chech Airlines”, LOT, SAS, “airBaltic” ir “Skyways” neplanuoja penktadienį vykdyti dalies skrydžių iš Vilniaus.

Užsienio žiniakslaida teigia, kad dėl ugnikalnio veiklos suprastėjus oro sąlygoms, Europoje galėjo būti atšaukta paie 5 tūkst. skrydžių.