2010 Balandžio 22

Ugnikalnio išsiveržimas

Islandai nuogąstauja, kad gali nubusti kiti ugnikalniai

BNS

Islandijos gyventojai, dengiami pelenų, pavertusių žalius laukus juodos ir pilkos spalvų dykuma, nuogąstauja, kad gali nubusti dar didesnis ugnikalnis, esantis šalia išsiveržusio Ejafjadlajokudlio.

Maždaug 800 žmonių buvo evakuoti, kai iš Ejafjadlajokudlio ėmė veržtis į padangę pelenų stulpai. Dabar pavojus praėjo ir dauguma vietos gyventojų sugrįžo į savo namus įvertinti patirtos žalos.

Aplink kalną esančius laukus, namus ir automobilius dengia kelių centimetrų pelenų sluoksnis. Pelenų taip pat pateko ir į būstus.

“Dabar čia nelabai gerai”, – sako Gudni Thorvaldssonas (Gudnis Torvaldsonas), vasarą dirbantis fermoje, kur laikoma 50 avių ir 40 arklių. Jo kotedžas buvo sandariai uždarytas, bet pelenų vis tiek pateko į vidų. Gyvuliai taip pat yra priedangoje.

“Mes pamatėme pelenus virš kalnų, bet paskui vėjas papūtė į mūsų pusę ir juos atnešė čia. Pelenai krito visą naktį ir visą kitą dieną. Šeštadienį buvo tamsu kaip naktį”, – sakė G.Thorvaldssonas.

Savo ruožtu Ana Birna Thrainsdottir (Ana Birna Trainsdoutir), gyvenanti nedidelėje fermoje pakrantėje, sakė, kad prarado laiko suvokimą, kai pelenų pūga pavertė dieną naktimi.

“Aš džiaugiuosi, matydama saulės šviesą, bet mus visus uždengė pelenai – 20 centimetrų pelenų. Tai labai blogai. Mes tiesiog laukiame lietaus. Paprastai mes juo nesidžiaugiame, bet dabar labai norime, kad imtų lyti”, – sako ji.

“Aš nuogąstauju, kas bus toliau. Ar dar bus pelenų per išsiveržimą? Mes to nežinome, ir tai labai blogai – nežinoti, kas bus toliau”, – sako A.B.Thrainsdottir.

Vulkanologai mano, kad Ejafjadlajokudlio išsiveržimas gali pažadinti didesnį Katlos ugnikalnį, bet tai nebūtinai turi įvykti. pastarąjį kartą ugnikalnis buvo prabudęs 1918 metais.

Ant Katlos yra kur kas storesnis ledo sluoksnis nei ant Ejafjadlajokudlio, kur, susidūrus magmai ir ledui, pakilo milžiniškas debesis, šešias dienas paralyžiavęs oro susisiekimą Europoje.

Profesorius Pallas Einarssonas (Palas Einarsonas) iš Žemės instituto mano, kad pagrindinė problema nubundant Katlai bus potvynis, kai lavos srautai susileis su ledynu, kurio storis – 600-700 metrų. Pasak jo, tada gali plūstelėti vandens tiek, kiek jo yra Amazonėje, ir susidaryti naujas pelenų debesis.

“Katla ateina tada, kai ateina. Mes jau 20 metų laukiame jos nubudimo. Katla išsiveržia kartą per šimtą metų. Pastarąjį kartą tai buvo 1918 metais, taigi dabar jau atėjo laikas”, – sakė A.B.Thrainsdottir.

Su ja sutinka ir G.Thorvaldssonas: “Mes nežinome, ar įvyks tai (Katlos nubudimas) dabar, bet žmonės to bijo. ji kur kas pavojingesnė”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...