Nors Lietuva turi moderniausią oro kokybės tyrimo įrangą bei šimtus už taršą atsakingų valdininkų, pasirodo, nėra kam laiku informuoti žmonių apie padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore.

Islandijos ugnikalnio išsiveržimas padidino žmonių budrumą – daugelis sunerimo, ar į mūsų pusę pasukę pelenai ir kiti teršalai nepavojingi žmonių sveikatai. Paaiškėjo, kad vulkano išspjautos dalelės žemės beveik nepasiekia, pavyzdžiui, Lietuvoje jų, kaip rodo bendrosios taršos duomenys, būta vos 0,2 proc., o likę teršalai – tai mūsų pačių po žiemos susikaupęs ir iš miestų gatvių neišvalytas purvas.

Tačiau tarptautinės suirutės fone išryškėjo visiškas Lietuvos institucijų neįgalumas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, balandžio 14 d. gavęs duomenis apie dvigubai, nei leidžia norma, padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore, tik po dviejų dienų sugebėjo surašyti raštą, rekomenduojantį laukan nevesti mažų vaikų. Vilniaus savivaldybė šią rekomendaciją mokymo įstaigoms ir vaikų darželiams persiuntė tik balandžio 20-ąją, kai pavojingas oro užterštumas jau seniausiai buvo išsivadėjęs. Taigi sveikatai pavojingomis dienomis sostinės vaikai siautė lauke, o paskui visai be reikalo buvo suvaryti atgal į grupes ir sporto sales.

Lietuvos erdvė yra atidaryta – nuo sekmadienio 19.15 val. orlaiviams skristi per ją nebeliko jokių apribojimų. Sprendimą skristi ir atsakomybę prisiima orlaivių pilotai.

Oro erdvę prižiūrinčios įmonės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius BNS patvirtino, kad pasikeitusių orų dėka vulkaninių dulkių, atneštų iš Islandijos ugnikalnio, Lietuvos oro erdvėje nebeliko.

“Išsilaisvinome nuo vulkaninių dulkių – spaudžiant anticiklonui jų nebeliko. Nuo 19.15 val. oro erdvė yra visiškai atidaryta, orlaiviams netaikome jokių apribojimų. Dabar lengviau išvardinti šalis, kurių oro erdvėse skrydžiai kaip nors ribojami”, – sakė jis.

Anot “Oro navigacijos” vadovo, oro erdves atveria Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, iš dalies Vokietija. Tuo tarpu Latvijos erdvė bus uždaryta iki pirmadienio ryto, apribojimai galioja Skandinavijos šalyse, problemų dėl ugnikalnio išmestų kietųjų dalelių tebeturi pietinė Lenkija, tai kelia šiek tiek problemų oro tranzitui per šią šalies teritorijos dalį.

“Jeigu toliau laikysis anticiklonas, kuris stumia vulkanines dulkes Šiaurės link, jų oro erdvėje gali nebūti dar kelias dienas”, – prognozavo A.Raščius.

Jo vertinimu, pirmadienį Lietuva sulauks daugiau skrydžių negu pastarosiomis dienomis. Per vulkaninių dulkių debesį Vilnių pasiekdavo tik Rusijos ir Ukrainos oro bendrovių lėktuvai.

“Tačiau pirmadienį gali iškilti kita problema – galime tiesiog nespėti aptarnauti lėktuvų, kurių aptarnaujame apie 60 per valandą. Tikėtina, kad daugiausiai skrydžių gali įvykti pirmadienį pirmoje dienos pusėje”, – sakė “Oro navigacijos” generalinis direktorius.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys nuo ketvirtadienio visiškai sutrikdė oro susisiekimą Europos šalyse.

2010 m. balandžio 15 d. Pietų Centrinėje Islandijoje įvyko Eyjafjallajoekull vulkano išsiveržimas. Vulkaniniai pelenų debesys tvyro Šiaurės Europoje, po truputi judėdami Didžiosios Britanijos, Škotijos, Nyderlandų Karalystės ir Belgijos link. Specialistai informuoja, kad vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl pavojaus žmonių sveikatai nėra. Tačiau lėktuvo skrydžiams šie reiškiniai nėra palankūs.

Prognozuojama, kad artimiausiu metu debesys išsisklaidys ir praras intensyvumą. Po vulkano išsiveržimo net į 11 km aukštį pateko smulkios uolienų dalelės, kurios kelia pavojų lėktuvų varikliams.

Atsižvelgiant į turimus duomenis, pavojus žmonių sveikatai šiuo metu nenumatomas.

Kas yra vulkaniniai pelenai?

Tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.

Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį . Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Vulkaniniuose pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.