BFL

Jonas OKMANAS

Grynuosius pinigus išmokantys bankomatai – masalas vagišiams, kurie bando į juos įsilaužti pačiais įvairiausiais būdais. Šiuo metu Lietuvoje veikia 1250 bankomatų, todėl policininko prie kiekvieno iš jų nepastatysi.

Norėdamas užtikrinti kuo didesnį bankomatų saugumą, SEB bankas, valdantis beveik 400 bankomatų tinklą, investavo 3,5 mln. eurų į bankomatų tinklo modernizavimą ir toliau diegia šiuolaikiškas saugumo sistemas. Viena jų – sprogstančios rašalo kasetės, suliesiančios visus bankomate esančius grynuosius pinigus, jei bus bandoma į jį įsilaužti.

Panašias sistemas diegia ir kiti bankomatus turintys šalies komerciniai bankai. Pasaulyje rašalo kasetės naudojamos jau apie 15 metų.

Bankomatų plėšikai išradingi

„Bankomatai Lietuvoje veikia jau du dešimtmečius. Per šį laikotarpį sparčiai tobulėjo technologijos ir keitėsi būdai, kuriais vagišiai bandė pasiekti patrauklų masalą – bankomate esančius grynuosius pinigus. Atsižvelgdami į pasaulines tendencijas, SEB bankomatuose Lietuvoje diegiame apsaugos sistemas, kurios užtikrins dar didesnį mūsų klientų finansinių operacijų saugumą“, – sako SEB banko Prevencijos departamen­to direktorius Audrius Šapola.

Į SEB bankomatus per metus mėginama įsilaužti vieną du kartus.

Pasak jo, įsilaužimai į bankomatus – gana reti: į SEB bankomatus per metus mėginama įsilaužti vieną du kartus. Nors dėl šių įsilaužimų klientai tiesiogiai nenukenčia, tai jiems sukelia nepatogumų, nes kurį laiką iš bankomato negalima pasiimti grynųjų pinigų. Be to, vagišiai prie angos, į kurią dedama mokėjimo kortelė, gali pritaisyti elektroninį prietaisą, nuskaitantį kortelės duomenis, arba įtaisyti grynųjų pinigų gaudyklę, kuri neleidžia klientui pasiimti iš sąskaitos lėšų.

Nuskaitę duomenis, nusikaltėliai gamina kortelių dublikatus ir jais naudojasi kaip teisėta banko kortele, dažniausiai užsienyje. Paprastai klientų sąskaitos ištuštinamos labai greitai. O kai įtaisoma pinigų gaudyklė (ją gana nelengva pastebėti), atlikus transakciją pinigus bankomatas išduoda, bet jie prilimpa prie vidinės gaudyklės dalies ir žmogus banknotų negauna. Jam nuėjus gaudyklė su pinigais žaibiškai nuimama.

Tiesa, tokie atvejai Lietuvoje kol kas labai reti, o patiriami nuostoliai palyginti nedideli.

Saugumo priemonių – ne viena

Bankomatus prižiūrinčios ir specialius programinius sprendimus kuriančios bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) direktoriaus pavaduotojo Tomo Au­gu­ce­vičiaus teigimu, bankininkai puikiai žino ir supranta, kiek nuostolių pridaro įsilaužimai į bankomatus, todėl stengiasi rinktis kur kas modernesnes apsaugos priemones. Specialisto teigimu, šiuolaikiniame bankomate įdiegta iki dešimties saugumo sprendimų, apie kai kuriuos nepriimta viešai kalbėti.

Reaguodamos į nenumatytą fizinį poveikį (smūgį, dujas, temperatūrą), jos bankomate esančius pinigus apipurškia specialiu rašalu.

„Tačiau apie vieną naujovę reikėtų žinoti visiems – tiek doriems piliečiams, tiek ilgapirščiams, – sako T.Augucevičius. – Nuo šiol į bankomatus dedamos specialios rašalo kasetės. Reaguodamos į nenumatytą fizinį poveikį (smūgį, dujas, temperatūrą), jos bankomate esančius pinigus apipurškia specialiu rašalu. Nepadės ir viso bankomato nusivežimas – jį pajudinus iš vietos rašalo kasetė taip pat sprogs.“

Dažytų pinigų nepanaudosi

Tai itin patikima apsaugos priemonė – nudažytų banknotų nebeįmanoma panaudoti, todėl vagims dingsta noras laužtis į bankomatą. Kita vertus, nusikaltėliai neturi jokių šansų nudažytų pinigų nuplauti – rašalo ne tik kad nenuplausi, bet ir neištirpinsi nei benzine, nei spirite, nei terpentine. Rašalas gali būti įvairių spalvų, bet dažniausiai naudojamos žalios, raudonos ir mėlynos kasetės.

Jei vis dėlto į rankas pakliuvo toks banknotas, reikėtų iš karto kreiptis į policiją, nes tai yra galimos nusikalstamos veikos įrodymas.

T.Augucevičius pasidžiaugė, kad bankomatų plėšimai Lietuvoje tėra vienetiniai atvejai, tačiau, ekspertų teigimu, ateityje tokių nusikaltimų gali daugėti. „Todėl prevenciškai bankai ir imasi kuo modernesnių saugumo priemonių. Geriau apsisaugoti jau dabar. Galime prisiminti ir Švediją, kurioje prieš septynerius metus buvo fiksuojama po 160–170 bankomatų plėšimų per metus. Įdiegus papildomas apsaugos priemones plėšimų sumažėjo šimtais kartų, o pernai jų tebuvo vos keli“, – pasakoja T.Au­gu­ce­vi­čius.

Apyvarta neleistina

SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus teigimu, gavęs tokiu rašalu sulietą banknotą asmuo negali jo panaudoti, nes tokių kupiūrų ne­priima ir nekeičia nei komerciniai bankai, nei Lie­tuvos bankas. Nepriims jų ir nė vienas bankomatas. Jei vis dėlto į rankas pakliuvo toks banknotas, reikėtų iš karto kreiptis į policiją, nes tai yra galimos nusikalstamos veikos įrodymas. Nudažytų pinigų apyvarta laikoma nusikalstama veika.

Niekada negalima bandyti atsiskaityti sulietais banknotais nei prekybos vietose, nei mokant už paslaugas.

BFL / Š.Mažeikos nuotr.

Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės, užuot stiprinusios pozicijas dabartinėse ar naujose eksporto rinkose, daugiausia plėtros galimybių įžvelgia šalies viduje. Verslas optimistiškiausiai žvelgia į šiuos metus ir planuoja daugiausiai didinti investicijas, rodo SEB banko atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa.

1. Įžvelgia plėtros galimybes dėl vidaus vartojimo augimo

Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių tyrimas rodo, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, įmonių akiratyje ir toliau yra vidaus rinka. Du trečdaliai apklaustų įmonių Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse nurodė, kad daugiausiai plėtros galimybių dėl neslūgstančio vartojimo mato savo šalies rinkoje.

2. Į eksportą – atsargiai

Galimybė eksportuoti domina iš viso 30 proc. šalies įmonių. Iš jų 14 proc. planuoja žengti į naujas eksporto rinkas, 16 proc. – plėstis dabartinėse. Latvijoje dairytis į naujas rinkas planuoja 16 proc. įmonių, o stiprinti pozicijas dabartinėse rinkose – 13 proc., Estijoje atitinkamai 12 proc. ir 15 proc. apklaustų įmonių.

3. Nebijo investuoti

Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, mažos ir vidutinės įmonės planuoja daugiausiai investicijų. Bendrovių, šiemet numatančių investicijas iki 30 tūkst. eurų, padaugėjo du kartus – nuo 12 proc. 2015 m. iki 25 proc. šiemet. Estijos įmonių investicijų planai, palyginti su praėjusiais metais, nepasikeitė, o Latvijoje daugiausia įmonių – 40 proc. – šiemet neplanuoja naujų investicijų.

„Labiausiai optimistines verslo nuotaikas Lietuvoje iš visų Baltijos šalių lemia mažmeninės prekybos, paslaugų bendrovių, kurios auga dėl vidaus vartojimo, teigiami lūkesčiai. Lietuvoje atsigauna vidaus rinka, o tai turi teigiamą įtaką bendrovių plėtros planams šiais metais. Latvijoje mažmeninė prekyba auga kiek lėčiau, tad ir verslo lūkesčiai nuosaikesni. Apklausos duomenys rodo, kad Estijoje optimizmo daugiau negu Latvijoje, bet mažiau negu Lietuvoje: suomių ekonomika yra gana prasta, tad, tikėtina, tai skatina atsargumą“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento patarėjas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

4. Tikisi apyvartos augimo

Beveik 80 proc. šalies įmonių tikisi apyvartos augimo. Mažų ir vidutinių įmonių, kurios šiemet tikisi didesnio negu 15 proc. apyvartos augimo, Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra daugiausia – 20 procentų. Bendrovių, kurios šiemet planuoja nuosaikų – iki 15 proc. apyvartos didėjimą, taip pat daugiausia mūsų šalyje – 59 proc. Pesimistiškai nusiteikusių, t.y. neplanuojančių apyvartos augimo, mažų ir vidutinių įmonių skaičius Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu – iki 21 proc., o Latvijoje ir Estijoje, priešingai – ūgtelėjo iki 28 proc.

5. Ieškos darbuotojų

30 proc. Lietuvos įmonių planuoja įdarbinti naujų darbuotojų, daugiausiai – transporto, paslaugų, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuose. Latvijoje samdyti naujų darbuotojų ketina 20 proc., o Estijoje – 18 proc. apklaustų bendrovių.

SEB bankų Baltijos šalyse 2015 m. rudenį atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa buvo siekiama atskleisti šių įmonių lūkesčius 2016 metais. Tyrimo metu apklausta 5 119 įmonių visose trijose Baltijos šalyse.

BFL

Nors skolintis dabar pigu, įmonės neskuba imti paskolų. Apdairumą stiprina ir ūkio plėtros perspektyva, kuri nėra nei rožinė, nei juoda: šuoliško augimo nenumatoma, o į galimas negandas žvelgiama stojiškai – tiek valstybė, tiek verslas pasirengę išbandymams.

Arūnas BRAZAUSKAS

2009-aisiais užgriuvusiai pasaulinei finansų krizei apibūdinti vartoti vaizdingi palyginimai. Aptariant finansus kalbėta apie užsuktą kreditų čiaupą, klausta, kada gi pagaliau iš bankų pliūptelės paskolų srovė, kuri gaivins sumenkusią ekonomiką.

Elementari statistika, apimanti visas verslui išduotas paskolas ir vidutines palūkanas, prašosi kitokio palyginimo: bankai čiaupą atsuka vis labiau, bet iš ten į verslo kibirus prisipilama vis mažiau. Antai vidutinės metinės palūkanos už verslo įmonėms išduotas paskolas pastaraisiais metais mažėjo be didelių vingių, tas pat ištiko ir verslui naujai suteiktų paskolų sumas.

Akivaizdu, kad įmonėms nerodant noro skolintis didėja bankų ir kitų finansinių institucijų konkurencija siūlant palankesnes skolinimosi sąlygas. Dėl to mažėja palūkanos ir paraiškų vertinimo griežtumas. Tačiau iš Lietuvos banko (LB) nuolat atliekamų bankų atstovų apklausų matyti, kad bankai nelinkę dar labiau lengvinti kreditavimo sąlygų.

Kiekvienas gali būti didelis

Šiaip ar taip, dabartinis laikotarpis atrodo palankus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms.

Kreditų SVV rinkoje ryškiai matomas „Swedbank“, kurio užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ liepą aiškinosi vartotojų nuostatas. Tyrimo duomenimis, pas smulkiuosius vietos gamintojus ir prekybininkus bent kartą per savaitę apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Nors šalyje gausėja prekybos tinklams priklausančių parduotuvių, regionuose SVV prekybos įmonės pajėgios konkuruoti su tinklais.

Juolab kad smulkieji verslininkai labiau nei didelės prekybos įmonės gali palaikyti artimus ryšius su klientais. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonėsi perka iš smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų, yra galimybė pasiderėti dėl kainos. Kitas patrauklus klientams dalykas (tai nurodė apie 50 proc. apklaustųjų) – smulkieji vietos gamintojai ir prekybininkai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį.

Šįmet bankas įgyvendina SVV palaikymo projektą „Kiekvienas gali būti didelis“ – banko teigimu, pirmą tokį Lietuvoje. Svarbiausi projekto renginiai – smulkiojo verslo savaitgaliai, kurių metu vartotojai kviečiami pakeisti įprastus apsipirkimo kelius: norimų prekių, paslaugų įsigyti iš smulkiųjų vietos gamintojų ar prekybininkų. Smulkieji verslininkai skatinami pasiūlyti pirkėjams nuolaidų, ypatingų prekių.

Pagal projektą numatyta suteikti 12 prizų verslui plėtoti po 3 tūkst. eurų. Tokius prizus jau gavo 6 „Swedbank“ klientai – kelios parduotuvės, muzikinis baras, parduotuvė-kavinė.

Plėtra lėtėjo kartu su eksportu

Nuosaikumas, kuris kalbant apie valstybės finansus vadinamas griežtu taupymu, būdingas ir didžiajam verslui. Tai matyti iš ekonomikos flagmanų – stambiųjų pramonės įmonių lūkesčių, kuriuos Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) tiria kas ketvirtį – apklausia 150 didžiausių įmonių. Lapkričio pradžioje LPK paskelbė šių metų ketvirtojo ketvirčio apklausos duomenis. „Įmonės vis dar prieštaringai žiūri į papildomą skolinimąsi“, – konstatavo LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Juozapas Preikša.

Stambiojo verslo atsargumą vertėtų laikyti optimistiniu, nes nuosaikaus pasitikėjimo ateitimi teikia tiek šių metų ūkio būklė, tiek raidos prognozės.

Spalį vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis konstatavo: „Šiemet Lietuvos ekonomika auga maždaug dvigubai lėčiau, nei prognozavo Finansų ministerija ir daugelis ekonomistų.“ To priežastis – sumažėjęs eksportas.

Rugsėjo pradžioje LB paskelbtoje šalies ūkio apžvalgoje teigiama, kad „grynojo eksporto indėlis į ūkio plėtrą yra daug prastesnis, nei laukta, todėl šių metų ūkio augimo prognozė sumažinama iki 1,6 procento (anksčiau prognozuota 2,0 proc.).“ Pagal LB numatymus, 2016 m. Lietuvos ūkio augimas paspartės iki 3,2 proc.

Pasidžiaugus, kad dėl lėtesnių ūkio augimo tempų šalies biudžetas kol kas nenukentėjo (eksporto svyravimai menkai veikė biudžeto pajamas – per tris metų ketvirčius valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planai buvo viršyti 2 proc.), galima pasidžiaugti ir šalies ūkio gebėjimu prisitaikyti prie staigaus eksporto rinkų praradimo Rytuose – eksporto srautus pavyko perorientuoti į ES ir Šiaurės Ameriką.

Dėl politinės konfrontacijos su Rusija bet kokie svarstymai apie ES jai įvestų sankcijų ir atsakomųjų Rusijos priemonių žalą Lietuvos ūkiui atsiduria informacinio karo zonoje. Tačiau sprendimų priėmėjai privalo žinoti realią padėtį. Nenuostabu, kad spalio pabaigoje Seimui pateiktame pranešime LB daug dėmesio skyrė būtent Rusijos ekonomikos būklei ir jos poveikiui mūsų šalies ūkiui.

Nemažą Lietuvos eksporto į Rusiją dalį sudaro pervežimo paslaugos, kurios, palyginti 2014-ųjų pirmąjį pusmetį su 2015-ųjų, sumažėjo trečdaliu. LB konstatuoja, kad transportavimo ir saugojimo paslaugų teikėjai palengva persiorientuoja į kitas rinkas, pavyzdžiui, Vokietiją, Prancūziją, Latviją, tačiau tai kol kas nekompensuoja netekčių Rusijoje. Tarp transportavimo ir saugojimo veiklų didžiausių netekčių patiria sandėliavimo paslaugų teikėjai – vilkikus galima lengvai nukreipti į kitas šalis, o sandėliai stovi ant žemės.

N.Mačiulis yra atkreipęs dėmesį į teigiamas ES ir kitų šalių sankcijų Rusijai pasekmes Lietuvos biudžetui: dėl sumenkusių vilkikų srautų sumažėjo cigarečių bei degalų kontrabandos, ir tai didino akcizų įplaukas. LB analitikų teigimu, Rusijos veiksnys juntamas ir apdirbamojoje pramonėje, tačiau ten jis yra ribotas.

Rusija nebuvo pagrindinė Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos rinka: 2014 m. į Rusiją buvo eksportuojama tik 2,5 proc. jos produkcijos, o 2015 m. pirmąjį pusmetį ši dalis sumažėjo iki 1,4 proc.

Rusijos embargas iš ES įvežamoms prekėms paveikė tik labiausiai su Rusija susijusias Lietuvos apdirbamosios gamybos šakas – pieno ir mėsos produktų gamybą. LB vertinimu, pieno produktų gamintojai kol kas nesugeba kompensuoti dėl Rusijos įvesto embargo smukusių pajamų. Mėsos produktų gamintojų padėtis geresnė, šios veiklos įmonės prarastas pajamas sugebėjo kompensuoti didesniu pardavimu Lietuvoje ir padidėjusiu eksportu į kitas rinkas.

Viską apimantis nuosaikumas

„Pagrindiniai neigiami pokyčiai matomi būtent maisto pramonėje. Didžiausią įtaką turėjo pieno perdirbimo įmonės, kurios vis dar kenčia dėl to, kad neatrasta rinkų po Rusijos rinkos uždarymo“, – pristatydamas metų ketvirtojo ketvirčio pramonės lūkesčių indeksą aiškino LPK analitikas J.Preikša, kartu pripažindamas, kad indekso reikšmė, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 6 punktais, nors nuotaikos apskritai vertintinos kaip nuosaikios.

Išvardyti veiksniai lemia atsargų požiūrį į skolinimąsi. Tai komentuoja J.Preikša: „Iš esmės visos skolinimosi paklausos perspektyvos vertinamos nuosaikiai. Išsiskiria galbūt metalų, mašinų ir įrengimų pramonė. Šios įmonės savo skolinimosi augimą sieja su inovacijų diegimu. Kitoje pramonėje, pavyzdžiui, medienos ir baldų, kur inovacijų ir šiaip gausu, tos įmonės iš esmės nežada didinti skolinimosi tempų. O metalų, mašinų ir įrengimų pramonėje, kur tikimasi naujų investuotojų ir užsakymų, įmonės tikrai didins savo skolinimąsi. Didesnis skolinimosi lūkesčių mažėjimas pastebimas maisto ir gėrimų pramonėje dėl jau minėtų priežasčių – nepavyko atrasti naujų rinkų. Galima tikėtis, kad įsitvirtinus naujose rinkose šios įmonės didins investicijas ir skolinimąsi.“

SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius Vaidas Žagūnis „Veidui“ aiškino didesnio skolinimosi sąlygas: „Aktyvesnį įmonių skolinimąsi lemia Lietuvos ekonomikos situacija. Lietuvos ekonomikos augimui teigiamą įtaką daro vidaus vartojimas, stiprėjantys vartotojų ir verslo lūkesčiai dėl ateities. Mažas ir vidutines įmones paveikė geopolitinė situacija, tačiau joms pavyko palyginti sklandžiai perorientuoti srautus į Vakarus. Tai įrodo didelį šalies įmonių lakstumą, greitą reakciją ir gebėjimą keistis. Be to, naftos kainų kritimas turi teigiamos įtakos didesnės dalies įmonių sąnaudoms ir pelningumui. Taigi visi esminiai SVV sektorių veikiantys veiksniai buvo labiau teigiami ir tai lėmė aktyvesnę įmonių plėtrą ir skolinimąsi šiemet. Ateityje spartesnio paskolų portfelio augimo lūkesčius siejame su nauju ES finansinės perspektyvos laikotarpiu, kuriuo turėtų pagyvėti investicijos ir darbo vietų kūrimas.“

Verslo finansavimo 2014–2020 m. ES lėšomis svarbą yra pabrėžęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Balandį viešame asociacijos komentare jis teigė, kad kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų kofinansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas ir bankų sistemos finansines galimybes.

Komentuodamas „Veidui“ padėtį, S.Kro­pas sakė, kad paskolų garantijų tvarka, turinti palengvinti kredito įstaigų dalyvavimą projektuose, vis dar neparengta, ir išreiškė viltį, kad už tai atsakingos Finansų ir Ūkio ministerijos paspartins rengimo darbus.

Konstatuojant, kad Lietuvos ūkio raida 2015-aisiais vyko teigiama kryptimi, atsargiai žvelgiama į ateitį – ypač į eksporto plėtros perspektyvas.

LB veržlesnį eksporto augimą sieja su mažomis žaliavų kainomis ir gera besivystančių rinkų būkle. N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad grėsmė gali ateiti iš ten pat, iš kur tikimasi paskatų Lietuvos ūkio augimui: pasak jo, net ir nuosaikios Finansų ministerijos prognozės dėl BVP, atlyginimų, darbo vietų ir kainų pildysis, jeigu pasaulio nesukrės dar viena finansų krizė ir ekonomikos nuosmukis, šį kartą galintis prasidėti labai pažeidžiamose ir pakankamai svarbiose besivystančiose rinkose.

Nors šįmet daugumos vartotojų nuostata buvo laukti kainų kilimo, statistikos duomenys kol kas rodo kainų indekso mažėjimą. Metų pradžioje naftos kainų kritimas ir su tuo susijęs vartotojų kainų mažėjimas spaudė žemyn ir infliacijos rodiklius, suteikdamas jiems minuso ženklą, – kitaip tariant, vyko defliacija.

LB aptakiai prognozuoja, kad infliacija artimiausiu metu netaps teigiama: „Vartotojams palankią kainų raidą ir toliau palaikys atpigusi energija ir nedaug kylančios ne energijos kainos.“ LB dar prognozuoja, kad 2015 m. infliacija sudarys  minus 0,5 proc., o 2016 m. bus teigiama – sieks apie 1,5 proc., nes energija, lemianti kainų kritimą 2015-aisiais, kitąmet nebeturėtų pigti, o kitos kainos kils sparčiau.

„Swedbank“ vyr. ekonomistas N.Mačiulis spalį išdėstė nuomonę, kad blogam ūkio raidos scenarijui Lietuva šiuo metu pasirengusi geriau nei prieš sunkmetį, prasidėjusį 2009 m.

Pasak jo, tada biudžeto pajamos buvo dirbtinai ir laikinai išpūstos nekilnojamojo turto, kreditavimo ir vartojimo burbulų, o šiuo metu nėra nė vieno iš šių neigiamų veiksnių. Jeigu labai blogas pasaulio ekonomikos plėtros scenarijus taptų tikrove, N.Mačiulio nuomone, Lietuvai pavyktų išvengti skausmingų taupymo priemonių, kurių teko imtis 2009-aisiais.

AB „Citadele“ banko indėlių portfelis 2014 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 12 proc., palyginti su 2013 m. ketvirtu ketvirčiu, ir pasiekė 769,5 mln. Lt. Indėlių portfelio augimą lėmė 16 proc. išaugusi fizinių asmenų indėlių suma.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius individualių ir verslo klientų paskolų portfelis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 2,4 proc. Privačioms įmonėms suteiktos paskolos augo daugiau nei 30 proc. ir sudaro 270 mln. Lt. „Citadele“ bankas ir šiemet išlieka vienu iš lyderių, teikiančių kreditus SVV įmonėms ir ŽŪ subjektams su garantinių fondų garantijomis.

Banko turtas, lyginant su 2013 m. pirmu ketvirčiu, išaugo 9 proc. ir perkopė 1,04 mlrd. litų ribą. „Citadele“ banko likvidumo rodiklis – 46,01 proc. (LB nustatytas normatyvas – 30 proc.).

„Pirmasis ketvirtis bankui buvo sėkmingas – augo indėlių ir vertybinių popierių portfelis, didėjo klientų skaičius ir jų aktyvumas naudojantis banko paslaugomis, teikėme paskolas gyventojams ir verslo įmonėms. Aktyviai kredituojame įmones bei žemės ūkio subjektus su garantinių fondų INVEGA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijomis, suteikiančiomis galimybę nedidelėms įmonėms gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis. Daug dėmesio skiriame „American Express“ kortelių vertei didinti ir tobuliname šio produkto savybes, kuriame klientams ilgalaikę produkto naudą, – sako „Citadele“ banko valdybos narys, Finansų tarnybos direktorius Jonas Grincius.

Per pirmąjį 2014 m. ketvirtį bankas uždirbo 3,948 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, tai yra teigiamas banko veiklos rodiklis.

Dešimtmetį Europos Sąjungoje pasitinkame neturėdami aiškios ekonomikos strategijos ir krypties. Jei nesugebėsime susitelkti į aiškų tikslą, numatyti prioritetų, ko gero, taip ir liksime tik ES pakeleiviai.

Dabar stovėdami euro prieangyje galime pasidžiaugti, kad mūsų ekonomika pagaliau pasiekė Europos Sąjungos valstybių lygį. Kaip interviu “Veidui” sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas, palyginti su 2007 m., mūsų ekonomika dabar yra stabilios būklės ir kokybiškai kitokia. Tačiau ar to pakanka, kad galėtume augti toliau ir sėkmingai konkuruoti su Vakarų valstybėmis? Tuo labiau kad stabili mūsų ekonomikos būsena – labai laikina ir trapi.
Pirmiausia todėl, kad sparčiai netenkame svarbiausios ekonomikos, o ir pačios valstybės dedamosios – žmonių, arba, kaip pasakytų ekonomistai, žmogiškojo kapitalo. Lietuvoje ši dedamoji jau ne vienus metus traukiasi it Šagrenės oda. Iš Lietuvos kasmet emigruoja apie 30 tūkst. žmonių, miršta maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau, nei gimsta. Įvertinus šias tendencijas prognozuojama, kad 2021 m. Lietuva turės tik apie 2,6 mln. gyventojų.
Kaip rodo statistika, labiausiai senka dirbanti, kurianti, mokesčius mokanti darbingo amžiaus (17–64 metų) žmonių grupė. Iki 2021 m. Lietuva neteks apie 250 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, o pensininkų tik daugės. Beje, Lietuvos visuomenė ir sensta greičiausiai visoje ES.
Tendencijos nieko gero nežadančios, netgi grėsmingos. Ką darome, kad padėtis keistųsi?
“Turime pirmiausia atsigręžti į regionus ir ten stabdyti emigraciją, nukreipdami valstybės, ES fondų paramos, užsienio investicijas. Būtent investicijų pritraukimas į regionus, kad ten ateitų kapitalas, naujos technologijos, vakarietiška vadyba, kartu ir rinkos, turėtų būti vienas iš valstybės prioritetų, tiek bandant stabdyti emigraciją, tiek apskritai galvojant apie Lietuvos ekonomikos ateitį”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir pasidžiaugia, kad dabartinė valdžia po truputį jau gręžiasi į drastiškai ištuštėjusius Lietuvos regionus.
Jis nebijo būti nepopuliarus ir tvirtina, kad be imigrantų iš trečiųjų šalių Lietuva taip pat neišsivers. Kaip neišsivertė Švedija, Danija, Vokietija ir kitos ES šalys, susidūrusius su provincijos miestelių tuštėjimo problema. Iš pradžių Lietuvai reikėtų bent 50 tūkst. imigrantų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad draudimą, galintį užtikrinti būsto paskolos įmokų mokėjimą ligos ar nedarbo atveju, rinktųsi kas antras gyventojas (56 proc.). Tačiau banko statistika rodo, kad tikrovė yra kitokia: per aštuonis šių metų mėnesius SEB bankas suteikė beveik 3 tūkst. naujų būsto paskolų, tačiau tik kas aštuntas (13 proc.) ją ėmęs asmuo draudėsi gyvybės draudimu.

Apklausos duomenimis, gyventojai, galvodami apie ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, dažniausiai nerimauja dėl darbo netekimo (72 proc.), palūkanų normų svyravimo (52 proc.), bendrų pragyvenimo išlaidų augimo (51 proc.), pajamų sumažėjimo (50 proc.). Sveikatos problemos nerimą kelia mažiau – šį punktą rinkosi 36 proc. respondentų.

Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, gyventojai, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, išlieka atsargūs ir stengiasi savo galimybes ir poreikius suderinti. „Atlikta apklausa parodė, kad gyventojai aiškiai nurodo aspektus, kurie ateityje gali  sukliudyti vykdyti finansinius įsipareigojimus. Tai leidžia jiems geriau įvertinti prisiimamą riziką, o nusprendus imti paskolą – numatyti būdus, kurie  padėtų tą riziką sumažinti“, – sako V. Doveika.

Vis tik, pasak V. Doveikos, būsto paskolų statistikos analizė rodo, kad skolinantis šiandieninės vartojimo išlaidos neretai tampa svarbesnės už tam tikrų saugiklių, kurie gali būti svarbūs ateityje, turėjimą.

„Tyrimo rezultatų ir statistikos palyginimas rodo, kad gyventojų ketinimai ir elgsena skiriasi ir ne visais saugikliais naudojamasi vienodai. Pavyzdžiui, šiuo metu beveik kas antras klientas, norėdamas sumažinti palūkanų normų riziką, renkasi fiksuotąsias palūkanas, tačiau ligos ar nedarbo atveju finansinį užnugarį turėtų tik nedidelė klientų dalis“, – sako V. Doveika.

Apklausa taip pat siekta išsiaiškinti, kas per artimiausius metus planuoja imti būsto paskolą. Į klausimą, ar planuoja  per artimiausius  12 mėnesių imti būsto paskolą, teigiamai atsakė11 proc. respondentų, šiuo metu neturinčių būsto paskolų – daugiausia jaunimas iki 34 metų, gyvenantis Vilniuje ir Kaune. Pasak V. Doveikos, pagrindinės priežastys, skatinančios gyventojus svarstyti imti būsto paskolą ir pirkti būstą, yra dėsningos: jaunimas nebenori nuomotis, o vyresnieji, 40-44 metų, dažniausiai teigia, kad jų turimas būstas nebeatitinka poreikių.

„Tyrimo duomenys rodo dabartinę būsto paskolų rinkos padėtį. Mūsų duomenimis, 70 proc. šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais suteiktų paskolų buvo suteikta būtent Vilniaus ir Kauno apskrityse, o daugiau kaip pusė besiskolinančiųjų – 65 proc. – yra gyventojai iki 35 metų“, – sako V. Doveika.

Jo teigimu, ateinančiais metais būsto paskolų rinka turėtų ir toliau nuosaikiai augti. „Gyventojai ir toliau atsakingai vertina savo galimybes, be to, skolinimuisi įtakos turi reikalaujama ne mažesnė kaip 15 proc. savų lėšų įmoka. Vis tik kitąmet galima tikėtis nuosaikaus būsto paskolų rinkos augimo, daugiau sandorių turėtų būti sudaryta regionuose“, – sako V. Doveika.

Šiuo metu vidutinė SEB banke išduodama būsto paskola yra 124 tūkst. litų, vidutinis jos grąžinimo terminas – 22 metai. Banko statistika rodo, kad imančiųjų būsto paskolas vidutinis amžius yra 34 metai.

Apie tyrimą:

SEB banko užsakymu gyventojų apklausą apie būsto paskolas internetu šių metų rugsėjo mėnesį atliko žiniasklaidos planavimo ir rinkos tyrimų agentūra „Mindshare“. Atliekant tyrimą Lietuvoje iš  viso apklausta 1 170 respondentų nuo 25 iki 49 metų.

Nors per pastaruosius pusantrų metų Lietuvoje nuskendo jau antras bankas ir pasitikėjimas komerciniais bankais šalyje stipriai smuko, tačiau centrinio šalies banko veiklą gyventojai vertina daugiau mažiau pozityviai.

Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos, neigiamai Lietuvos banko pastarųjų pusantrų metų veiklą (kai vadovu tapo Vitas Vasiliauskas) vertina palyginti nedaug – tik 6,4 proc., o teigiamai – 36,8 proc. apklaustųjų. Dar kone du penktadaliai centrinio banko veiklą vertina neutraliai. Taigi tie vertinimai nėra prasti, žinant, kiek visko Lietuvos bankų sektoriuje įvyko.
O štai kredito unijos savo reputacija turėtų susirūpinti. Nes po skandalų kai kuriose jų bendras pasitikėjimas Lietuvoje veikiančių kredito unijų veikla smuko. Iš sociologinės apklausos matyti, kad Lietuvoje veikiančių kredito unijų veikla pasitiki tik 9,4 proc. respondentų, o dar 23,6 proc. pasitiki iš dalies, tačiau kone du trečdaliai nepasitiki arba kredito unijos jiems nerūpu, nes jie unijų paslaugomis nesinaudoja.

Kaip jūs vertinate centrinio Lietuvos banko pastarųjų pusantrų metų veiklą (kai vadovu tapo V.Vasiliauskas)? (proc.)

Neutraliai    39,4
Teigiamai    36,8
Man tai nerūpi    15,2
Neigiamai    6,4
Nežinau / neturiu nuomonės    2,2

Ar jūs pasitikite Lietuvoje veikiančių kredito unijų veikla? (proc.)

Man jos nerūpi, aš jų paslaugomis nesinaudoju    33,8
Ne    30,8
Iš dalies    23,6
Taip    9,4
Nežinau / neturiu nuomonės    2,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. vasario 25–27 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Seimo viešbučio pastate veikęs didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas nusprendė atsisakyti didžiosios dalies nuomoto ploto, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Seimo viešbučio pastate pačiame Vilniaus centre, Gedimino prospekte, veikiančiam SEB banko filialui sumažinus nuomojamų patalpų plotą, Seimo kanceliarija neteko didžiosios dalies už nuomą gaunamų lėšų.

Šie pinigai daug metų buvo naudojami komunalinėms paslaugoms apmokėti, įvairioms investicijoms, parlamento rūmų remontui.

Anot Seimo pirmininkės pavaduotojos Virginijos Baltraitienės, kaip kompensaciją už sutarties nutraukimą bankas Seimo kanceliarijai sumokėjo 18 mėnesių nuomos dydžio pinigų sumą – apie 2 mln. litų. Šias lėšas ketinama panaudoti Seimo I rūmų remontui.

Bankas atsisakė tarnybinių patalpų – iš viso apie 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Dabar ketinama pasitenkinti maždaug 2 tūkst. kvadratinių metrų plotu, reikalingu banko filialui. Čia ir toliau veiks klientų aptarnavimo skyrius.

Į atsilaisvinusias patalpas jau pasiūlyta įsikraustyti kai kurioms iš 23 Seimui atskaitingų valstybės institucijų. Jos nuompinigių nemokėtų, tik padengtų komunalinių paslaugų išlaidas.

SEB banko ekspertai nepakeitė 2010−2012 m. šalies BVP augimo prognozių − atitinkamai 1 proc., 4 proc. ir 4,5 procento. Banko analitikai taip pat nepakeitė ir 1 procento šių metų vidutinės infliacijos prognozės.

Pristatydamas naujausią SEB banko ekspertų parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ ketvirtinį leidinį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, pabrėžė, kad nuotaikos verslo sektoriuose rudenį ir toliau gerėjo − statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektorius po ilgokos pertraukos „išsikapstė“ į teigiamos metinės plėtros zoną, transporto sektorius vis dar augo ir gana sparčiais tempais, vis drąsiau į priekį žengė ir mažmeninės prekybos sektorius.

G. Nausėdos teigimu, šalies žemės ūkio sektorius buvo bene vienintelis sektorius, pristabdęs pokrizinį BVP didėjimą, kadangi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės pridėtinė vertė sumažėjo daugiau kaip 10 procentų.

Vis tik 2010 m. trečiąjį ketvirtį pasiektas metinis BVP padidėjimas nuvylė daugelį. Anot patikslinto Statistikos departamento įverčio, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. ketvirčiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,1 proc., o palyginti su ankstesniu ketvirčiu − 7,3 procento.

Pasak G. Nausėdos, norint, kad išsipildytų banko pateikta 2010 m. BVP prognozė − padidėjimas 1 proc., paskutinį metų ketvirtį ekonomikos augimas turėtų sudaryti maždaug 4 procentus. „Tai būtų puikus rezultatas, nors šiandieninėmis aplinkybėmis jis atrodo gana optimistiškai“, − sakė G. Nausėda.

Kaip ir buvo galima numatyti, rudenį į Lietuvą sugrįžo vartotojų kainų infliacija. 2010 m. rugsėjo mėnesį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai pakilo 0,6 proc., tuo tarpu spalį − 0,5 procento. Tai neabejotinai turi didelės įtakos šalies namų ūkių perkamajai galiai ir, žinoma, bendrai ekonomikos atsigavimo kreivei.

Pasak G. Nausėdos, dėl objektyvių priežasčių energetinius išteklius ir maisto produktus sunku pakeisti kitomis prekėmis arba apskritai išbraukti iš kasdienio vartojimo sąrašo, todėl ir šiaip jau menkos namų ūkių pajamos bei santaupos yra „pradeginamos“ arba pravalgomos. „Vis dėl to, manome, kad vartotojų kainų augimo procesas bus laipsniškas, be didelių šuolių. Juolab, kad kitų metų energijos kainų gyventojams naujienos nėra blogos − dujos nuo 2011 m. pradžios pigs 11–12 centų, o elektros energijos kainos buitiniams vartotojams nuo sausio nesikeis“, − teigia SEB banko ekspertas

“SEB grupė yra nustebusi dėl Lietuvos banko sprendimo neleisti sugrąžinti subordinuotos paskolos patronuojančiai bendrovei. SEB Lietuvoje yra užtikrinusi gerą kapitalo situaciją, kai kapitalo pakankamumo rodiklis yra apie 15 procentų. Subordinuotos paskolos grąžinimas būtų tik nereikšmingai paveikęs šį kapitalo pakankamumo rodiklį”, – BNS sakė tarptautinės SEB grupės komunikacijos vadovė Viveka Hirdman-Ryrberg.

Anot jos, SEB savo veiksmais per daugelį metų parodė ilgalaikį įsipareigojimą išlaikyti stiprius kapitalo rodiklius ir remti Lietuvos bankininkystės rinką, o per paskutinius 15 mėnesių SEB grupė į Lietuvą įnešė 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų).

“Įvertinus trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus, SEB grupė ir toliau išlieka atsargiai optimistiška dėl šiemet stebėto Lietuvos ekonomikos stabilumo. Mes ir toliau remsime savo klientus bei sieksime atitikti jų kreditavimo poreikius”, – teigė ji.

Lietuvos banko valdyba antradienį neleido bankui grąžinti 2005 metų gruodžio 14 dieną gautos paskolos. Tikėtina, kad tai pirmas kartas, kai centrinis bankas neleidžia komerciniam bankui anksčiau laiko grąžinti subordinuotos paskolos, kuri sumažintų jo antro lygio kapitalą.

“Toks nutarimas priimtas remiantis tuo, kad dabar nėra tinkamas laikas mažinti banko kapitalą”, – rašoma centrinio banko pranešime.

LB valdybos narys Audrius Misevičius BNS sakė neprisimenantis, kad kada nors anksčiau toks sprendimas būtų priimtas. Pasak jo, tokio prašymo krizės metais niekas ir neteikė.

“Mūsų manymu, reikia turėti tvirtus kapitalus, turint galvoje ir plėtros perspektyvas”, – BNS sakė A.Misevičius. Jis pabrėžė, kad sprendimas neturėtų išgąsdinti kitų bankų – jis priimtas atsižvelgus pirmiausia į tai, kad bankas ketina aktyviai dalyvauti paskolų rinkoje.

SEB banko kapitalo pakankamumo rodiklis rugsėjo pabaigoje buvo apie 14 proc., ir tai, anot A.Misevičiaus, yra geras rodiklis, tačiau ne vien pagal jį sprendžiama. Reikalaujamas minimalus rodiklis yra 8 proc.

SEB bankas per devynis šių metų mėnesius, preliminariais duomenimis, patyrė 112,1 mln. litų nuostolių – 5,6 karto mažiau nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais (626,4 mln. litų).

SEB banko paskolų ir lizingo portfelis grynąja verte per metus sumažėjo 15 proc. ir rugsėjo pabaigoje buvo 17,3 mlrd. litų.

Švedijos SEB valdo 99,7 proc. Lietuvos SEB banko įstatinio kapitalo.

Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas savo klientams finansuos iki 85 proc. perkamo būsto vertės. Iki šiol bankas teikdavo iki 80 proc. įsigyjamo būsto vertės dydžio paskolas.

“Šalies ekonomika į viršų stiebiasi labai pamažu, todėl, prieš suteikdami kreditą, ir toliau atidžiai vertinsime kliento finansinę padėtį ir galimybes grąžinti gautą kreditą sumažėjus pajamoms, atsižvelgsime į ankstesnę asmens kredito istoriją”, – pranešime spaudai sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Pasak jo, gerėjantis bendras šalies ekonomikos klimatas ir patrauklios nekilnojamojo turto kainos skatina gyventojus, kurie gauna pastovias, didesnes pajamas ir kuriems perkamas būstas būtų pagrindinis, aktyviau domėtis būsto paskolomis.

“Todėl sumažėjusi reikalingų savų lėšų dalis gali būti nemažas palengvinimas įsigyti būstą dabar”, – teigė V.Doveika.

SEB bankas per devynis šių metų mėnesius suteikė daugiau kaip 1,9 tūkst. naujų būsto paskolų, arba 11 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, SEB banko bendras būsto paskolų portfelis šių metų rugpjūčio pabaigoje siekė 6,534 mlrd. litų ir buvo 13,1 proc. didesnis nei 2009-ųjų pabaigoje.