2011 Kovo 09

Interviu

Norvegijai padėtis Baltarusijoje atrodo daug blogesnė nei Rusijoje

BNS

Prie Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai prisidėjusiai Norvegijai padėtis Baltarusijoje atrodo daug blogesnė nei Rusijoje.

“Tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių skirtumų”, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Janas Gahras Store, paklaustas apie kaltinimus “dvigubų standartų” taikymu.

Kita vertus, pirmadienį Karaliaučiuje, o antradienį Vilniuje viešėjęs norvegų ministras interviu pripažino neįsivaizduojantis bendros NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemos ir sakė raginantis atsikratyti taktinių branduolinių ginklų.

J.G.Storas pasidžiaugė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas tampa vis intensyvesnis, tačiau teigė nematantis pagrindo kalbėti apie naują “šiauriečių” aljansą Europoje.

BNS: Lietuvos vadovai dabar šalį nori pristatyti kaip platesnio Šiaurės – Baltijos regiono dalį, o ne tiek kaip Vidurio Rytų Europos valstybę. Kokią jūs matote perspektyvą dėl dar vieningesnio Šiaurės ir Baltijos šalių regiono su penkiomis Šiaurės bei trimis Baltijos šalimis?

J.G.Store: Buvau čia dešimtojo dešimtmečio pradžioje, netrukus po to, kai Lietuva atgavo laisvę, pirmajame “5+3″ premjerų susitikime – tuo metu dirbau su Norvegijos premjeru. Taigi “5+3″ idėja plėtojama jau 20 metų.

Manau, kad ateityje vis dažniau po europinio bendradarbiavimo skėčiu vyks subregioninis bendradarbiavimas. “5+3″ formatas yra produktyvus, jis atspindi bendrą tapatybę, vertybes, požiūrį į visuomenės vystymąsi.

Su įdomumu pastebiu, kad Baltijos šalių lyderiai vis daugiau kalba apie jų Šiaurės tapatybę, galbūt labiau nei Vidurio Europos.

BNS: Britų premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) šiemet pakvietus Šiaurės ir Baltijos šalių premjerus į Londoną, kai kurie analitikai ėme kalbėti apie “Šiaurės Europos aljansą”. Ar jūs manote, kad yra pagrindo kalbėti apie naują aljansą Europoje?

Store: Ne. Susitikimas Londone buvo sveikintina Britanijos iniciatyva daugiau dėmesio skirti mažesnėms valstybėms šiaurėje ir rytuose. Mačiau premjero Camerono, ministrų nuoširdų norą daugiau sužinoti apie šių Šiaurės šalių patirtį – Londone svarstyta daugybė klausimų, pradedant aplinkosauga ir baigiant šeimos politika.

Nevertinu to kaip atsirandančio aljanso – vertinu kaip sveikintiną britų orientacijos į šiaurę ženklą.

BNS: Norvegija šį mėnesį prisidėjo prie ES sprendimo įvesti sankcijas Baltarusijai. Dalis Lietuvos politikų sako, kad Europa, JAV taiko dvigubus standartus – skuba bausti Baltarusiją, bet užmerkia akis į problemas Rusijoje, kurios elgesys toli gražu nėra demokratiškas. Ar sutinkate su tuo?

Store: Visų pirma, aš esu prieš dvigubus standartus. Manau, kad turėtume būti atsakingi dėl to, kaip laikomasi universalių vertybių, įsipareigojimų žmogaus teisių ir demokratijos srityse.

Rusijoje yra ydų. Į jas reikia atkreipti dėmesį, už jas reikalauti atsakomybės. Vakar (pirmadienį – BNS) susitikau su kolega iš Rusijos ir iškėliau klausimus dėl pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų problemų, spaudos laisvės.

Bet manau, kad tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių skirtumų. Baltarusijoje daugelį metų yra tas pats vadovas, akivaizdžiai manipuliuojama rinkimais, varžoma opozicija.

Rusija tebėra pereinamajame procese. Jos demokratija nėra tobula, dar nėra taip, kad kandidatų, partijų iškėlimas būtų laisvas ir skaidrus. Bet manau, kad Rusijoje matome tendenciją taikytis prie Europos Tarybos standartų, ketinama stoti į Pasaulio prekybos organizaciją, kur ji būtų atskaitinga. Tai nereiškia, kad jie viską įvykdė, bet iš jų galima reikalauti atsakomybės. Jie žengia žingsnius Europos Taryboje dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo – tai pozityvus žingsnis (BNS pastaba: Rusija sausį pagaliau ratifikavo Teismo veiklą reformuojantį protokolą).

A.Lukašenka eina priešinga kryptimi. Taigi yra skirtumas.

BNS: Su kolega Sergejumi Lavrovu susitikote Karaliaučiuje. Lietuvos pareigūnai nerimauja dėl Karaliaučiaus militarizavimo, taip pat mini, kad ten gali būti dislokuoti taktinių branduolinių ginklų. Ar tai kelai nerimą ir Norvegijai?

Store: Susitikome Karaliaučiuje, nes Rusija čia mane pakvietė įprastinėms konsultacijoms. Be to, Norvegija pirmininkauja Baltijos jūros valstybių tarybai.

Norvegija tvirtai remia ambicingą nusiginklavimo Europoje darbotvarkę. Manome, kad turime atkurti įprastinės ginkluotės mažinimo mechanizmą – tai aptariau su kolega (Rusijos užsienio reikalų ministru S.Lavrovu – BNS).

Norvegija ir Lenkija pateikė labai konkretų pasiūlymą įtraukti taktinius branduolinius ginklus į kitą derybų raundą dėl strateginės ginkluotės. Pirmiausia, skaidrumui reikia geresnės viešos informacijos apie taktinių branduolinių ginklų buvimo vietą Europoje. Antra, jie turi būti įtraukti į kitą raundą dėl START – strateginių ginklų ribojimo sutarties.

Šių dienų Europoje, kai kalbame apie saugumo nedalomumą ne tik kaip apie esminį NATO principą, bet ir platesniame Europos kontekste, sudėtinga suprasti, kokiam tikslui tarnauja taktiniai branduoliniai ginklai. Jie skleidžia nesaugumą, todėl turėtų būti įtraukti į nusiginklavimo procesą.

BNS: Kokia Norvegijos pozicija derybose dėl naujos Įprastinės ginkluotės Europos sutarties (ĮGES)? Ar remiate vadinamąją flanginę sistemą, ar į ją turėtų būti įtrauktos Baltijos šalys? (BNS pastaba: vadinamuosiuose flanguose, paribio teritorijose nustatomi specialūs ginkluotės ribojimai).

Store: Manau, kad ĮGES buvo didelis dešimtojo dešimtmečio pasiekimas – atsirado daugiau prognozuojamumo, pasitikėjimo. Todėl apgailestaujame, kad Rusija prieš ketverius metus nusprendė pasitraukti.

Kita vertus, dabar matome teigiamų ženklų kuriant naujus principus susitarimui dėl įprastinės ginkluotės Europoje.

Patys priklausydami “flangams”, manome, kad reikalingas prognozuojamumas ir paskata, kad flanguose būtų dislokuota mažiau karinės įrangos. Ar “flangų” mechanizmas naujame režime bus identiškas buvusiam – tai nėra principinis dalykas. Svarbiausia – turinys, kad būtų dislokuota kuo mažiau konvencinių ginklų, būtų reikiamas skaidrumo laipsnis, veiktų informacijos, išankstinio perspėjimo, skaidrumo dėl manevrų ir pratybų režimas. Taip būtų sumažinta galimybė klaidingai įvertinti motyvus.

ĮGES buvo pirmasis žingsnis spręsti situaciją iškart po Šaltojo karo, o naujasis raundas turėtų pažengti dar toliau. Tikime, kad derybos gali judėti pirmyn.

BNS: Rusija pasiūlė bendros NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemą, taip pat vadinamąją sektorinę priešraketinę gynybą. Ar šios idėjos dar gyvos, ar, jūsų vertinimu, NATO jau kategoriškai jas atmetė?

Store: Visų pirma, sveikinu tai, kad įvyko Lisabonoje – NATO viršūnių susitikimą ir NATO susitikimą su Rusija, kur lyderiai sutarė dėl naujo požiūrio į šį klausimą, apibrėždami, kad tai nėra sistema, nukreipta vienų prieš kitą. Tai koncepcija ginti didesnę teritoriją nuo grėsmių, kurios kyla iš už šios teritorijos.

Aš netikiu bendra sistema. Nemanau, kad ji įmanoma. NATO – tai Aljansas su savo atsakomybe. Rusija yra NATO partnerė su savo atsakomybe ir savo sistema. Aš labiau palaikyčiau, kad būtų dvi sistemos, kurios glaudžiai bendradarbiautų.

NATO svarbus saugumo nedalomumas. Visi esame atsakingi už vienas kito saugumą. Nepalaikyčiau jokios priemonės, kuri susilpnintų tą principą. Bet tuo pat metu tvirtai tikiu, kad NATO ir Rusija gali turėti paralelines sistemas ir užtikrinti, jog sistema nebus nukreipta viena prieš kitą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...