“Lietuva, kaip su Kaliningrado sritimi besiribojanti teritorija, iš už kelių dešimčių kilometrų nuo jos sienos esančios šiuolaikiškos atominės elektrinės galėtų turėti daugybę naudos. Deja, toli gražu ne viskas Lietuvoje daroma sveiko proto, politinio tikslingumo ir ekonominės naudos ribose”, – RBMC pareiškė politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto ekspertas Vadimas Volovojus.

“Ekonominiu požiūriu nauda akivaizdi. Teoriškai galima kalbėti ir apie Lietuvos įtraukimą į pr
ojektą – Rusijos pusė tai siūlė jau du kartus. Bet Lietuva du kartus atsisakė. Taip buvo viešai pademonstruotas Lietuvos požiūris į atominės elektrinės statybos kaimynystėje problemą, todėl kalbėti apie bendradarbiavimo valstybės mastu naudą yra sudėtinga”, – mano tarptautinių santykių ekspertas.

V. Volovojus pažymėjo, kad apie naudos gavimą galima kalbėti tik tuo atveju, jei Lietuvos elektrinė nebus pastatyta. Tuomet būtų naudinga pirkti pigią elektrą Rusijoje. Tačiau panašu, kad Rusija ir Lietuva savo atominius projektus plėtos lygiagrečiai.

“Tačiau žiniasklaidoje jau pasirodė pareiškimų apie tai, kad Lietuva pasirengusi pirkti pigią elektros energiją, kad ją perparduotų. Šį variantą pavadinčiau “pilkuoju”, nes energijos biržos sąlygomis būtinai atsiras tokių žaidėjų, kurie pasinaudos padėtimi ir pirks Nemane tai, kuo pradės pelningai prekiauti Lietuvoje”, – mano politologas.

Bet tai, jo teigimu, būtų tarsi neoficiali schema, kurią naudojant Lietuva, oficialiai laikydamasi atokiai nuo žaidimų biržoje, gaus darbo vietų ir mokesčių. Pačios Lietuvos perspektyvos, jo nuomone, yra gana liūdnos, nes elektros energijos kaina vidutinės trukmės, o gal ir ilgalaikėje perspektyvoje, tik augs.

“Ar ekonominė nauda gali nugalėti?” – klausia ekspertas ir tučtuojau atsako į šį klausimą: “Gali, jei nemanyti, kad šiuo metu egzistuojantis politinis režimas yra amžinas. Galima neabejoti, kad pasikeitus valdžiai bus iš naujo įvertintos ir vertybės. Neatmetama galimybė, kad tuomet Lietuva, kaip valstybinis mechanizmas, ims veikti taip, kaip naudinga, o ne taip, kaip veikia. Stebėtis tokiu galimu posūkiu neverta, nes tai Lietuvos politikos realijos”, – įsitikinęs Vadimas Volovojus.

Nekomercinė partnerystė “Tarptautinės žurnalistikos plėtros paramos centras Rusijos-Baltijos žiniasklaidos centras” (RBMC) atlieka atominės energetikos perspektyvų Baltijos jūros regione tyrimą. Viena iš tyrimo dalių susijusi su Lietuvos politikų, energetikų ir ekonomistų nuomonių rinkimu ir nagrinėjimu.

Rusijos kariuomenei nereikia rusiškos ginkluotės? ©wired.com

T-90 ©warfare.ru

Įsigydamas „Mistral“, Kremlius, ko gero, siekė parodyti savo karinių laivų pramonei, kad ji nuolaidų gali nebesitikėti ©defenseindustrydaily.com

Kalašnikovo automatai – atgyvena? ©lemonsandonions.blogspot.com

Tankas T-95, pasak tam tikrų informacijos šaltinių, turėtų būti ne T-90 modifikacija, o iš principo naujas gaminys ©resboiu.wordpress.com

Apibendrinant galima pasakyti, kad pinigų Rusijos kariuomenei apginkluoti šiuo metu skiriama vis daugiau, bet jų praktinis pritaikymas kol kas neduoda norimo rezultato. Pusė bėdos, jeigu to priežastys būtų tik objektyvios (kritinė kariuomenės ir karinės pramonės komplekso padėtis dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje). Tačiau tam tikri požymiai rodo, kad ne visi Kremliuje ir Rusijos kariuomenėje yra suinteresuoti efektyvia pastarosios reforma ir pirmiausia siekia patenkinti savo korupcinius interesus.

O blogiausia yra tai, kad tie korumpuotieji gali būti pagrindiniai „reformatoriai“. Todėl belieka tik tikėtis, kad patriotų pusė nugalės, nes žlugusi Rusijos kariuomenė šalies kaimynams ir visam pasauliui yra dar didesnis pavojus (dėl nekontroliuojamos prekybos ginkluote ir karinės paskirties medžiagomis su bet kuo, kas moka) nei stipri, bet gerai valdoma ir kontroliuojama.

technologijos.lt

Lietuvos diplomato nuomone, savaitės pradžioje susitikime su NATO taryba tokią poziciją išsakęs Rusijos vadovas pakoregavo savo ankstesnius pasisakymus, kurie buvo sulaukę kritikos Vakaruose.

“D.Medvedevas sakė, kad XXI amžiuje negali būti jokių įtakų sferų. Manau, kad jis tuo pakoregavo savo ankstesnius pasisakymus”, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO vadovas Linas Linkevičius.

D.Medvedevas didelio atgarsio sulaukusį pareiškimą apie Maskvos privilegijuotus interesus kaimyninėse šalyse padarė 2008 metų rugpjūtį, netrukus po Gruzijos karo.

“Rusija, kaip ir kitos pasaulio valstybės, turi regionų, kur turi privilegijuotų interesų. Tai regionai, kuriuose yra valstybės, su kuriomis palaikome draugiškus santykius”, – tuomet Rusijos televizijai sakė D.Medvedevas.

Paklaustas, ar šios įtakos sferos apima Rusijos kaimynines šalis, tuomet D.Medvedevas atsakė: “Tai pasienio regionas, be ne tik”.

Rusija priešinasi tokių šalių kaip Gruzija ar Ukraina narystei NATO, sakydama, kad Aljanso plėtra jos sienų link kelia grėsmę.

Anot L.Linkevičiaus, per susitikimą Sočyje pirmadienį D.Medvedevas aiškino, kad interviu buvo ne taip suprastas, o tiesiog turėjo omenyje gerus santykius su kaimynais.

Pasak ambasadoriaus, taip Rusijos vadovas savaitės pradžioje Sočyje vykusiame susitikime su NATO taryba atsakė į jo pastabas, jog NATO santykiai su Maskva turi būti grindžiami ne tik interesais, bet ir vertybėmis.

“D.Medvedevui išsakiau, kad nėra jokios alternatyvos bendradarbiavimui ir dialogui, bet norime, kad santykiai būtų grindžiami ne tik interesais, bet ir vertybėmis ir įsipareigojimais – kad būtų atsisakyta įtakos sferų, gerbiamas teritorinis vientisumas ir teisė rinktis saugumo garantijas”, – sakė L.Linkevičius.

Ambasadorius teigė taip pat iškėlęs klausimą, kodėl NATO Rusiją laikant strateginiu partneriu, pati Rusija savo karinėje doktrinoje Aljanso plėtrą įvardija didžiausia grėsme.

“D.Medvedevas atsakė, kad NATO, žinoma, nėra grėsmė, bet infrastruktūros priartėjimą prie Rusijos sienų jie vertina kaip pavojų”, – kalbėjo L.Linkevičius.

NATO generalinį sekretorių ir Aljanso valstybių ambasadorius Rusijos prezidentas Sočyje priėmė pirmadienį. Šiame susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta operacijai Libijoje ir NATO priešraketinės gynybos sistemos planams, bet reikšmingesnių rezultatų nepasiekta.

Rusija galėtų eksportuoti į Vokietiją naujos kartos atominių jėgainių pagaminamą elektrą, pareiškė šalies valstybinės atominės energetikos bendrovės atstovas kitą dieną po to, kai Berlynas patvirtino planus iki 2022 metų atsisakyti atominės energetikos.

Rusija, kuri ketina iki 2030-ųjų pasistatyti mažiausiai 28 naujas branduolines elektrines, galėtų parduoti Europos Sąjungai elektros energiją, kurią gamins reaktoriai Kaliningrade, sakė bendrovės “Rosatom” vadovo pavaduotojas Kirilas Komarovas Vokietijos dienraščiui “Frankfurter Allgemeine Zeitung”.

“Turime savų poreikių Kaliningrade, tačiau, suprantama, žiūrime į energijos stygių už eksklavo ribų – Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Vokietijoje”, – sakė jis.

Pasak K.Komarovo, pirmojo 1 082 megavatų galios bloko statybas Kaliningrade numatyta užbaigti 2016 metais, antrasis turėtų pradėti veikti po dvejų metų.

Vokietijos žemieji parlamento rūmai ketvirtadienį triuškinama balsų dauguma pritarė planams iki 2022 metų visiškai atsisakyti atominės energetikos. Šis žingsnis įtvirtina radikalų Angelos Merkel politikos pasikeitimą, kurį paskatino avarija Fukušimos atominėje jėgainėje Japonijoje.

Pasak K.Komarovo, Vokietija gali sau leisti palaipsniui atsisakyti atominės energetikos, tačiau daug kitų šalių – ne.

“Ukrainoje atominių jėgainių gaminamos elektros energijos kilovatvalandė kainuoja 2 JAV centus, tuo tarpu iškastinio kuro elektrinių gaminamos elektros kilovatvalandė – 6 JAV centus, o elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kilovatvalandė – 11 JAV centrų”, – sakė “Rosatom” vadovo pavaduotojas.

“Jei Ukraina uždarytų visas savo atomines jėgaines, tai reikštų galą šalies ekonomikai”, – pabrėžė jis.

 

 

Baltosios jūros akvatorijoje paleista tarpžemyninė raketa “Bulava”, pareiškė oficialusis Rusijos gynybos minsterijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Raketa paleista iš atominio povandeninio laivo “Jurij Dolgorukij”. “Paleidimas pagal visus parametrus buvo sėkmingas. Kovinius blokus raketa “Bulava: pristatė į paskirtąjį rajoną Kamčatkos poligone “Kura”, – nurodė I. Konašenkovas.

Jis pabrėžė jog, raketa buvo paleista iš panirusio po vandeniu laivo.

Sėkmingas paleidimas rodo, kad ankstesnės su šia raketa susijusios problemos jau išspręstos, sakė Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto vyriausiasis mokslo bendradarbis generolas majoras Vladimiras Dvorkinas.

Pasak jo, “Bulava” galėtų būti priimta į ginkluotę šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje. “Manau, kad pirmiau dar reikėtų ne mažiau kaip keturis kartus ją sėkmingai paleisti”, – pažymėjo V. Dvorkinas.

Pernai prieglobsčio prašė 373 asmenys. Vienas asmuo buvo pripažintas pabėgėliu pagal 1951 metų konvenciją ir jam buvo suteikta galimybė gyventi Lietuvoje nuolat, 14-ais asmenų  buvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje vienerius metus, rašoma Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovo pranešime spaudai.

Sekmadienį yra minimos 60-osios Pabėgėlių konvencijos metines. Ta proga paskelbtame pareiškime Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras Antonio Guterres (Antonijus Guteresas) pažymėjo, kad net keturi penktadaliai viso pasaulio pabėgėlių glaudžiasi besivystančiose šalyse, tuo tarpu didžiausias nepasitenkinimas dėl pabėgėlių kyla išsivysčiusiose valstybėse. Iš viso pasaulyje gyvena apie 43 milijonai asmenų, kurie patiria pabėgėlių dalią.

Komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš teigia, kad neretai Lietuvoje asmenys, kuriems reikalinga apsauga kitoje šalyje dėl persekiojimo, karo ir rimtų žmogaus teisių pažeidimų, visuomenėje yra priskiriami ekonominiams migrantams. “Tačiau jie buvo priversti palikti savo šalį, nes joje buvo nesaugu, o ne dėl ekonominių priežasčių”, – teigė komisaro atstovė.

Pasaulinės pabėgėlių dienos bei Konvencijos 60 metų minėjimas Lietuvoje organizuojamas pirmadienį Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį įspėjo, kad nereikėtų “provokuotojų” ir “kovotojų”, kurie stengiasi Sirijoje sukelti masinį sukilimą, vadinti taikiais protestuotojais.

“Svarbiausias dalykas yra tai, kad nebūtų pateiktas toks vaizdas, kad Sirijos saugumo pajėgos ir kariuomenė imasi griežtų priemonių prieš taikius protestuotojus, – S. Lavrovas sakė žurnalistams per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje. – Šalyje yra labai daug ginkluotų provokuotojų (tarp protestuotojų Sirijoje). Aš manau, kad jokia valstybė netoleruotų tiesioginių bandymų sukelti visuotinį maištą”.

Sirijos saugumo pajėgos bando atsikovoti teritorijas, kurias yra užėmusios “didelės ginkluotų kovotojų grupuotės”.

Pasak Sirijos teisių organizacijų, daugiau nei 1 tūkst. žmonių žuvo ir per 10 tūkst. aktyvistų buvo sulaikyta nuo protestų prieš prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) autoritarinį valdymą pradžios

Stambiausios Rusijos dujų kompanijos “Gazprom” vadovas Aleksejus Mileris informavo Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą apie ženkliai padidintas dujų apimtis, tiekiamas užsienio rinkoms, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Per susitikimą A. Mileris teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su analogišku 2010 m. laikotarpiu, dujų t užsienio šalims buvo pristatyta 12 proc. daugiau, balandį – apie 20 proc., o gegužę – 30 proc. daugiau, skelbia RBC.

A. Mileris tai sieja su įvykiais Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, taip pat su Japonijos branduoline krize.

Jis pabrėžė, kad pirmosios Šiaurės Europos dujotiekio atšakos paleidimas yra labai laiku. “Mes užbaigėme jūrinės dujotiekio dalies statybą, per spalį-lapkritį Vakarų Europai bus pristatytos pirmosios komercinės dujų partijos”, – pareiškė “Gazprom” vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad “grafiko griežtai laikomasi” ir vykdant kitą stambų dujų transportavimo projektą – “Pietų srautą”. Artimiausią savaitę bus surengtas šio projekto pristatymas Briuselyje. Jį įgyvendina kompanijos iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos.

“Be abejonės, šis projektas yra labai savalaikis ir reikalingas, nes dujų poreikiai Europoje auga ir tai jau tampa stabilia tendencija”, – pabrėžė A. Mileris.

Normandijos pajūryje esančiame Dovilio mieste susirinkę Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių vadovai kreipiasi į Rusiją, prašydami būti tarpininke sureguliuojant situaciją Libijoje, pranešė Rusijos prezidento atstovė spaudai Natalija Timakova.

“Faktiškai visuose (dvišaliuose) susitikimuose toks prašymas buvo pateiktas”, – sakė N. Timakova ketvirtadienį vakare žurnalistams.

Pasak prezidento atstovės, per dvišalius susitikimus G-8 lyderiai dėkojo D. Medvedevui “už konstruktyvią poziciją dėl Libijos”.

“Jokių prieštaravimų šiuo klausimu nėra”, – pabrėžė N. Timakova.

Ji pažymėjo, kad Libijos tema gana nuosekliai buvo svarstoma per D. Medvedevo pokalbį su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronuu (Deividu Kameronu).

“Šalys apsvarstė Libijos temą ir Rusijos poziciją dėl šios problemos. D. Medvedevas vėl patvirtino, kad būtina griežtai laikytis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų”, – sakė prezidento atstovė spaudai.

Anksčiau Maskva ne kartą pareiškė, kad Vakarų šalys per karinę operaciją Libijoje viršijo joms suteiktus JT įgaliojimus.

Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas trečiadienį vyksta į Briuselį dalyvauti Rusijos ir NATO tarybos posėdyje, kad išsiaiškintų, ar planuojama antžeminė operacija Libijoje, ir dar kartą pareikalautų lygiateisių Maskvos dalyvavimo priešraketinės gynybos (PRG) sistemoje principų, praneša Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

“Mes turime informacijos apie planuojamą antžeminę operaciją (Libijoje) ir ketiname šią informaciją dar kartą patikrinti, tiesioginiai oficialiai paklausę NATO, ar ji iš tikrųjų rengiama”, – sakė D. Rogozinas interviu televizijos kanalui “Rossija-24″.

Anksčiau šią savaitę Prancūzija pranešė, kad kartu su Didžiąja Britanija nusiųs į Libiją kovos sraigtasparnių dalyvauti kampanijoje prieš Muanaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimą. Rusijos nuolatinio atstovo prie NATO nuomone, tai gali būti susiję su pasirengimu antžeminei operacijai.

“Manau, kad mūsų partneriai imsis tam tikro žaidimo, mums pasakys, kad NATO nieko nesirengia daryti, o atskiros šalys visiškai gali planuoti karines priemones”, – sakė D. Rogozinas, komentuodamas Prancūzijos ir Britanijos planus pasiųsti į Libiją kovinius sraigtasparnius.

Balandį Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva žino apie planus dėl galimos antžeminės operacijos Libijoje, bet pabrėžė, kad tai turi būti apsvarstyta Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Dabar sukilėliai kontroliuoja Libijos rytus aplink Bengazio miestą, o M. Kadhafi šalininkai tebeturi valdžią sostinėje ir beveik visuose miestuose šalies Vakaruose.

Teisių gynėjų duomenimis, ginkluoto konflikto Libijoje  aukomis jau tapo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Rusijos atstovas prie NATO Briuselyje taip pat ketina iškelti Maskvai svarbų klausimą dėl Amerikos PRG sistemos dislokavimo Europos teritorijoje.

“Klausimas, kiek šalys pasirengusios sutikti patvirtinti politinius Rusijos ir NATO lygiateisio dalyvavimo kuriamoje sistemoje principus. Mes primygtinai reikalaujame apsvarstyti šią temą. Kol kas pažangos dėl dokumento, pavadinto “Politiniai bendradarbiavimo Europos PRG principai”, mes neturime”, – sakė D. Rogozinasinterviu agentūrai “Interfax”.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, jog jeigu Maskvai ir Vašingtonui nepavyks pašalinti nesutarimų dėl PRG Europoje, pasaulis sugrįš į Šaltojo karo laikus. Rusijos generalinis štabas, savo ruožtu, įspėjo apie naujų ginklavimosi varžybų pavojų.

Anksčiau Rusija pagrasino pasitraukti iš Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties, jeigu JAV plėtos priešraketinės gynybos sistemą Europoje, neatsižvelgdama į Maskvos poziciją.

Dodžeris Sevdetas (Doger Sevdet), taip pat žinomas kaip Abdula Kurdas (Abdulla Kurd), buvo nukautas Rusijos Šiaurės Kaukazo regione, teigė Rusijos nacionalinis kovos su terorizmu komitetas.

Pasak šio komiteto atstovų, D. Sevdetas kovojo čečėnų sukilėlių gretose viename iš “Al Qaeda” dalinių, kurių vadai šiuo metu taip pat yra žuvę.

1991 metais Turkijos pilietis D. Sevdetas, gyvenęs kaimyninėje Gruzijoje, atvyko į neramumais garsėjantį Rusijos regioną Čečėniją.

D. Sevdetas buvo paskirtas “Al Qaeda” organizacijos atstovu Šiaurės Kaukaze.

Konfliktas tarp Rusijos ir Čečėnijos tęsiasi jau 20 metų. Tūkstančiai karių žuvo ir 500 tūkst. Čečėnijos gyventojų turėjo bėgti dėl vykstančių kovų.

Čečėnija yra Rusijos Šiaurės Kaukazo regione tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų.