JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pagaliau atsisakė įpročio retkarčiais vogčiomis užtraukti vieną kitą dūmą, o jo žmona Michelle (Mišel) “labai didžiuojasi”, kad buvęs pirmasis šalies rūkalius galės drąsiai žiūrėti savo dukroms į akis, sakydamas, jog neberūko.

B.Obamos pastangos atsisakyti šio žalingo įpročio kėlė didelį susižavėjimą JAV žiniasklaidai per audringą 2008 metų prezidento rinkimų kampaniją ir pirmuosius dvejus jo kadencijos metus.

Pirmoji šalies ponia antradienį žurnalistams sakė, kad prezidentas jau maždaug metus nė karto neužtraukė dūmo, ir pabrėžė, jog “labai didžiuojasi” šia sėkme, kuri jam buvo “asmeninis iššūkis”, pranešė dienraštis “USA Today”.

M.Obama sakė, kad vyrui tapus prezidentu ji nuolat nebespaudė jo mesti rūkyti, nes suprato, kad šios pareigos yra vienas iš didžiausią įtampą keliančių darbų pasaulyje.

“Kai kas nors dar gerą darbą, nereikia trukdyti”, – “USA Today” citavo pirmąją šalies ponią, kuri nurodė, jog B.Obama pagaliau atsisakė cigarečių, nes norėjo pasakyti savo dukroms Maliai (Malijai) ir Sashai (Sašai), jog daugiau neberūko.

B.Obamos gydytojai pernai vasarį per pirmąjį prezidento sveikatos patikrinimą ragino jį visiškai atsisakyti rūkymo. Tąsyk medikai konstatavo, jog visais kitais atžvilgiais prezidentas yra “nepriekaištingos sveikatos” ir “tinkamas eiti pareigas”.

Ispanijos baruose ir restoranuose rūkaliai sekmadienį išpūtė paskutinį legalų dūmą ir užgesino savo cigaretes – šioje šalyje įsigaliojo vienas griežčiausių Europoje įstatymų dėl rūkymo.

Po vienos dienos “amnestijos”, suteiktos pirmajai Naujųjų metų dienai, sekmadienio nakties vidurnaktį įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti visuose baruose, restoranuose ir viešose vietose, net ir kai kur po atviru dangumi.

Tai sukėlė šoką daugeliui ispanų, kuriems kavinių kultūra – cigaretė su keliais draugais mėgaujantis gėrimu ir užkandžiais – buvo labai svarbi kasdienio gyvenimo dalis.

“Tai jau baigta. Nunešėme visas pelenines. Žiūrėdamas sveikatos klausimo sutinku, bet taip pat galvoju, kad turėtų būti ir minimali zona, kur būtų leidžiama rūkyti”, – sakė 22 metų rūkanti padavėja Elena de Lucia (Elena de Lusija), dirbanti bare “Variety Tavern” Madrido centre.

Kita baro darbuotoja, 22 metų nerūkanti Cristina Madrid (Kristina Madrid), sveikino naująjį įstatymą: “Tikrai, galiausiai daug rūkydavau kaip pasyvi rūkalė, o kitą dieną tau tai atsiliepia”.

Ispanijoje rūkymą varžantys įstatymai galiojo nuo 2006-ųjų sausio, bet jų poveikis buvo beveik nepastebimas. Tie įstatymai draudė rūkyti darbo vietoje, viešajame transporte ir parduotuvėse, tačiau leido barų, restoranų ir kavinių savininkams spręsti, ar leisti rūkyti jų įstaigose. Dauguma jų, susidūrę su verslo problemomis, nusprendė leisti klientams rūkyti.

Naujuoju įstatymu draudžiama rūkyti visose uždarose viešose vietose, tarp jų – baruose, restoranuose, naktiniuose klubuose. Be to, draudžiama rūkyti vaikų parkuose, mokyklų ir ligoninių teritorijose.

Viešojo maitinimo sektorius nerimauja, kad tai atsilieps verslui.

Ispanijos viešbučių ir viešojo maitinimo asociacijos viceprezidentas Jose Luisas Guerra (Chosė Luisas Gera) sakė, kad barai ir restoranai pastaruosius pustrečių metų ir taip kentėjo dėl ekonominės krizės. Jo apskaičiavimu, naujasis draudimas gali dar 5 proc. sumažinti pardavimą restoranuose, maždaug 10-čia proc. – baruose ir 15 proc. – naktiniuose klubuose.

Madrido kokteilių bare “Capucho” dirbantis 60-metis Juanas Manuelis Casado (Chuanas Manuelis Kasadas), kuris pats anksčiau rūkydavo, prognozavo, kad verslas kiek nukentės tik iš pradžių: “Tačiau paskui žmonės pripras, kaip priprato Italijoje, Graikijoje, Airijoje, visose šalyse. Norėdamas išeiti su draugais išgerti, turėsi eiti į barą, o norėdamas parūkyti, turėsi išeiti į gatvę”.

Nė vienas šio baro darbuotojas nerūko, sakė J.M.Casado ir pridūrė: “Bus puiku”.

Ispanijoje, kur kasmet su rūkymu susiejama 50 tūkst. mirties atvejų, kovos su rūkymu aktyvistai džiūgauja.

“Šiemet, 2011-aisiais, galiu pasakyti, Trys karaliai atnešė Ispanijai puikią dovaną: šio naujo įstatymo išleidimą”, – sakė šeimos gydytojas Jose Luisas Diazas-Maroto Munozas (Chosė Luisas Diasas-Marotas Munjosas).

Pasak jo, naujasis įstatymas padės vaikams neįgyti šio žalingo įpročio, o rūkaliams – jo atsisakyti, be to, sudarys sąlygas “mums visiems kvėpuoti dūmais neužterštu oru”.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas, atlikęs tabako akcizų politikos ir jos pasekmių šalies rinkai tyrimą, teigia, jog nelegalių cigarečių vartojimo ir kontrabandos Lietuvoje dinamikai 2002-2010 m. turėjo įtakos įvairūs socialiniai, ekonominiai veiksniai, tačiau itin didelę įtaką nelegaliai rinkai turėjo vykdyta akcizų politika.

LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas teigia, kad Lietuvoje galima išskirti du akcizų tabakui didinimo laikotarpius: 2002-2004 m., kuomet akcizo našta augo apie 70 proc., ir 2007-2009 m., kuomet ši našta augo apie 130 proc. Abu šie laikotarpiai akivaizdžiai susiję su kontrabandos augimu ir nelegalių tabako gaminių vartojimu.

„Akcizų didinimas sukėlė ryškius pokyčius tabako rinkoje. 2002-2004 m. mažėjo legalių cigarečių pardavimai, išaugo kontrabanda ir nelegali rinka. 2004 metais legalios ir nelegalios rinkos dalys tapo beveik lygios. 2005-2008 m. ekonomikai sparčiai augant, didėjant žmonių perkamajai galiai, nelegali rinka ėmė mažėti, didėjo legalių cigarečių pardavimai. Nuo 2008 m. nelegali rinka vėl ėmė plėstis, ypač didelis šios rinkos ir kontrabandos šuolis pastebėtas 2010 m., kuomet smarkiai kritus legalių cigarečių pardavimui nelegali rinka pasiekė 2004 m. lygį ir sudarė apie pusė visos cigarečių rinkos, t.y. apie 110 mln. cigarečių pakelių“, – teigė V. Žukauskas.

2010 m. dėl nelegalaus cigarečių vartojimo į biudžetą nesurenkama apie pusę milijardo litų akcizo ir dar beveik 150 mln. Lt PVM mokesčio. Anot LLRI, kovojant su nelegalia rinka ir kontrabanda visų pirma reikia gilintis į ekonomines šių reiškinių priežastis.

”Pagrindinė ekonominė kontrabandos priežastis yra dėl didelės akcizų naštos atsiradę tabako gaminių kainų skirtumai ES ir kaimyninėse šalyse. Tačiau teisėsaugos institucijų taikomos priemonės nukreiptos į kontrabandos mažinimą (pvz. kontrolės didinimas, bausmių griežtinimas, korupcijos teisėsaugos institucijose mažinimas) taip pat svarbios, ypač tuomet, kai dėl įsipareigojimų ES neįmanoma koncentruotis vien į ekonominių paskatų kontrabandai mažinimą“, teigiama LLRI atliktame tyrime.

LLRI teigimu, specifinė Lietuvos geografinė, socialinė ir ekonominė situacija lemia tai, jog Europos Sąjungos tabako akcizų kėlimo politika daro didelę neigiamą įtaką legaliai šalies tabako gaminių rinkai. Dėl to, priimant sprendimus dėl tolimesnės Europos Sąjungos akcizų politikos, Lietuva turėtų reikšti griežtą poziciją dėl neigiamų iki šiol vykdytos politikos pasekmių kraštui ir pasisakyti už akcizų mažinimą.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė naują programą kovai su rūkymu ir alkoholio vartojimu, tačiau pasirinktas priemones ekspertai vertina skeptiškai, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Alkoholio ir tabako kontrolės programos 2011-2014 metams projektą netrukus turėtų svarstyti Vyriausybė. Pasirinktoms priemonėms įgyvendinti iš valstybės biudžeto siūloma skirti beveik 4 mln. litų.

Didžiąją dalį šios sumos prarytų socialinė reklama, sveiko gyvenimo būdo propagavimas žiniasklaidoje ir įvairūs tyrimai, kurie aiškintųsi gyventojų požiūrį į svaiginimąsi bei rūkymą.

Projekto autoriai taip pat siūlo svarstyti galimybę taikyti didesnį akcizo tarifą alui ir kitiems silpniesiems alkoholiniams gėrimams, įvertinti galimybę įteisinti 0,00 promilės leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje pradedantiesiems vairuotojams, uždrausti alkoholinių gėrimų pardavimą degalinėse bei automobilių techninės priežiūros įmonėse.

“Mano nuomone, su alkoholio paplitimu kovojama visiškai ne taip, kaip reikėtų. Lankstinukai ir visa kita – 0,1 proc. sėkmės. Turi būti kitos priemonės”, – “Lietuvos žinioms” sakė žinomas toksikologas ir buvęs ilgametis Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas.

Jis čia pat pridūrė nenorintis pradėti vardyti, ką reikėtų daryti, nes jam atsibodo “kovoti su vėjo malūnais”.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas “Lietuvos žinioms” pripažino, kad socialine reklama, specialiais leidiniais ir renginiais žmonių pomėgio rūkyti ir svaigintis nepavyks išgyvendinti. ‘Tokios priemonės būtų veiksmingos, jei būtų padidinta alkoholio kaina ir juo būtų leidžiama prekiauti tik specialiose parduotuvėse. Manau, kad reikia uždrausti alkoholio reklamą”, – sakė politikas.

Lietuvoje daugiausiai rūkančių – tarp suaugusių vyrų, tačiau jų skaičius pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Tuo metu tarp suaugusių moterų ir paauglių rūkymas 2010 metais paplitęs beveik rekordiškai.

Tokias tendencijas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga, paskelbęs naujo tyrimo, kurį atliko Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, rezultatus.

Jo pateiktais duomenimis, 2010 metais reguliariai rūkė 34 proc. 20-64 metų amžiaus vyrų. 2000 metais reguliariai rūkančių tokio amžiau vyrų buvo 52 proc.

Tarp 20-64 metų amžiaus moterų 2000-aisiais reguliariai rūkančių buvo daugiausiai nuo 1994 metų – 16 proc. 2010 metais jų buvo vienu procentiniu punktu mažiau.

Pasak A.Verygos, tarp 11-15 metų amžiaus berniukų 2010-aisiais rūkė 23,2 proc. Šis rodiklis buvo tik šiek tiek mažesnis nei rekordinis rūkymo paplitimas 2002 metais, kuomet rūkė 23,6 proc. berniukų. Rūkymo paplitimo tarp mergaičių svyravimai panašūs – 2010 metais rūkė 15,8 proc. minėto amžiaus paauglių (2002 – 14,6 proc.). Rūkančiais čia įvardijami kasdien, mažiausiai kartą per savaitę, taip pat ir rečiau nei kartą per savaitę rūkantys paaugliai.

A.Verygos pastebėjimu, paauglių rūkymui itin didelę įtaką daro rūkančios mamos – šeimose, kur rūko suaugę vyrai arba nerūko nė vienas iš tėvų, rūkymas tarp vaikų paplitęs mažiau nei tose šeimose, kur rūko suaugusios moterys.

Europos Komisija ruošiasi ateinančiais metais paskelbti įstatymą, pagal kurį visus Europos Sąjungos (ES) šalys privalės uždrausti rūkymą viešose vietose, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Rūkymas viešose vietose iš dalies arba visiškai uždraustas daugelyje Bendrijos šalių, todėl rūkaliai nebegali užsitraukti dūmo užkandinėse, kavinėse ir kitose vietose. Kita vertus, iki šiol galima palyginti lengvai rasti vietų, kur rūkaliai toleruojami, naudojantis įstatymų išimtimis arba įstaigų savininkams ignoruojant nurodymus.

Sveikatos apsaugos komisaras Johnas Dalli (Džonas Dalis) sakė norintis panaikinti šią galimybę.

“Mums reikia visiškai uždrausti rūkymą visose viešose vietose, transporte ir darbovietėje”, – jis aiškino pirmadienį Vokietijos dienraščiui “Die Welt” duotame interviu.

Komisaras pareiškė, kad šią direktyvą Briuselis planuoja pateikti tvirtinimui ateinančiais metais. Jis pridūrė, kad išimtys nebeturėtų būti toleruojamos, nes ši problema susijusi “ne vien su lankytojų, bet ir darbuotojų sveikata”.

Pavyzdžiui, Belgijoje, kurioje įsikūrusi ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, kavinių lankytoja iki šiol gali mėgautis tabako dūmais kavinėse, jeigu įstaigoje neparduodamas maistas.

Tuo tarpu Graikijos sveikatos apsaugos ministras praeitą trečiadienį pripažino, kad jo šalyje pernai priimto draudimo rūkyti nesugebėta įgyvendinti. Pasak jo, per slaptus patikrinimus nustatytą, jog aštuoni iš dešimties barų atvirai pažeidinėjo šį įstatymą.

Naujame ES įstatyme taip pat gali būti sugriežtinti nikotino ir kitų toksinių medžiagų kiekio apribojimai tabako produktuose.

Europos Komisija toliau mėgins susitarti dėl taisyklių, pagal kurias tabako gaminiai nebekristų į akis pirkėjams, o jų pakuotės būtų kiek galima mažiau patrauklios.

Visų gamintojų pakuotės turėtų tapti vienodos išvaizdos; ant jų turės būti spausdinami apie rūkymo žalą, tokią kaip sukeliamos plaučių ligos, įspėjantys spalvingi paveikslėliai, taip pat pateikiama daugiau informacijos apie gaminiuose esančias toksiškas medžiagas.

“Juo vienodesnės ir neišvaizdesnės bus cigarečių pakuotės, juo bus geriau”, – sako komisaras.

Žalingas įprotis rūkyti Europos Sąjungoje kasmet nusineša apie 650 tūkst. žmonių gyvybių.

Šiandien Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pataisas. Šiomis pataisomis siekiama uždrausti rūkyti automobilio salone tuo metu, kai jame vežami vaikai arba nėščios moterys.

Tabako kontrolės įstatymas numato tabako gaminių vartojimo apribojimus švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, darbo vietose, viešajame transporte, viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse, lošimo namuose ir patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai. Tačiau šis įstatymas nenumato draudimo rūkyti transporto priemonės salone, kai jame vežami vaikai ar nėščios moterys. Kanadoje, kai kuriose JAV valstijose ir Australijoje yra uždrausta rūkyti automobilyje, jei juo vežami vaikai.

„Siūloma pataisa gina vaikų teises ir saugo juos nuo pasyvaus rūkymo. Vaikai nuo jo kenčia labiau nei suaugusieji. Dar negimę kūdikiai, kurių motinos buvo prirūkytoje patalpoje, lėčiau vystosi. Vėliau, dėl pasyvaus rūkymo, pastebimai padidėja tikimybė, kad vaikais sirgs kvėpavimo takų ligomis, juos kamuos užsitęsęs kosulys“, – teigia G. Navaitis.

Šių metų gegužės 31-ąją minimos Pasaulinės dienos be tabako tema – „Lytis ir tabako vartojimas. Moterys – tabako pramonės taikiklyje“. Jos tikslas – dar kartą priminti pasauliui ir suteikti kuo daugiau informacijos apie didžiulę tabako produktų žalą žmogaus organizmui. Šia diena siekiama paskatinti šalių vyriausybes imtis griežtesnių priemonių tabako kontrolės srityje.

Tabako epidemijos tarp moterų kontrolė – svarbi kiekvienos rūkymo prevencijos politikos dalis. Šių metų Pasaulinė diena be tabako ypatinga dėmesį skiria neigiamai tabako pramonės įtakai moterims ir mergaitėms. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako pagrindų kontrolės konvenciją 170-yje ją palaikančių planetos šalių turi būti uždrausta bet kokia tabako pramonės reklama ir rėmimas. Ši konvencija – pirmasis tarptautinis dokumentas, nustatantis visoms šalims bendrus minimalius tabako kontrolės politikos reikalavimus, reglamentuojančius tabako gaminių paklausos, pasiūlos mažinimą ir laisvos nuo tabako aplinkos kūrimą.

Pasaulyje apie 1,3 milijardo žmonių rūko ir 5 milijonai planetos gyventojų kasmet miršta nuo rūkymo sukeltų ligų, kas 6-tąją sekundę – viena iš 10 pasaulio mirčių yra sukelta rūkymo. 20 proc. visų planetos rūkančiųjų – moterys. Pusė visų rūkančiųjų ateityje neišvengs ligų, kurias sukelia tabakas. Prognozuojama, kad 2030 m. nuo rūkymo mirs vienas iš šešių suaugusiųjų planetos gyventojų. Nors beveik 70 proc. šių mirčių įvyksta besivystančiose šalyse, rūkymas vis dar lieka pagrindine sveikatos problema Europoje ir antra mirties priežastimi pasaulyje, pirmaujanti tarp visų mirties priežasčių, kurių galima išvengti.

2010 m. PSO ataskaitos „Tai, kas šiandien jau įrodyta, rytoj taps svarbiausiu darbotvarkės klausimu“ duomenims, tabako reklama labiausiai veikia jaunas mergaites. 151-os planetos šalies statistika rodo, kad tarp rūkančiųjų 11–15 metų paauglių – apie 7 proc. yra mergaičių, 12 proc. berniukų. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse rūkymas yra itin didelė problema. Pavyzdžiui Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Lenkija ir Vengrija priklauso šalių, kuriose yra daugiausiai rūkančių jaunuolių, grupei. Tai kelia didžiulį nerimą, nes ankstyva rūkymo pradžia yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką nuolatinio ir intensyvaus rūkymo įpročio formavimuisi.

Pasaulinės dienos be tabako proga Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija kviečia visus šalies žmones ir ypač moteris „nepaleisti dūmais“ savo ir savo tautos gyvenimo!

Lietuvos rūkaliai Europoje išsiskiria bandymais atsisakyti šio žalingo įpročio – per pastaruosius metus mesti rūkyti bandė net 47 proc. šalies gyventojų, rodo nauja apklausa.

Bandžiusiųjų mesti rūkyti Lietuvoje yra santykinai daugiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje. Po Lietuvos rikiuojasi kitos Baltijos šalys – Latvija ir Estija (po 43 proc.).

Vidutiniškai ES per pastaruosius metus mesti rūkyti bandė 28 proc. gyventojų. Portugalijoje ir Graikijoje tarp rūkalių tokių buvo vos 17 procentų.

Eurobarometro duomenimis, net devyni iš dešimties lietuvių rūkyti metė vien valios pastangomis, nenaudodami jokios pagalbos.

Cigaretes, cigarus arba pypkes tiek Lietuvoje, tiek visoje ES rūko beveik trečdalis gyventojų (atitinkamai 30 proc. ir 29 proc.).

Lietuviai išsiskiria tuo, kad renkantis cigaretes jiems įtaką dažniau daro kaina – šis faktorius yra lemiantis trims iš keturių lietuvių, o ES vidurkis yra 50 procentų.

Kasmet ES šalyse nuo ligų, kurias lemia rūkymas, miršta apie 650 tūkst. žmonių.

Eurobarometro apklausa atlikta pernai spalį. Lietuvoje tyrime dalyvavo per tūkstantį žmonių.

Australijos parlamentas  priėmė įstatymą, pagal kurį nuo 2012 m. liepos 1 d. visi tabako gaminiai būtų pardavinėjami standartizuotuose pakeliuose, ant kurių būtų informacija tik apie rūkymo keliamą žalą.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė rūkyti Prezidentūros sodelyje bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje.

Paruoštame sprendimo projekte buvo siūloma uždrausti rūkyti ne tik šiose erdvėse, bet ir pagrindinėse miesto gatvėse, pėsčiųjų alėjoje, skveruose, rekreacinėse zonose. Tačiau tarybos nariai nemažai pasiūlymų atmetė. Palaikymo taip pat nesulaukė pasiūlymas uždrausti rūkyti miesto pagrindiniuose paplūdimiuose.

“Tarybos nariai pritarė Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos siūlymui, kad kauniečiams ir miesto svečiams būtų draudžiama rūkyti Prezidentūros sodelyje bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje. Šis draudimas įsigalios nuo birželio 1 dienos”, – sakė Socialinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas (Savivaldybės gydytojas) Algimantas Kažemėkaitis.

Sprendimo pagrindinis tikslas – sudaryti saugią nuo tabako dūmų aplinką nerūkantiems, siekiant keisti miestiečių požiūrį į rūkymo, ypač pasyvaus rūkymo, žalą bei imtis priemonių užtikrinant vieną esminių žmogaus teisių – teisę į saugią ir sveiką aplinką.

Tarybai pritarus sprendimo projektui, administracija iki gegužės pabaigos turės parinkti specialų ženklą, kuris informuos gyventojus, jog pažymėtoje teritorijoje draudžiama rūkyti.

Kauno valdžia ketvirtadienį svarstys, ar uždrausti rūkyti Laisvės alėjoje ir kitose pėsčiųjų gatvėse bei reprezentaciniuose miesto skveruose.

Savivaldybės tarybai pritarus parengtam sprendimo projektui, nuo birželio 1 dienos draudimas rūkyti įsigaliotų Laisvės alėjoje, S.Daukanto ir Vilniaus gatvėse, Muzikinio teatro, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Prezidentūros sodeliuose, Ąžuolyno ir Santakos parkuose, Kauno senųjų kapinių vietose.

Rūkyti taip pat būtų draudžiama kitose miesto vietose įrengtose vaikų žaidimo aikštelėse ir jaunimui skirtose vietose, jei tokia paskirtis nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose ir šios vietos paženklintos specialiu ženklu.

Specialaus ženklo pagaminimą ir nurodytų teritorijų paženklinimą organizuotų savivaldybės administracija.

Vasario pabaigoje trys nerūkymo zonos paskelbtos Šiauliuose. Miesto politikai nuo gegužės 1 dienos uždraudė rūkyti Prisikėlimo aikštėje, skvere prie Savivaldybės ir Beržynėlio parke.

Tuo metu Klaipėda nerūkymo zonų sąrašą praplėtė dar pernai rudenį. Uostamiestyje draudimas rūkyti galioja viešojo transporto stotelių paviljonuose, Skulptūrų parke, Smiltynės miške ir link jūros vedančiuose praėjimuose bei takuose, visuose paplūdimiuose, išskyrus specialiai tam įrengtose rūkymo vietose ir zonose.

Naujų draudimų Vilniuje įvesti neketinama. Čia, kaip ir visoje Lietuvoje, draudžiama rūkyti maitinimo įstaigose, švietimo įstaigų teritorijose bei bendro naudojimo patalpose.

Europos Komisija yra įpareigojusi Europos Sąjungos nares iki 2012 metų valstybės mastu priimti draudimus, ribojančius rūkymą viešose vietose.