Už pietus atsiskaityti išmaniuoju telefonu – tokią galimybę savo klientams siūlo sveikesnio maisto restoranas „Takeway“. Klientai gali nelaukti padavėjos, kol ji atneš sąskaitą, paims pinigus ir atneš grąžą – viską galima atlikti nuskenavus ant stalo esantį QR kodą. Šis sprendimas įgyvendintas drauge su mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“.
„Siekdami supaprastinti ir pagreitinti užsakymus ant kiekvieno stalo planavome įmontuoti planšetinį kompiuterį. „WoraPay“ pasiūlė supaprastinti ir pagreitinti atsiskaitymus – sudaryti klientams galimybę sąskaitą apmokėti naudojantis savo mobiliaisiais įrenginiais“, – sako restoranų „Takeway“ marketingo vadovas Andrius Bakanas.

Anot jo, iš pradžių su mobiliomis piniginėmis atsiskaitydavo tik keli lankytojai, kadangi daugeliui tai buvo nauja ir nežinoma. Tačiau atsiskaitymų vis daugėjo – kiekvieną mėnesį mobiliąja pinigine klientai atsiskaito vidutiniškai dvigubai daugiau nei praėjusį mėnesį. Taip pat atsiranda vis daugiau nuolatinių klientų, kurie sąskaitoms apmokėti renkasi šį būdą.

Galimybė atsiskaityti naudojantis mobiliosiomis piniginėmis „Paysera“ arba „WoraPay“ įdiegta 2013 m. lapkritį Vilniaus „Akropolyje“ esančiame „Takeway“ restorane. Dabar šiuo moderniu būdu sąskaitą apmokėti galima ir „Takeway“ restoranuose, kurie yra Vilniaus prekybos centruose „Panorama“ ir „Europa“ bei Kauno „Akropolyje“.
„Sistemos įdiegimas pirmajame restorane truko apie 3 savaites: derinome sąlygas, išsisprendėme techninius niuansus, sukūrėme maketus su informacine medžiaga. Vėliau viskas vyko kur kas greičiau. Kadangi „WoraPay“ sistema pateisino mūsų lūkesčius, atidarydami naujus restoranus ją planuojame diegti nuo veiklos pradžios. Tikimės, kad ateityje ji bus tokia pat populiari kaip ir atsiskaitymai banko kortelėmis bei pasieks apie 30 % visų atsiskaitymų, nes žmonės mobilųjį telefoną prie savęs turi dažniau nei piniginę“, – teigia A. Bakanas.
Šiuo metu mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“ galima atsiskaityti restoranuose „Takeway“, „Basilico“, „The Room“, „Livin“, boulinge „Apollo“, kai kuriose degalinėse „Lukoil“. Taip pat neseniai buvo pristatyta galimybė su šia mokėjimų sistema nuskenavus QR kodą įsigyti bilietus į „Vilnius Jazz“ renginius bei prezidento rinkimuose paremti Artūrą Zuoką.

Automobilių gamintojas „BMW Group“ neseniai įrodė, jog kuria ne tik išskirtine kokybe pasižyminčius BMW automobilius, bet taip pat gali pasiūlyti užsukti ir į aukščiausio lygio restoraną, įsikūrusį „BMW Welt“ muziejuje, Miunchene. Čia veikiantis restoranas „EssZimmer“ per rekordiškai trumpą laiką – vos 8 mėnesius nuo atidarymo, buvo įvertintas „Michelin“ žvaigžde ir prisijungė prie geriausių Vokietijos restoranų.

„BMW Welt“ vadovo Thomo Muderlako teigimu, aukščiausia maisto ir aptarnavimo kokybė buvo pagrindinis šio restorano tikslas nuo pat jo atidarymo.

„Michelin“ žvaigždė – aukščiausios kokybės įrodymas bet kokiam restoranui, todėl mes labai didžiuojamės, kad jos nusipelnė ir „EssZimer“. Pasiūlyti tik geriausius patiekalus ir aptarnavimą siekėme nuo pat pradžių – tam įpareigojo ir išskirtinė restorano vieta“, – sako „BMW Welt“ vadovas.

„EssZimer“ restoranas neretai apibūdinamas kaip svečiams suteikiantis tai, ko jie nesitiki. Restorano interjere, kaip ir BMW automobiliuose, puikiai dera stilius ir patogumas: aukščiausios kokybės medžiagos ir šiltos spalvos suteikia 45 vietų restoranui prabangos bei leidžia mėgautis komfortu. Prancūziška virtuvė, kurioje juntama Bavarijos bei Viduržemio jūros regiono įtaka, puikus vynų pasirinkimas, aukščiausios kokybės aptarnavimas ir galimybė užsisakyti „BMW Welt“ vairuotojo paslaugas – visa tai sudaro galimybę visiems, pasirenkantiems praleisti vakarą „EssZimer“, patirti nepamirštamų įspūdžių.

„Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi šiuo įvertinimu. Prieš 15 metų pirmąją savo „Michelin“ žvaigždę užsidirbau taip pat Miunchene, restorane „Königshof“, todėl jaučiuosi apsukęs visą ratą ir grįžęs ten, nuo kur ir pradėjau“, – sako ne vieną kulinarinį apdovanojimą iškovojęs vyriausiasis „EssZimer“ restorano šefas Bobby Bräueris.

„Michelin“ žvaigžde įvertintas restoranas „BMW Welt“ muziejuje atidarytas bendradarbiaujant BMW ir aukščiausios kokybės su maisto ruošimu susijusias paslaugas teikiančiai įmonei „Feinkost Kafer“. Be restorano „EssZimer“, „Feinkost Kafer“ taip pat valdo muziejuje įsikūrusią užkandinę „CooperS“, restoraną „Bavarie“ ir kavinę „Biker‘s Lodge“. Įmonė taip pat ruošia maistą įvairiems BMW renginiams.

„BMW Welt“ muziejus, kuriame mėgsta apsilankyti ne tik BMW gerbėjai, įkurtas prieš penkerius metus. Jame lankytojų laukia 3 ekspozicijos: BMW būstinė, BMW muziejus („Das BMW Museum“) ir „BMW pasaulis“ („Die BMW Welt“). Šis muziejus dar kartą nustebina vokiečių tvarka ir kūrybiškumu. Statinių architektūra apgalvota iki smulkmenų – skrendant lėktuvu netgi galima pastebėti, kad BMW muziejaus stogas yra automobilio logotipo formos.

UAB „Krasta Auto“ yra oficiali BMW ir MINI atstovė Lietuvoje. Įmonė užsiima naujų ir naudotų BMW ir MINI automobilių prekyba bei teikia visas techninio aptarnavimo paslaugas ir turi oficialias atstovybes bei techninio aptarnavimo servisų tinklą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Krasta Auto“ priklauso tarptautinei įmonių grupei „Modus grupė“.

Vilniaus restoranas „Neringa” atidarytas 1959 m. lapkričio 6 dieną. Jis
yra vienas iš senesnių ir jau klasika tapusių sostinės poilsio ir pramogų
vietų, o garsiųjų “kijevo” kotletų čia paskanauti  užsuka dažnas
sentimentaliai nusiteikęs vilnietis.

Tuometinės kavinės projekto ir
pavadinimo autoriai – Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Taip pat
„Neringos” interjerą kūrė dailininkai Vladas Jankauskas, Vytautas
Povilaitis, skulptorius Juozas Kėdainis. 1970 m. interjeras buvo net
įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą.
Galbūt dėl išlikusios aplinkos, šiame restorane niekada netrūksta solidaus
amžiaus verslo, kultūros ir politikos klientų.
Vakar „Neringa“ garsiai atšventė savo 54-ąjį gimtadienį. Restorano pilna
salė kartu su nuotaikingais scenos profesionalais „The Road Band“
sudainavo „ilgiausių metų“ 54-ojo gimtadienio proga. Vakaro svečiai ragavo
naujosios restorano šefės Honorata Lyndo, daugkartinės įvairių konkursų
bei čempionatų laureatės, specialiai restorano gimtadieniui sukurtus
patiekalus, dalyvavo loterijoje ir klausėsi gyvos muzikos. Lojalūs
restorano lankytojai pastebėjo, jog nors ir metai bėga, tačiau „Neringa”
išsaugo savo dvasią, stilių ir originalią klasikinę aplinką. Čia iki šiol
renkasi verslo, kultūros ir politikos elitas ne tik papietauti, bet ir
surengti verslo pietus ir paminėti ne vieną šventę, renginį. Savo didinga
praeitimi besididžiuojančiame restorane „Neringa” gali sutikti ne vieną
žinomą asmenį ar verslininką iš užsienio.
Anksčiau „Neringa” buvo ne tik bohemos susirinkimo vieta: čia rinkdavosi
ir inteligentija – mokytojai, gydytojai, aktoriai. 2001 m. kapitaliai
suremontuota, šiandien „Neringa” traukia ne tik senuosius lankytojus, bet
ir šiuolaikinį jaunimą. Restorane iki šiol renkasi verslo, kultūros ir
politikos elitas ne tik papietauti, bet ir surengti verslo pietus ir
paminėti ne vieną šventę, renginį. Čia galima pavalgyti net prieš 30 metų
pradėtais gaminti patiekalais, ir savaitgaliais pasimėgauti gyva muzika.

Šią savaitę sostinės Žirmūnų rajone po atnaujinimo atidarytas penktasis „McDonald‘s“ restoranas, kurio rekonstrukcijos darbams kompanija skyrė 550 tūkst. eurų (beveik 1,9 mln. litų).

Pasirinktas naujas modernus interjeras, atnaujintas ir papildytas vaikų žaidimų kambarys, o vairuotojai nuo šiol galės pateikti užsakymus naudodamiesi nauja COD („Customer Order Display“) klientų aptarnavimo sistema, kuri užtikrina spartesnį ir patogesnį „McDrive“ klientų aptarnavimą.

„Šiame rajone įsikūręs „McDonald‘s“ yra vienas pirmųjų Lietuvoje, atidarytas dar 1996 metais. 2008-aisiais ėmėmės modernizuoti senuosius restoranus, siekdami sukurti juose savo lankytojams dar patrauklesnę ir jaukesnę atmosferą, spartesnį aptarnavimą skubantiesiems. Restorane lankytojų laukia ne tik modernus interjeras, bet ir nauja vairuotojų aptarnavimo sistema“, – sakė Baiba Zakė, „McDonald‘s“ marketingo direktorė Baltijos šalyse.

Kiekvieną mėnesį į šį restoraną užsuka vidutiniškai 35,5 tūkst. lankytojų, beveik pusę jų sudaro vairuotojai, užsukantys į visą parą veikiantį automobiliu atvykusių klientų aptarnavimo langelį. Naujos COD sistemos įdiegimas leis paspartinti klientų aptarnavimą, užsisakančių maistą „McDrive“ langelyje. Kartu bus patogesnė ir pati užsisakymo procedūra – savo užsakymus nuo šiol jie galės patvirtinti LCD ekrane.

Šį restoraną pamėgo ne tik suaugę, bet ir mažieji lankytojai – per pirmuosius penkis šių metų mėnesius čia surengtos 73 vaikų gimtadienio šventės, todėl atnaujinus restorano interjerą, modernizuotas ir vaikų žaidimų kambarys. Jame vienu metu gali žaisti net 12 vaikų. Rekonstravus restoraną jiems čia įrengta dar daugiau naujų žaidimų ir atrakcijų.

Nuo 2008 m. „McDonald‘s“ rekonstravo iš viso jau 5 restoranus Vilniuje ir Kaune bei atidarė 3 naujus – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Po rekonstrukcijos kai kuriuose jų įkurtos naujos „McCafé“ kavinės, kuriose lankytojai gali paskanauti kavos ir desertų. Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 9 „McDonald‘s“ restoranai: 5 – Vilniuje, 2 – Kaune, po 1 Šiauliuose ir Klaipėdoje. Pernai juose apsilankė iš viso 9,1 mln. lankytojų.

Vilniuje gegužės 28 – birželio 1 d. viešėsiantis restoranas „Dinner in the Sky“, vaišes organizuojantis pusšimtyje metrų virš žemės kabančioje specialioje platformoje, šiemet pasiūlė specialų paslaugų paketą verslo klientams.

Visą stalą rezervavusioms kompanijoms dangaus restoranas gali pagaminti kvietimą ir meniu su įmonės logotipu; suteikia galimybę pasitikimo zonoje naudoti savo prekių ženklo atributiką, taip pat ant pietų ar vakarienės stalo pateikti produktą ar firminius atributus; pasirūpina fotonuotraukomis ir personalizuota galerija dangaus restorano interneto svetainėje. Verslo paketas „Dinner in the Sky“ (meniu pasirenkant pagal individualius poreikius) kainuoja apie 5117 Lt.

Pasak nepriklausomo rinkodaros eksperto Audriaus Savicko, šiais laikais prekės bei paslaugos praranda išskirtinumą, todėl naujų pojūčių ar įspūdžių kūrimas klientams tampa labai svarbiu rinkodaros instrumentu. „Tokiu išskirtiniu patyrimu kaip “pietūs danguje” galima gerinti santykius su klientais, komunikuoti prekės ženklo pažadą, vertybes, atsidėkoti partneriams už puikius rezultatus, didinti lojalumą“,- sako jis.

Įmonėms galvojančioms, kaip save ar produktus pristatyti tokiame išskirtiniame kontekste, rinkodaros ekspertas pataria įvertinti, kad aukščio patyrimas yra labai ryškus, todėl tam, kad klientai ar partneriai atsimintų ne tik pačius pietus, bet kompanijos pateikiamą žinutę, rekomenduotų šį veiksmą derinti su tam tikra įžanga bei pabaiga, kurių metu būtų sudėlioti reikalingi akcentai.

„Galima siekti ir informacijos sklaidos socialiniuose tinkluose, tačiau siūlau pagalvoti, kaip tai bus pateikta klientams, kurių įmonė negalėjo pakviesti. Jeigu tokiais pietumis siekiama rinkodarinių tikslų, veiksmas turi būti ir planuojamas kaip rinkodarinė kampanija – su savais tikslais, komunikacijos planu, rezultato matavimo būdais“, – sako A.Savickas.

Į neįprasčiausių valgymo vietų 10-tuką ekonomikos žurnalo „Forbes“ įtrauktas „Dinner in the Sky“ restoranas vienu metu gali vaišinti 22 žmones – tiek vietų įrengta visus saugos reikalavimus atitinkančioje krano pakeliamoje platformoje.

Šio restorano patrauklumą įvertino ne tik pavieniai įspūdžių kolekcionieriai, bet ir kompanijos, pasinaudojusios galimybe surengti išskirtinį verslo susitikimą ar savo paslaugų ar produktų pristatymą.

Net 45 pasaulio šalis apkeliavusio restorano paslaugomis, rengdami savo produktų pristatymus, naudojosi tokie klientai kaip HSBC bankas (Beirute ir Rio de Žaneire), BMW ir „Mini“ (Dubajuje), „Peugeot“ (Stambule), „Saab“ (Budapešte), „Renault Laguna“ (Bratislavoje), „Samsung“ (Briuselyje ir Londone), „Nokia“ (Las Vegas), „Hewlett-Packard“ (Dubajuje ir Pietų Afrikoje), „Sky“ televizija (Londone). „MTV Libanas „(Beirute) bei daug kitų prekinių ženklų.

Lietuvoje savo naujos buitinių prietaisų serijos „Inspiration“ pristatymui unikalų dangaus restoraną pernai pasirinko „Electrolux“, kurios profesionaliais prietaisais naudojosi restorano virėjai.

Jau antrus metus su „Dinner in the Sky“ Baltijos šalyse bendradarbiauja alkoholinių gėrimų tiekėja „Pernaud-Ricard“, kurios šampanas „G..H. MUMM“ ir kiti gėrimai įtraukti į restorano meniu.

Pamaloninti išskirtiniais įspūdžiais savo klientus šiemet nusprendė bendrovė „Omnitel“ – jos auksinių „Omni ID“ kortelių turėtojams „Dinner in the Sky“ vakarienė kainuos net 15% pigiau. Tai yra vienintelė galimybė gauti nuolaidą dangaus restorane. „Sakydami “Pirmiausiai Jūs” mes ieškome klientams nepatirtų emocijų, atradimų išbandant vienų geriausių virtuvės meistrų patiekalus kaip ir naujausias technologijas ar tinklo kokybę“, – savo sprendimą bendradarbiauti su „Dinner in the Sky“  aiškina „Omnitel“ komunikacijos vadovė Kristina Mažeikytė.

„Dinner in the Sky“ Vilniuje, Rotušės aikštėje, viešės gegužės 28 – birželio 1 d. Patiekalus svečiams ruoš prancūzas Roland Gauthier, restorano “La Grenouillere” savininkas ir virtuvės šefas, airis Ciaran Gantly, šiuo metu vadovaujantis „Kempinski Hotel Cathedral Square“ virtuvei ir estas Mihkel Heinmets, restorano Rygoje “Degustare” ir “Wiegand” Taline virtuvės šefas.

Jurgos Mižutaviciūtės nuotr.

Šiemet pietus ir vakarienes vilniečiams ir miesto svečiams ruoš garsaus prancūzų restorano „La Gernouillèrie“ virtuvės šefas ir savininkas Alexandre Gauthier, Vilniaus „Kempinski“ restorano „Telegrafas“ šefas Ciaran Gantly, tarp jaunųjų Baltijos šalių šefų išskiriamas Mihkel Heinmets, vadovaujantis prabangiems restoranams – „Degustare“ Rygoje ir „Wiegand“ Taline, bei vienintelio Vilniuje specializuoto žuvies ir jūros gėrybių restorano „Žuvinė“ šefas Algirdas Gečas.

La Madelaine-sous-Montreuil miestelyje, Prancūzijos šiaurėje įsikūrusio restorano „La Gernouillèrie“ vairą  34 metų A.Gauthier iš tėvo perėmė 2003 m. ir jau 2008 m. sugrąžino jam „Michelin“ žvaigždutę. Šiandien restorano šefas priskiriamas naujajai Prancūzijos kulinarijos kartai. Tačiau šį pripažinimą nulėmė ne novatoriškumas, o produktų grynumo garbinimas, dėl kurio A.Gauthier laikomas ne koncepualistu, o sensualistu. 2012 m. geriausių restoranų 50ukas (50 Best Restaurants) „La Gernouillèrie“ išskyrė kaip „tą, kurį verta stebėti“, t.y. potencialų pretendentą gauti prestižinį įvertinimą.

Praėjusį rudenį Vilniuje atidaryto restorano „Kempinski Hotel Cathedral Square“ virtuvės šefas Ciaran Gantly, daugiau nei 12 metų dirbo prabangių 4-5 žvaigždučių viešbučių tinkluose (Miunchene, Ciuriche, Tbilisyje, Maskvoje, Dubline, Aukštuosiuose Tatruose) ir yra vaišinęs ne vieną įžymybę, tarp kurių – Bilas Klintonas, Michailas Gorbačiovas, Helmutas Kohlis, Monako princas Albertas II, Stingas, Maiklas Džeksonas, Tina Turner ir kiti. C.Gantly europietiškos virtuvės pagrindus inovatyviai jungia su vietiniais produktais, ypač didelį dėmesį skirdamas sezoniniams ir šviežiems ingredientams. Daugiausiai gamindamas europietiškos virtuvės patiekalus, „Kempinski“ restorano Vilniuje šefas nepamiršta ir lietuviškų skonių bei gimtosios Airijos patiekalų.

Mikhel Heinmets, patirties sėmęsis įvairių šalių restoranuose ir iš garsiausių pasaulio virtuvės šefų, įvertintų „Michelin“ žvaigždutėmis, jau daugiau nei metus vadovauja restoranui Estijoje. Šiemet jis stojo ir prie Latvijos restorano „Degustare“ virtuvės vairo. Nuolat tobulėti siekiantis jaunas šefas, pasitelkdamas smulkiausius niuansus, gerą maistą sugeba paversti tiesiog puikiu ir sako, kad jo tikslas išmokyti kiekvieną suprasti ir vertinti kokybišką maistą.

Pasak „Dinner in the Sky“ turą organizuojančios bendrovės „Skyworld Service OÜ” vadovo Risto Meigas, dangaus restoranas suteiks puikią galimybę norintiems pažymėti ypatingą progą, surengti išskirtinį susitikimą arba tiesiog pasimėgauti aukščiausio lygio maistu netikėtoje aplinkoje. „Norintiems tai padaryti, reikėtų pasirūpinti išankstine rezervacija, nes šiemet planuojama mažiau pakilimų nei pernai, kuomet visos vietos buvo išpirktos. Be to, šia išskirtine pramoga labai domisi į Vilnių atvykstantys baltarusiai, kurie savo šalyje tokios galimybės neturi“, – sako R.Meigas.

Jo teigimu, pernai, kuomet “Dinner in the Sky” virtuvei vadovavo švedas Björn Frantzen iš „Frantzen/Lindeberg“, suomis Samuli Virgentius iš „Postres“  ir Aldona Gečienė iš „California Gourmet“, populiariausi buvo priešpiečiai ir pakilimas su šampanu – juos vilniečiai išpirko pirmiausia. Trumpiausias pakilimas su G.H.MUMM šampanu, trunkantis apie 20 min, kaip ir pernai, kainuoja apie 100 Lt, o valandos trukmės vakarienė iš keturių patiekalų, su priderintu aperityvu, vynu ir stipriaisiais gėrimais – apie 340 Lt. Individualus renginys, rezervuojant visas vietas ir gaunant papildomų verslo klientams aktualių paslaugų, kainuoja nuo 5180 Lt.

Originalios koncepcijos „Dinner in the Sky“ restoranas – tai speciali 22 vietų platforma su stalu ir kėdėmis, kurią kranas pakelia į 50 m aukštį. Kartu su svečiais kyla ir virtuvės šefas, kuris, patiekdamas patiekalus, betarpiškai bendrauja su svečiais. Dangaus restoraną „Dinner in the Sky“ amerikietiškas ekonomikos žurnalas „Forbes“ yra įtraukęs į neįprasčiausių valgymo vietų 10-tuką. Šią unikalią pramogą išbandė net Monako princas Albertas bei Švedijos princas Karlas Filipas. Informacija apie rezervacijas teikiama: info@dinnerinthesky.lt

Sostinės senamiestyje duris atvėrė pirmasis šalyje marokietiškos virtuvės restoranas „Maghrib“. Iškilmingo restorano atidarymo šventės svečiai turėjo galimybę pirmieji paskanauti egzotiškų marokietiškų patiekalų, pasiklausyti gyvos autentiškos muzikos, susipažinti su šios šalies kultūra ir tradicijomis bei pabendrauti su svečiais iš tolimojo Maroko.

Restorano „Maghrib“ lankytojai kviečiami pasinerti į kelionę po Maroką: čia galima pamatyti tradicinius marokietiškus interjero aksesuarus, paragauti  sultingųjų „tajine“ troškinių, gaminamų autentiškuose moliniuose induose, pasmaližiauti egzotiškais desertais bei atsigaivinti marokietiška mėtų arbata.

Maroko šalies virtuvė labai spalvinga ir įvairi kaip ir pati šalis, savita ir intriguojanti. Ji turi prancūziškų ir ispaniškų atmainų, čia juntama stipri žydų ir arabų virtuvių įtaka. Dažniausiai naudojami prieskoniai: cinamonas, kuminas, ciberžolė, imbieras, raudonasis ankštinis pipiras, paprika, anyžiai, sezamas, petražolė, kalendra, mairūnas, svogūnai, česnakas, medus ir kt. Marokiečių virtuvė tokia pat kontrastinga, kaip ir ši šalis, todėl viename patiekale dažnai yra ir saldaus, ir sūraus, ir aštraus. Maroke valgymas tarsi magiškas ritualas, į kurį įtraukiami ir visi restorano „Maghrib“ svečiai.

Restorane kiekvieną dieną siūlomi įvairių skonių Maroko karštieji patiekalai „tajine“ – troškiniai, kurie gaminami specialiame moliniame inde su kūgio formos dangčiu – su daržovėmis ir vaisiais arba mėsa (aviena, vištiena, jautiena, žuvimi ir jūros gerybėmis), paskaninti įvairiais prieskoniais, labai aromatingi ir sultingi. Savo mėgstamą „tajine“ restorano meniu išsirinks ir patys išrankiausi sostinės gyventojai.

Čia taip pat galima paragauti įvairiausių rūšių kuskuso – su mėsa ar daržovėmis; tirštų ir sočių marokietiškų sriubų – populiariausia Maroke sriuba „Harira“ su aviena ar jautiena, pagardinta kalendra. Mažieji restorano lankytojai gali pasimėgauti marokietiškais „Beghrir“ blyneliais. Šie blyneliai dar vadinami blyneliais su tūkstančiu skylučių, kurių kiekvienoje galima rasti po lašelį medaus ir sviesto padažo.

Smaližius restorano šefai džiugina egzotiškais Maroko saldumynais: marokietiška chalva, saldumynais iš „fylo“ tešlos su migdolais, džiovintomis figomis bei datulėmis, pagardintais apelsinų ar rožių žiedų vandeniu; burnoje tirpstančiais maltų migdolų morengais „Ghoriba b‘looz“ bei vaisių desertais – apelsinų griežinėliais su šlakeliu apelsinų žiedų vandens ir cinamonu ar arbūzu, pagardintu rožių žiedų vandeniu.

Paragavus marokietiškų patiekalų būtina atsigaivinti mėtų arbata „Atay bil na‘na‘“, ruošiama iš žaliosios arbatos su šviežiomis mėtomis ir geriama iš specialių stiklinių.

Skubantys darbo dienomis restorane gali mėgautis sočiais marokietiškais dienos pietumis, o norintys dalelę Maroko skonių ir kvapų parsinešti namo, tai galės padaryti įsigydami išsinešimui su savimi restorane parduodamos duonos, saldumynų, marokietiškos čili pipirų pastos „Harisa“ ar sūdytų citrinų.

Susižavėjusius Maroko virtuve  planuojama pakviesti į marokietiško maisto gaminimo kursus, kur bus galima ne tik išmokti šios šalies virtuvės paslapčių, bet ir įsigyti marokietišku receptų knygą lietuvių kalba ar „tajine“ molinį indą.

“Restoranas „Neringa“ pristatė rudens ir žiemos sezono meniu naujienas.
Ypatinga degustacinė vakarienė sulaukė didelio svečių susidomėjimo, todėl
vyko net du vakarus iš eilės.

Vakaro metu abejingų neliko – svečiai pildė
anketas, kuriose vertino ir komentavo ragautus patiekalus. Prie patiekalų
ragavo „Neringos“ someljė specialiai parinktus vynus,”- pasakoja restorano
vadovė Agnė Baradinskaitė

Anksčiau „Neringa” buvo ne tik bohemos susirinkimo vieta: čia rinkdavosi
ir inteligentija – mokytojai, gydytojai, aktoriai. Metams bėgant,
„Neringa” išsaugojo savo dvasią ir stilių, kurie traukia ne tik senuosius
lankytojus, bet ir šiuolaikinį jaunimą. Restoranas stebina naujomis
idėjomis, siūlo puikų maistą, gerą aptarnavimą ir originalią klasikinę
aplinką.

„Neringa” atidaryta 1959 m. lapkričio 6 d. Tuometinės kavinės projekto ir
pavadinimo autoriai – Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Taip pat
„Neringos” interjerą kūrė dailininkai Vladas Jankauskas, Vytautas
Povilaitis (sienų tapyba), skulptorius Juozas Kėdainis. 1970 m. lapkričio
5 d. interjeras įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų
valstybės, sąrašą.

Džiugi žinia tiems, kuriems rūpi jauki valgymo kultūra – nuostabi virtuvė prieinamomis kainomis, puikus geranoriškas aptarnavimas – ir visa tai miesto centre.

Labai malonu, kad sostinės Gedimino prospekte 26, rugsėjo 18 d. duris atvers „Gedimino dvaras“, pirmas toks lietuvių nacionalinės virtuvės restoranas Lietuvoje. Iškart paaiškinu: kitose “lietuviško” maisto įstaigose dažnai  Jus gali pavaišinti produktais ir patiekalais iš tolimo nelietuviško “maitinimosi periodo”, bet čia visą savo grožį parodys ir džiaugsmo suteiks senovinė lietuvių kulinarija. Tai pajus visi, aplankę šią unikalią ir nuostabią vietą! Kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro, Jus lepins skanėstais, kuriuos užaugino lietuvių žemė ir išpuoselėjo turtingas lietuviškas kulinarinis paveldas.

Netgi tokie įprasti patiekalai kaip cepelinai, šiame restorane bus gaminami taip skaniai, kad klientai “praris liežuvį”! Produktus tieks patikimi ūkininkai, valgių ir gėrimų šviežumas ir skonis prilygs pasauliniams standartams! Ir visa tai – už prieinamas kainas.

Restoranas „Gedimino dvaras“ – atradimas tiems, kurie sutinka svečius ir draugus iš užsienio, ir nori juos ne šiaip pavaišinti autentiškais lietuviškais patiekalais, bet ir suteikti nepakartojamą malonumą – draugai ir artimieji bus laimingi, o verslo partneriai pasirašys bet kokią sutartį papietavę ar pavakarieniavę šiame restorane!

Jau dabar šiuo adresu (Gedimino pr. 26, Vilnius) galite apsilankyti puikiame alaus bare, o naujai įsteigtas restoranas pavers šią vietą sostinės kultūros laisvalaikio centru.

Gal Jus nustebins žinia, kad restoraną atidaro Lietuvą ir jos kultūrą įsimylėję pas mus jau žinomi Maskvos verslininkai Igoris ir Veronika Bezuglovai. Prieš metus ši pora atidarė tikrą lietuviško maisto restoraną Maskvos centre, jį labai pamėgo maskviečiai ir sostinės svečiai. Būtent šie žmonės, gimę ir užaugę Rusijoje, kažkada susipažinę ir pamilę vienas kitą žinomame Rusijos TV – šou „Paskutinis herojus“ (Veronika tapo nugalėtoja, o Igoris prizininku) susiejo savo gyvenimą su Lietuva ir negailėdami lėšų, fantazijos ir meilės darbuojasi jos labui.

Tuo Jūs įsitikinsite patys, kai aplankysite restoraną „Gedimino dvaras“, Gedimino pr. 26, Vilnius.

Būkite laimingi ir…Gero apetito!
Iki susitikimų „Gedimino dvare“!

Vilniuje atidarytas šviežių sumuštinių restoranas „Park”, veikiantis „atviros virtuvės“ principu – žmonės čia gali stebėti, kaip jiems gaminami užsakytieji sumuštiniai. Mados ir stiliaus centre „Europa“ įsikūręs restoranas siūlo skanauti šviežius sumuštinius pusryčiams, pietums ar pavakarei.

„Gaminame sočius ir maistingus sumuštinius, kurie savo maistine verte atitinka pietų patiekalą, – sako restorano „Park” vadovas Arnas Grigaliūnas. – Klientas, savo akimis matydamas, kaip gaminamas sumuštinis, gali būti tikras, jog jį suvalgęs jausis taip, kaip po visavertės pietų porcijos“. A. Grigaliūnas pastebi, kad sumuštinio kokybė, kaip ir bet kurio kito patiekalo, priklauso nuo jam gaminti naudojamų produktų maistingumo ir šviežumo. „Siūlome sumuštinius neštis tiek į savo biurą, tiek valgyti mūsų restorane, net ir dalykinių pietų metu“, – pabrėžia „Park“ vadovas. Restorane taip pat šviežiai gaminamos sriubos bei salotos.

Naujajame restorane iš karto populiariausiu tapo sumuštinis „Panini“ su troškinta kiauliena, kuriam mėsa kasdien marinuojama obuolių sultyse su prieskoniais, o tada troškinama. Sumuštinio „Burgerio“ mėsos paplotėlis ruošiamas taip pat vietoje – mėsa sumalama, sumaišoma naudojant restorane pagamintą prieskonių mišinį. Taip užtikrinama, kad iškepta čia pat ant grilio mėsa išliks šviežia ir sultinga. Sumuštiniams naudojama duona kepama pagal užsakymą keliose kepyklose. A. Grigaliūno teigimu, restoranas tiekia ne tik kokybišką maistą, bet ir skiria didelį dėmesį gėrimams prie jo: kavą ruošia profesionalus barista, vyno meniu parinktas profesionalaus someljė.

Sumuštinių restorano „Park“ maistu galima mėgautis pirmajame mados ir stiliaus centro „Europa“ aukšte, naujai įrengtoje erdvėje, o šiltuoju metų laiku – ir lauko terasoje, esančioje „Europos“ aikštėje. Šiuo metu 21 tūkst. kv. m prekybos centre veikia daugiau nei 80 aprangos, avalynės, namų interjero ir stilingų aksesuarų parduotuvių. Taip pat – 8 kavinės ir restoranai.

Lietuvos restoranų virtuvėse plinta modernios gaminimo technologijos. Pavyzdžiui, mėsa verdama žemesnėje nei 100 laipsnių temperatūroje, o naudojant šaltą azotą gaminami ledai ar agurkų ikrai.

Vilniuje įsikūrusio restorano “California Gourmet” virtuvės šefė Aldona Gečienė mėsai paruošti naudoja pažangų aparatą – žemos temperatūros cirkuliatorių (“sous-vide”). Šis gaminimo būdas, kai mėsa, žuvis ar daržovės supakuojamos sandariame vakuuminiame maišelyje, įdedamos į vonelę su cirkuliuojančiu vandeniu ir verdamos žemesnėje nei 100 laipsnių temperatūroje, priskiriamas moderniai virtuvei ir dažniausiai naudojamas užsienio aukštos klasės restoranuose. Taip paruošta mėsa būna minkšta, praranda mažai sulčių, o svarbiausia – išlaiko vitaminus ir maistines medžiagas.
“Verdama žemoje 66 ar 68, o pavyzdžiui, jautiena – vos  57,8 laipsnių temperatūroje. Taip gaminant numatyti reikalavimai, kokia turi būti vidinė mėsos temperatūra, kad žūtų visos bakterijos”, – pagrindinius principus paaiškina A.Gečienė.
Šiuo metu virimas žemesnėje nei virimo temperatūroje geriausiuose Lietuvos restoranų virtuvėse sparčiai populiarėja. Tiesa, modernų aparatą, kuris gali kainuoti ir kelioliką tūkstančių litų, turi retas restoranas, bet gaminti galima ir be jo – pakuojant maisto produktus į maistinę plėvelę ir kepant ar verdant konvencinėje krosnyje.
Ruošiant taip patiekalus, virti tenka ilgai. Tačiau Klaipėdos restorano “La Cle” virtuvės šefas Vytautas Samavičius teigia, kad šį būdą naudoja gana dažnai. “Paprastai virti žemoje temperatūroje tenka iki trijų, bet kartais užtrunka ir 15 valandų. Priklauso nuo to, ką gamini. 15 valandų esu gaminęs jautienos pažandę”, – patirtimi dalijasi V.Samavičius.
O balandį duris atvėrusio “Rib room” virtuvės šefas Svajūnas Jarmala firminį restorano patiekalą – šonkaulius – lėto virimo būdu gamina 12 valandų. Taip jis ruošia ir antieną, avieną, lašišą. “Lėtai virtų kiaulienos šonkauliukų skonis intensyvesnis, mėsa gerai nusiima nuo kaulo, o lašiša išlaiko gražią spalvą, valgant tirpsta burnoje – mažai kramtyti tereikia. Iš tiesų taip gaminant įmanoma paruošti geresnio skonio, tinkamo kietumo maistą, o kiek laiko virti, priklauso nuo virėjo. Yra knygų, kuriose išvestos laiko apskaičiavimo formulės, bet jomis pasikliauti negalima – bandžiau ir daug maisto išmečiau”, – dėsto S.Jarmala.
Lėto virimo technologijos taikomos ir restoranų “Neringa”, “Diverso” bei prieš keletą mėnesių atsidariusio “Lauro lapo” virtuvėse. Štai apsilankius pastarajame konvencinėje krosnyje 64 laipsnių temperatūroje su lukštais pusantros valandos kepė kiaušiniai, iš kurių tą dieną virėjai ketino daryti karamelizuotą trynių kremą.
“Lietuvoje virimas žemoje temperatūroje – naujas dalykas, bet kitur nebe. Jį įvaldę ir skandinavai, kurie šiuo metu pasaulyje diktuoja maisto ruošimo madas. Manau, pas mus šis būdas plinta dėl populiarumo, puikaus patiekalų skonio ir naujoviškumo. Bet viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad produktas patiekiamas nesugadintas, išlaikomi visi mineralai, vitaminai, maistinė vertė”, – apibendrina restorano “Diverso” virtuvės meistras Tomas Rimydis.

Pritaiko molekulinės virtuvės elementų

O štai užsienyje aukščiausios klasės restoranai savo virtuvėse ima naudoti tokius prietaisus, kuriuos iki šiol galėjai rasti tik chemijos laboratorijose. Apskritai į maisto gamybą skverbiasi vis daugiau mokslo. Pavyzdžiui, kai kurie garsūs restoranai naudoja centrifugas, kuriomis per keletą minučių iš daržovių tyrės ar riešutų galima ištraukti aliejų.
Vakaruose plačiai žinomas ir molekulinės virtuvės terminas. Jos pagrindinis principas yra keisti maisto produktų tekstūrą, formą, pavyzdžiui, mėsą patiekti blyno formos ar ikrus persikų skonio. Vis dėlto virtuvės šefai tvirtina, kad molekulinė virtuvė – jau praeinanti mada. Štai garsiausias tokios virtuvės restoranas “El Bulli” Ispanijoje jau užsidaręs, o Lietuvoje save tokiu laikęs “Domm” taip pat ilgai neišsilaikė.
Pasak T.Rimydžio, molekulinė virtuvė buvo populiari gana trumpai, nes nors tai įdomu ir neįprasta, kasdien tokių patiekalų nevalgysi. Vis dėlto geriausi Lietuvos virtuvės šefai kai kuriuos jos elementus ruošdami taiko ir dabar.
V.Samavičius, molekulinės virtuvės paslapčių išmokęs stažuodamasis geriausiu pasaulio restoranu pripažintame “Noma” Kopenhagoje, desertams gaminti dažnai naudoja iki 128 laipsnių atšaldytą skystą azotą. “Naudojant skystą azotą iš šokolado ar uogų prie svečių stalo iškart galima pagaminti ledų, uogų putėsių. Tai staigus virimas minusinėje temperatūroje keičiant struktūrą, pavyzdžiui, skysta masė padaroma tiršta, korėta, traški ar biri. Toks gaminimo būdas yra retas, todėl ir įdomus, o patiekalai – skanūs”, – mano V.Samavičius.
Beje, azotas naudojamas ir pradžiuginti svečius, ir kaip virtuvės šou elementas. Tarkime, Vilniaus “Neringos” restorano virtuvės šefas Darius Dobrovolskas retkarčiais pašaldo morengus, kad įdėjus į lėkštę jie garuotų, arba užšaldo aliejinį padažą, kuris pabyra į lėkštę tarsi sniegas, o netrukus ištirpsta.
Nors “Nomos” restorane V.Samavičius pamatė daug molekulinės virtuvės principų, lietuviui įdomūs pasirodė tik keli. Ypatingomis progomis – per Naujuosius metus ar Valentino dieną – “La Cle” virtuvės šefas pasiūlo specialių molekulinės virtuvės patiekalų, tokių kaip persikų, čiobrelių ar agurkų skonio ikrai.
O restorano “Lauro lapas” vyriausiasis virėjas Deivydas Praspaliauskas tvirtina, kad molekulinei virtuvei jo darbe tenka apie 10 proc. – turi skysto azoto tarą, o tarp sausų produktų yra daug tokių, kuriuos galima priskirti molekulinei virtuvei. Tarkime, paprastasis kremas, kuris stabilizuoja kremų temperatūrą ir leidžia jiems neprarasti konsistencijos dedant ir imant iš šaldytuvo; lecitinas, kurio idėjus į bet kokį skystį ir suplakus galima išgauti daugybę putų; agavų milteliai, su kuriais galima pagaminti želė, ją pakaitinti ir patiekti šiltą; vadinamieji “santana” milteliai, kurie padeda susijungti skirtingiems elementams – galima sumaišyti net vandenį ir aliejų.
Dar vienas įdomus virtuvėse naudojamas prietaisas – sifonas. Pasak V.Samavičiaus, į šią nedidelę tarą įpylus skysčio ir įpurškus angliarūgštės galima pagaminti specialių padažų, kremų, putėsių – tirštų, korėtų, minkštų, lengvų, purių. Kremams, desertams gaminti sifoną naudoja ir D.Praspaliauskas. “Jame pasidarome baltojo šokolado kremo, kurį išpurškiame tiesiai į skystą azotą ir sulaužome gabaliukais”, – apie neįprastą desertų gaminimo būdą pasakoja restorano “Lauro lapas” vyriausiasis virėjas.

Lietuviai nori pavalgyti, o ne pasimėgauti maistu

V.Samavičiaus vertinimu, iš esmės netradiciniai maisto gaminimo būdai, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, Lietuvoje nėra dažni, nes virtuvės personalui apie tai neretai trūksta informacijos, tačiau labiausiai tam reikia noro. “Kas nori, tas randa įvairių būdų. Deja, Lietuvoje vyrauja visai kitokios virtuvės – be veido”, – pabrėžia V.Samavičius.
Kita vertus, Lietuvos restoranų virtuvėse modernūs gaminimo būdai dažnokai neprigyja, nes naujosios gaminimo technologijos gana brangios, tad brangesni ir taip ruošti patiekalai. “Manau, kad vien tik molekulinės virtuvės restoranai Lietuvoje nėra reikalingi. Mūsų mitybos kultūra kitokia – lietuviai eina į restoranus prisivalgyti, bet ne pasidžiaugti maistu, ne pabendrauti vienas su kitu, ne sužinoti apie maistą. Ko gero, Lietuvoje nebūtų pakankamo srauto žmonių, kad molekulinės virtuvės restoranas išsilaikytų”, – dėsto V.Samavičius.
Tokiai nuomonei pritaria ir T.Rimydis: “Norint paragauti molekulinės virtuvės patiekalų, už vakarienę tenka sumokėti  300–450 Lt, o tokios kainos įkandamos retam lietuviui. Jei tik atsirastų poreikis, visi geriausi šefai išsitrauktų savo lagaminus ir pasiūlytų molekulinės virtuvės patiekalų. Jie brangūs, nes ilgai ruošiami, be to, gaminant tokiu būdu trečdalis maisto išmetama, o juk produktai imami patys kokybiškiausi. Dar reikia papildomo inventoriaus – virtuvė turi būti panaši į laboratoriją, kur daug pipečių, minišaukštelių, minisvarstyklių, įvairiausių priedų”, – vardija T.Rimydis.
D.Praspaliauskas pateikia dar vieną pavyzdį, kaip modernios technologijos padidina patiekalų kainą: tarkime, ledų aparatu pagaminto litro ledų savikaina yra apie 10, o gaminto naudojant skystą azotą – 25 Lt.
Vis dėlto ir Lietuvoje geriausi virtuvės šefai bando neatsilikti nuo naujausių technologijų. Štai D.Dobrovolskas užsisakė dūmų aparatą, kuriuo pats bandys rūkyti daržoves, mėsą, baltą sūrį, o naudodamas obelų, vyšnių pjuvenas suteiks maistui ir specialaus skonio. A.Gečienė atskleidžia, kad “California Gourmet” savininkai galvoja apie naują restoraną, kuriam planuoja nupirkti šiuo metu pasaulyje itin pažangų programuojamą aparatą. Pavyzdžiui, norint juo išsikepti blynelius, galima užprogramuoti net patiekalo šviesumą ar dydį, be to, aparatas įspėja, kada blyną apversti, palaiko žemesnę temperatūrą, jei laiku neapverti. Iš tokio aparato nesunkiai galima padaryti tiek puodą sriubai virti, tiek blynelių keptuvę, tiek bet kokį kitą reikalingą indą.