Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nustatyti mažesnį pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai, nes dabartinis 21 proc. tarifas kelia grėsmę nepriklausomam visuomenės informavimui, teigia prezidentės patarėja Virginija Būdienė. Apie tai praneša BNS.

„Prezidentės pasiūlymą, PVM įstatymo pataisą nulėmė jos įsitikinimas, kad spauda yra ypač svarbi netgi Lietuvos nacionaliniam saugumui. Iki 21 proc. padidinus PVM spaudai, laikraščiams, periodikai, iškyla grėsmė nepriklausomam visuomenės informavimui. Kai kurie laikraščiai yra netgi atsidūrę ant bankroto ribos. Ypač regioniniams laikraščiams tapo sunku verstis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė V. Būdienė.

Pasak patarėjos, kai kurie leidiniai dėl padidinto PVM pateko į sudėtingą situaciją ir „ieškojosi ne visai sąžiningų finansavimo šaltinių“.

Prezidentės siūlymas periodiniams spaudos leidiniams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą buvo nukeltas į Seimo pavasario sesiją.

Kritikų teigimu, Europos Komisijos tyrimai rodo, kad PVM lengvatos paprastai veikia ne kaip kainų mažinimo veiksnys, o kaip subsidija prekių ir paslaugų teikėjams. Be to, teigiama, kad lengvatos iškraipo mokesčių sistemą, mažina skaidrumą, iškreipia konkurenciją.

Be to, Vyriausybės teigimu, spauda remiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria, kad žydų bendruomenei būtų kompensuota už totalitarinių režimų nusavintą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, rodo naujos apklausos rezultatai.

Naujienų agentūros BNS užsakymu atliktoje apklausoje 58 proc. respondentų pareiškė nepritariantys kompensacijai. Paramą kompensacijos mokėjimui išsakė 13 proc. apklaustųjų, 29 proc. teigė neturintys nuomonės, rodo bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Tyrimo duomenimis, kompensacijai dažniau pritaria vyresnio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. Jauni Lietuvos žmonės ypač dažnai šiuo klausimu savo nuomonės neturėjo.

Lietuvos Seimas per pirmus du balsavimus pritarė įstatymo projektui, pagal kurį 2013-2023 metais būtų išmokėta kompensacija. Ja, kaip rašoma projekte, siekiama atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Įstatymui priimti liko vienas balsavimas.

Įstatymas buvo parengtas, kad būtų kompensuotas žydų bendruomenių turėtas turtas, kuris anksčiau buvo naudojamas religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams ir kuris buvo nusavintas nacistinio bei sovietinio totalitarinių režimų.

Kompensacijos forma pasirinkta, nes įvairiuose Lietuvos miestuose istoriškai gyvavusios žydų religinės bendruomenės holokausto metu buvo sunaikintos, todėl jų turto restitucija vadovaujantis galiojančiais įstatymais nėra galima.

Pagal projektą, 2013-2023 metais būtų išmokėti 128 mln. litų. Jie būtų pervesti specialiam fondui, kurio valdymo organas atstovautų Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

Numatyta, kad kompensacija būtų naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, iki šiol dar neišsprendusi klausimo dėl žydų turto kompensavimo ir dėl to nuolat sulaukia tarptautinės bendruomenės kritikos.

Įstatymo rengėjai pripažino, kad priėmus įstatymą tikėtinas laikinas antisemitizmo paaštrėjimas, tačiau pabrėžė, kad tokiu sprendimu bus pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas.

Tikimasi, kad kompensacija prisidės prie kultūrinio Lietuvos žydų bendruomenės palikimo Lietuvoje išsaugojimo ir jos dabartinių poreikių tenkinimo.

Vyriausybė taip pat tikisi, kad kompensacijos išmokėjimas ir, esant galimybei, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiks Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų, o Vilnius buvo svarbus kultūrinis žydų centras. Tačiau per vokiečių okupaciją 1941-1944 metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė daugiau 90 proc. Lietuvos žydų.

Tyrimo metu bendrovė RAIT gegužės 10-22 dienomis apklausė 1002 nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų.

Lietuvos gyventojų nepritaria, o dar 45 proc. visiškai nepritaria planams vėlinti pensinį amžių, rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų iniciatyva atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Tačiau beveik 40 proc. apklaustųjų tikisi, kad po dešimtmečio pensijos bus didesnės nei yra šiuo metu, rašo apklausą pristatantis naujienų portalas delfi.lt.

Visiškai pritariantys pensinio amžiaus ilginimui nurodė 2 proc. gyventojų, dar 7 proc. sakė pritariantys, o 6 proc. šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės.

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų pradėti vėlinti pensinį amžių, kad galiausiai jis pasiektų 65 m. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60 metų, o vyrai – 62,5 metų.

Apklausos duomenimis, 34 proc. gyventojų vylėsi, jog po dešimtmečio pensijos bus didesnės nei dabar, 4 proc. prognozavo daug didesnes pensijas, 23 proc. manė, kad jos liks nepakitusios, daugiau kaip penktadalis prognozuoja mažėjimą.

Maždaug penktadalis apklaustų gyventojų pritarė pensijų mažinimui dirbantiems pensininkams, o 74 proc. tam nepritarė.

Maždaug po lygiai pasiskirstė atsakymai klausiant apie pritarimą valstybinių pensijų skyrimui ypač nusipelniusiems asmenims: tam pritarė 38 proc., o nepritarė 36 proc. apklaustųjų.

Absoliuti dauguma gyventojų mano, kad Lietuvoje neužtikrinama ori senatvė: pagarba senjorams, pakankama senatvės pensija visaverčiam gyvenimo lygiui. 53 proc. respondentų tvirtino visiškai nepritariantys, o 39 proc. nepritariantys teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinama ori senatvė. Šiam teiginiui pritarė tik 2 proc. apklaustųjų.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų iniciatyva 2010 metų gruodį-2011 metų sausį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, projektas “Socialinių problemų stebėsena”.

Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas sako, kad nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių įvedimo idėja yra “nevykęs pajuokavimas”. Jo nuomone, didinti pensijas būtų galima iš augančio valstybės biudžeto, be to, jau reikia pradėti kalbėti ir apie valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.

“Galiu pasakyti savo nuomonę, kad aš supratau, jog tai yra nevykęs pavėluotas balandžio 1-osios pajuokavimas. Tai yra mano nuomonė iš susidariusios diskusijos. Diskusija vyksta, bet mūsų pozicija aiški – tai yra ne laiku, ne vietoje ir visiškai nenaudinga”, – trečiadienį po valdančiosios koalicijos pusryčių Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Čaplikas.

Paklaustas, kaip liberalcentristai įsivaizduoja pensijų atstatymą nekeičiant mokesčių, A.Čaplikas nurodė, kad tai būtų galima padaryti augančios ekonomikos sąskaita.

“Jokių mokesčių didinimų, tai yra grindžiama ekonomine prognoze, svarstėme tokią galimybę. Taip pat svarstome galimybę peržiūrėti ir valstybės tarnybos aplyginimus didinimo linkme, jeigu tokia finansinė galimybė bus. Kaip ir valstybės sektoriaus, viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas, taip ir pensijų didinimas arba jų grąžinimas, mano manymu, turi būti susietas (…) Mes kalbame apie socialinį teisingumą valstybėje”, – dėstė jis.

Pasak liberalcentristo, gilesnė diskusija apie pensijų grąžinimą ir valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus prasidės po poros savaičių, Finansų ministerijai pateikus kitų metų biudžeto prognozes.

Paprašytas įvertinti galimybę pensijas nuo kitų metų į 2009 metų lygį grąžinti valstybei skolinantis, A.Čaplikas sakė, kad “valstybė visada skolinosi, skolinasi ir skolinsis”.

Baltarusijos parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita dėl šioje šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės yra netinkama ir vertinama kritiškai, teigiama Aplinkos ministerijos rašte, nusiųstame Baltarusijai.

“Dar kartą siunčiame aiškų ir nedviprasmišką signalą, kad PAV ataskaitai, o kartu ir planuojamai atominės elektrinės statybai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus – nepritariame”, – pranešime spaudai teigė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Baltarusijai išsiųstame rašte nurodoma, kad PAV ataskaitoje nėra nagrinėjami atominės elektrinės aikštelės pasirinkimo kriterijai ir alternatyvos.

Be to, anot Aplinkos ministerijos, ataskaita nevertina ir neanalizuoja suminės radiacijos žalos masto galimų incidentų atveju. Ataskaitoje taip pat pasigendama išsamių duomenų apie geologines, seismologines ir seismo-tektonines pasirinktos aikštelės charakteristikas, nėra išnagrinėtas panaudoto kuro perdirbimo ir saugojimo klausimas.

Pernai gegužę Lietuvos institucijos jau buvo pateikusios pastabas dėl nekokybiškos PAV ataskaitos, todėl pagal Jungtinių Tautų konvencijos nuostatas Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas.

“Iki šios dienos Baltarusija ignoravo mūsų raginimus surengti papildomus viešus svarstymus Lietuvoje nors tai yra įsakmus Espoo konvencijos reikalavimas”, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Konvencija numato specialią procedūrą galimiems valstybių narių ginčams spręsti. 2010 metų rugsėjo mėnesį Priežiūros komitetas svarstė Baltarusijos atvejį pagal Ukrainos NVO “Ecoclub” pateiktą ir Lietuvos papildytą informaciją.

Atskiras Lietuvos prašymas oficialiai būtų nagrinėjamas tik tada, kai Baltarusijos pusė užbaigs PAV procedūras (viešus svarstymus, konsultacijas). Jeigu viena iš ginčo šalių nesutiktų su priežiūros komiteto išvadomis, ginčą dėl tinkamai įgyvendintų tarptautinių įsipareigojimų turėtų spręsti arbitražas.

Rusija ir Baltarusija kovą pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Ją Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų statyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pakartojo savo nusistatymą prieš bet kokią NATO karinę intervenciją Libijoje, sakydamas, jog toks žingsnis sukeltų pavojingų padarinių.

“NATO karinė intervencija Libijoje ar bet kurioje kitoje šalyje būtų visiškai nevaisinga, – Anatolijos naujienų agentūra citavo premjero pasisakymą Stambule vykusiame tarptautiniame forume. – Tokia operacija būtų ne vien nevaisinga, bet ir gali sukelti pavojingų pasekmių”.

Turkija, kuri yra NATO narė, pabrėžė, jog 28 šalių karinis Aljansas gali įsikišti tik tuo atveju, jeigu užpuolama kuri nors iš jo narių.

Per vizitą Vokietijoje praeito mėnesio pabaigoje R.T.Erdoganas sakė, kad NATO intervencija Libijoje būtų “neįsivaizduojama” ir “absurdiška”.

Jis taip pat griežtai pasisakė prieš sankcijas šiai Šiaurės Afrikos šaliai, argumentuodamas, kad nuo jų nukentės nekalti žmonės, taip pat kaltindamas galingąsias šalis turint “išskaičiavimų” dėl naftos.

Tuo tarpu NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Aljansas neketina kištis į padėtį naftos turtingoje Libijoje, tačiau ruošiasi “visiems netikėtumams”.

Jis pridūrė, kad bet kokiems kariniams veiksmams Libijoje, įskaitant neskraidymo zonos užtikrinimą, turėtų pritarti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba.

Tačiau NATO narių nuomonės dėl tokių veiksmų ir jų poveikio skiriasi. Taip pat nevienareikšmiškai vertinamas pasiūlymas surengti Libijoje aviacijos smūgius, priskiriamas Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

Aljansas nusprendė sutelkti daugiau savo karo laivų Viduržemio jūroje netoli Libijos, taip pat ruoštis suteikti humanitarinę pagalbą, jeigu to paprašytų Jungtinės Tautos.

Lietuva kol kas nėra linkusi paremti Latvijoje planuojamo suskystintų dujų terminalo, nes esama ženklų, jog jį gali statyti su “Gazprom” susijusios bendrovės, BNS sakė pareigūnai Vilniuje.

Apie suskystintų dujų terminalus svarsto visos trys Baltijos šalys, tačiau Latvijos Vyriausybė siekia, kad Rygos uoste planuojamas projektas būtų paskelbtas regioniniu ir galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pareigūnų teigimu, šis klausimas turėtų būti aptariamas trijų Baltijos šalių premjerų susitikime Estijoje šią savaitę.

“Jei, kaip kalbama, statytojas būtų “Gazprom” dukterinė įmonė, tai būtų “Gazprom” terminalas, ir Lietuva tam nepritars. Tai nebūtų reali dujų tiekimo alternatyva”, – BNS sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.

Anot parlamentaro, “yra žinių, kad terminalas būtų skirtas eksportui, o tai akivaizdžiai atitinka “Gazprom” interesus”.

Latvijoje dar nėra oficialiai paskelbta, kas investuotų į terminalą, tačiau didelį susidomėjimą rodo kompanija “Itera Latvia”, kuri yra antrinė Rusijos bendrovės įmonė ir kartu su “Gazprom” bei “E. On Ruhrgas” valdo Latvijos dujų bendrovę “Latvijas Gaze”.

Siekdami regioninio projekto statuso Latvijos Vyriausybės atstovai pabrėžia projekto strateginius pranašumus – Rygos uostas yra Baltijos šalių centre, Latvijoje geriau išvystytas dujotiekių tinklas, yra didelė Inčiukalnio dujų saugykla, o tai atpigintų dujų transportavimą.

Be to, anot Latvijos pareigūnų, per terminalą importuojamas dujas būtų patogu naudoti dviejose galingose elektrinėse Rygoje, iš kurių viena šiuo metu yra rekonstruojama.

Pernai gruodį premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujama speciali komisija paskyrė įmonę “Latvenergo” įvertinti suskystintų dujų terminalo poreikį. Tuo tarpu Latvijos ekonomikos ministerija, bendradarbiaudama su užsienio reikalų ministerija, žada pradėti konsultacijas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir valstybėmis narėmis, siekiant užsitikrinti paramą projektui Rygoje.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė bent kol kas paramos nežada. “Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose nebus aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus didinama “Gazprom” įtaka”, – BNS Vilniuje sakė aukšto rango Lietuvos Vyriausybės pareigūnas.

Anot jo, Lietuva Rygos projektą parems, tik jei bus “aiškus projekto ekonominis pagrindimas, finansinis modelis, valstybių sutartiniai ir investiciniai įsipareigojimai, akcinio kapitalo sudėtis”.

Lietuvos Vyriausybės teigimu, suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje gali būti pastatytas iki 2014 metų. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad Lietuva jį pastatytų savo jėgomis, bet paskui galėtų pasidalyti akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui.

Šiuo metu Lietuva visas dujas gauna tik iš “Gazprom”.

Tai rodo rezultatai apklausos, kurią surengė sausį rinkos, socialinių ir medicinos tyrimų agentūra “TNS Latvia” drauge su latvių kalba transliuojančio televizijos kanalo LNT laida “900 sekundžių”.

Iš jų 33 proc. respondentų visiškai nepritaria kompensacijų išmokėjimui, o 27 proc. veikiau nepritaria.

Savo ruožtu 6 proc. apklaustųjų visiškai pritaria kompensacijų išmokėjimui, o 13 proc. – veikiau pritaria.

20 proc. apklaustųjų neturėjo konkrečios nuomonės šiuo klausimu.