Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nustatyti mažesnį pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai, nes dabartinis 21 proc. tarifas kelia grėsmę nepriklausomam visuomenės informavimui, teigia prezidentės patarėja Virginija Būdienė. Apie tai praneša BNS.

„Prezidentės pasiūlymą, PVM įstatymo pataisą nulėmė jos įsitikinimas, kad spauda yra ypač svarbi netgi Lietuvos nacionaliniam saugumui. Iki 21 proc. padidinus PVM spaudai, laikraščiams, periodikai, iškyla grėsmė nepriklausomam visuomenės informavimui. Kai kurie laikraščiai yra netgi atsidūrę ant bankroto ribos. Ypač regioniniams laikraščiams tapo sunku verstis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė V. Būdienė.

Pasak patarėjos, kai kurie leidiniai dėl padidinto PVM pateko į sudėtingą situaciją ir „ieškojosi ne visai sąžiningų finansavimo šaltinių“.

Prezidentės siūlymas periodiniams spaudos leidiniams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą buvo nukeltas į Seimo pavasario sesiją.

Kritikų teigimu, Europos Komisijos tyrimai rodo, kad PVM lengvatos paprastai veikia ne kaip kainų mažinimo veiksnys, o kaip subsidija prekių ir paslaugų teikėjams. Be to, teigiama, kad lengvatos iškraipo mokesčių sistemą, mažina skaidrumą, iškreipia konkurenciją.

Be to, Vyriausybės teigimu, spauda remiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Seime pasigirdo siūlymų taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, tikintis, kad tai juos atpigintų ir pagerintų sąlygas gamintojams.
Šiuo metu lengvatinis 9 proc. PVM taikomas tik centriniam šildymui, knygoms, kompensuojamiesiems vaistams ir viešbučiams. Visoms kitoms prekėms ir paslaugoms Lietuvoje taikomas 21 proc. PVM tarifas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva siūlo visoms prekėms ir paslaugoms, ne tik maisto produktams, taikyti mažiausią Europos Sąjungos PVM direktyvos leistiną tarifą – 15 proc.
Priminsime, kad Lietuvoje iki 2008 m. 5 proc. PVM tarifas buvo taikomas keleivių vežimui, knygoms, laikraščiams, žurnalams, vaistams, viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms, ekologiškiems maisto produktams, šviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai, rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo paslaugoms, visų rūšių sporto ir kultūros renginiams.

Pagrindinis PVM tarifas maistui Europos šalyse (proc.)

Didžioji Britanija, Airija    0
Liuksemburgas    3
Italija    4
Lenkija, Kipras    5
Prancūzija    5,5
Belgija, Portugalija, Olandija, Malta    6
Vokietija    7
Slovėnija    8,5
Čekija, Austrija    10
Švedija    12
Suomija, Graikija    13
Vengrija    18
Estija, Slovakija, Bulgarija    20
Lietuva    21
Latvija    22
Rumunija    24
Danija    25

Šaltinis: Europos Komisija

Vyriausybė nutarė dar vienus metus pratęsti lengvatinio PVM tarifo galiojimą šilumai bei karštam vandeniui (9 proc.) ir kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių tiekimui (5 proc.). Tačiau tarp siūlymų nebeliko lengvatinio 9 proc. tarifo apgyvendinimo, kaip eksporto šakos, paslaugoms.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tikina, kad lengvatinis PVM ne tik grąžino Lietuvos viešbučiams konkurencingumą, bet ir padeda kurti naujas darbo vietas, surinkti gerokai daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mokesčių sumokėta 20,8 proc. daugiau. O jei PVM tarifas vėl bus padidintas iki standartinio 21 proc., ne tik bus mažiau sumokėta mokesčių, bet ir gali tekti kelti kainą vartotojams.
Tačiau šiemet viešbučiai vargu ar sulauks tiek daug užtarėjų kaip pernai, nes netesėjo jų asociacijos prezidentės E.Šiškauskienės pažado, kad lengvatinis PVM  gali sumažinti viešbučių kainas maždaug dešimtadaliu. Atvirkščiai, Europos krepšinio čempionato metu viešbučiai kainomis net atbaidė dalį potencialių Lietuvos svečių.
„Manau, nereikėjo grąžinti viešbučiams lengvatinio PVM, bet politiškai buvome prispausti ir nusileidome. O išėjo atvirkščiai – PVM sumažinimas tik padidino kai kurių ūkio subjektų godumą“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas gailisi, kad pernai pasidavė politiniam spaudimui.