Tarptautinių renginių, konferencijų planuotojai iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių, dirbantys su žinomomis tarptautinėmis bendrovėmis, naujų galimybių renginiams ieškos Lietuvoje. Patraukliai prisistačiusios Lietuvos įmonės turės galimybę ateinantiems keleriems metams prisivilioti tokių įmonių kaip „BNP Paribas Group“, „Google“, „Porshe“, „BBC Media Action“, „Bridgestone“, „Nokia“ renginių organizatorius ir užsitikrinti daugiatūkstantinius sandorius su jais.

Į vasario 12-13 dienomis Vilniuje, parodų ir konferencijų centre „LITEXPO“ vyksiančią parodą-kontaktų mugę CONVENE atvyksiančius tarptautinių renginių, konferencijų planuotojus domins galimybės mūsų šalyje organizuoti renginius. Organizatoriai ieškos įdomių vietų konferencijoms, domėsis apgyvendinimo, maitinimo, transporto, originalių pramogų galimybėmis. Atvykstančių renginių planuotojų klientų sąrašuose – garsios didžiulės tarptautinės bendrovės.

„Tarptautiniams renginių organizatoriams, stambiems pasaulinės konferencijų turizmo rinkos žaidėjams turime pasirodyti kaip puiki šalis, galinti suteikti kokybiškas paslaugas. CONVENE yra puiki proga mūsų konferencijų turizmo sektoriui rasti klientų ir pritraukti tarptautinių renginių į Lietuvą keleriems metams į priekį” – sako Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė.
Antrą kartą vyksiančioje parodoje-kontaktų mugėje CONVENE žada apsilankyti apie 160 tarptautinių renginių, konferencijų organizatorių iš įvairių Europos šalių. Jiems savo paslaugas pristatys apie 70 parodos-kontaktų mugės dalyvių iš Lietuvos ir kitų regiono valstybių.
Naujai užmegzti kontaktai – ne tik sėkmė verslui, bet ir miestui. J. Beniulienė pastebi, kad konferencijų turistas šalyje palieka triskart daugiau pinigų nei pramogų ar pažintiniais tikslais atvykęs užsienietis. Paskaičiuota, kad vienas tarptautinės konferencijos dalyvis Vilniuje išleidžia daugiau nei 3000 Lt.

CONVENE vyks vasario 12-13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“. Lankytojai į parodą-kontaktų mugę CONVENE gali registruotis internetu www.convene.lt.Visi užsiregistravę į parodą-kontaktų mugę, kviečiami dalyvauti ir edukacinėje programoje.

CONVENE organizuoja VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras. Projekto partneriai: Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“, agentūros „ViaConventus“ ir „Baltic Travel Group“ bei Vilniaus viešbučiai: Artis, Holiday Inn, Novotel, Comfort Hotel LT, Radisson Blu Lietuva, Radisson Blu Astorija ir Kempinski Hotel Cathedral Square. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė ir LR ūkio ministerija.

Taikomosios dailės muziejuje atidaryta dailininkų Džiaukštų šeimos kūrybinių lobių paroda.

„Štai pora, kuri šešiasdešimt metų ištvėrė vienoje dirbtuvėje“, – atidarydamas retrospektyvinę Galinos Petrovos ir Silvestro Džiaukšto parodą pabrėžė Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys.
Vis dėlto senjorų šeima patikslino, kad visąlaik vienoje dirbtuvėje abiem dirbti nereikėjo. Kartu tapydavo šeimyninio gyvenimo pradžioje, kai neturint stogo virš galvos porą metų teko ir dirbti, ir gyventi tuomečiuose Dailininkų sąjungos rūmuose (dabar Vatikano ambasados rezidencija). „Darbui mums užleisdavo salę, kurią turėdavom atlaisvinti tik artėjant sąjungos posėdžiams ar suvažiavimams. Bet tų posėdžių tada mažai tebūdavo“, – pasakoja S.Džiaukštas.
Vėliau buvo etapas, kai sutuoktiniai gyveno dailininkams skirtame bute Antakalnyje su palėpėje įrengta dirbtuve. „Tada paeiliui vienas kurdavom, o kitas kotletus kepdavom“, – prisimena Galina.
Tačiau abu tapyboje mėgo platų užmojį, o didelio formato paveikslus siaura laiptine nešioti iš palėpės būdavo tikras vargas – netilpdavo pro duris. Silvestras porina, kaip kartą gavęs rimtą užsakymą iš Maskvos dėl visa pikta parengė dvi paveikslo versijas, jei viena kuri užsakovams neįtiktų. Kad nereikėtų vargti nešiojant, nusipirko krautuvėje virvės ir apvyniojęs ja pirmą kūrinį bandė iškelti pro langą. „Tačiau vos pradėjus leisti virvė trūko – juk padorios tada nebūdavo kur gauti, ir paveikslas nugarmėjo į šalia namo želiantį gėlyną. Gulėjo taip keistai pakilęs – net išsigandau, kad kaimyną būsiu parbloškęs. Tik nusileidęs laiptais nusiraminau: po drobe į šipulius sulaužytais rėmais ir nukritusių dažų lopais gulėjo ne žmogus, o tik nulenktas jurgino krūmas“, – šypsosi S.Džiaukštas.
Netrukus jis persikraustė į erdvesnę dirbtuvę specialiai dailininkams suprojektuotame komplekse Užupyje, o virš buto esančią palėpę užleido žmonai. Nuo tada kiekvienas kūrybai turėjo po atskirą erdvę.

Ginčydavosi dėl dažų

Vis dėlto abu ir toliau persekiojo tvirtinimai, kad jų kūrybinis braižas panašus. „O ar galėjo būti kitaip? Juk abu Dailės institute studijavome pas tuos pačius mokytojus, buvome Antano Gudaičio mokiniai. Jo darbai mums abiem darė įspūdį. Tiesa, technikas rinkomės skirtingas. Silvestras pykdavo, kai aš tapydavau tempera, sakydavo, kad tai nerimta, atrodo kaip spalvoti blynai ir apskritai tinka tik žaidimams“, – neslepia Galina.
O Silvestras patyliukais išpažįsta savo klaidą: „Tada tempera buvo dar naujiena – niekas neįsivaizdavo, kas iš tų darbų liks po kelių dešimtmečių. Dabar matau – paveikslai laikosi puikiai, dažai nei išbluko, nei nutrupėjo. Neteisus buvau manydamas, kad tik aliejinė tapyba verta dėmesio.“
Kai salėje atkreipiu dėmesį į vyraujantį tamsų paveikslų koloritą, dailininkas pasiteisinimo ilgai neieško: „Kai dirbi gerai apšviestoje dirbtuvėje, atspalviai atrodo šviesesni, o kai darbai patenka parodon, kurioje apšvietimas kuklesnis, jie iškart „patamsėja“. Visi dailininkai tai žino, ir pats ne kartą įsitikinau, tačiau kai pradedi tapyti – užsimiršta visos protingos tiesos.“
Žvelgdamas į savo darbus, neretai juose po viršutiniu sluoksniu dailininkas mato besislepiančius kitus, seniai išnykusius, apie kuriuos parodos lankytojas nė neįtaria. „Tarkim, pirmoji šito paveikslo versija, kuri man neįtiko, slypi čia pat, tik aukštyn kojomis. Negi kaskart turi tempti naują drobę? Nebūtų kur tų nepavykusių paveikslų dėti“, – negailestingai tvirtina S.Džiaukštas.
Vieša paslaptis, kad nei parodų rengti, nei senų savo darbų apžiūrinėti jis nemėgsta: nejaučia jiems didelių sentimentų. „Nebent paveikslų būklę įvertinu – pastebiu, kur dažų sluoksnelis per tą laiką atšoko ir nubyrėjo“, – praeidamas reikliai mosteli į vieno kūrinio kampą.
„Aš jam sakiau, kad pasirinko ne tą profesiją, – menininko dalia rodytis žmonėms, o ne nuo jų slėptis. Negalima kurti vien sau“, – švelniai priekaištauja Galina.
„Per metus galima nutapyti tris gerus darbus, ir to visiškai užtektų. Per gyvenimą vieną gerą darbą nutapyti – ir tai užtektų“, – yra teigęs Silvestras.

Trečiadienį 18 val. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atidaroma ketvirtoji tarptautinė meno mugė “Art Vilnius” – didžiausias šiuolaikiniam menui skirtas renginys Lietuvoje ir vienintelis toks Vidurio Europoje. Joje dalyvaus pusšimtis galerijų iš vienuolikos pasaulio šalių, savo kuruojamus menininkus pristatys visos žymiausios mūsų šalies galerijos. Ketvirtadienį 17 val. mugėje vyks diskusija „Meno teisė Lietuvoje: problemos, iššūkiai, sprendimai“, kurią moderuos Vilniaus aukciono vadovė Simona Makselienė.

Kaip niekada gausiai šiemet į statybų ir remonto parodą RESTA renkasi projektavimo įmonės. Jų bus daugiau kaip dešimt, o su „draugiškų“ aplinkai namų projektais bus galima susipažinti specialioje ekspozicijoje.

Kalbėdama apie statybų rinkos pokyčius ir tendencijas, parodoje dalyvausiančios įmonės „TS Project“ projektų vadovė Julita Lukoševičienė pastebi, kad pastaraisiais metais lietuviai projektuotojams dažniausiai užsako sukurti ne didesnius kaip 140-160 kv. m ploto namų projektus ir pageidauja, kad namas būtų pasyvus. „Tokių „gargarų“, kokie buvo populiarūs pirmaisiais Nepriklausomybės metais, seniai niekas nebeužsako. Dabar dažniausiai projektuojame namus iki 200 kv. m. ploto. Savininkai pageidauja maksimaliai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą, o svarbiausias reikalavimas – kad namas būtų praktiškas ir nebrangus“, – teigia J. Lukoševičienė.

Pasak pašnekovės, dabar užsakovui prieinama begalė informacijos, tad viena vertus, lengviau susidaryti viziją, koks namas geriausiai atitiks šeimos poreikius, kita vertus, iš galybės kartais sunku išsirinkti. „Projektuotojas turi žinoti keturis – penkis kartus daugiau negu užsakovas. Klientai darosi vis reiklesni, iš projektuotojo nori sužinoti gausybę kitokios informacijos – kurią firmą samdytis gręžiniui gręžti, kitoms paslaugoms atlikti“, – pastebi J. Lukoševičienė.

24 projektavimo įmones visoje Lietuvoje vienijančios Lietuvos projektuotojų asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis teigia, kad užsakovai dažniausiai nežino, ko nori, tad projektuotojui dirbti darosi vis sunkiau. Dar sudėtingiau, kai tenka projektuoti visuomeninės paskirties statinius – viešuosius pirkimus minimalios kainos pagrindu pašnekovas vadina visiška nesąmone. Asociacija yra parengusi projektavimo paslaugų viešųjų pirkimų rekomendacijas ir įteikusi jas Aplinkos ministerijai – jei šių rekomendacijų ateityje bus laikomasi, bus išvengta daugelio nesusipratimų. Vis dar dažnai nutinka, kad už minimalią kainą turėję būti suprojektuoti statiniai nebaigiami dėl lėšų stygiaus – tai paaiškėja darbų eigoje.

Parodoje RESTA veiks ir viena įdomiausių – „draugiškų“ aplinkai ir energiškai taupių būstų projektų ekspozicija. Tai „EKOcentro“ organizuojamo konkurso „Mano EKOnamai‘12“ projektavimo komandų pateikti darbai. Ekspozicijoje bus demonstruojama keturiolika projektų, kurie įvertinti energinio sertifikavimo programomis A ir dar aukštesnėmis energinėmis klasėmis. Namai suprojektuoti vadovaujantis darnaus būsto projektavimo principais, panaudojant alternatyvius energijos šaltinius ir konkrečios aplinkos teikiamas galimybes. Iš jų bus renkamas geriausias.

„Ekspozicijoje pristatomų namų projektai – išties ypatingi. Pavyzdžiui, namas, kuris gali „augti“ priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus, arba namas su mobiliomis sumaniomis langinėmis, gyvenamasis namas su saulės baterijomis ar įspūdingas sferos formos namas“, – su entuziazmu pasakoja „EKOcentro“ projekto vadovė ir VšĮ „Aplink tave“ direktorė Rasa Buslavičienė, pridurdama, kad kiekvienas projektas gana greit gali virsti tikru namu, nes projektai buvo vertinami ir pagal energinio efektyvumo klasę, todėl jie turi beveik pilnas dokumentacijas.

Parodos RESTA metu „EKOcentro“ stende dirbs ne tik projektuotojai, bet ir energinį sertifikavimą išmanantis specialistas, jis atsakys į lankytojų klausimus.

Šiemet parodoje dalyvaus apie 530 kompanijų iš 12 šalių, o parodos ekspozicijos išsidėstys 33 tūkst. kv.m. plote, užimdamos visas „Litexpo“ parodų sales ir lauko aikšteles. Didžiausia parodos ekspozicijos dalis tradiciškai bus skirta statybinėms bei apdailos medžiagoms, naujoms technologijoms, šildymo, vėdinimo, santechnikos įrangai, elektros instaliacijai. Lauko aikštelėse bus eksponuojami mediniai ir rąstiniai namai, statybinė technika, įranga, priemonės.

Parodoje lankytojai galės susipažinti ne tik su statybos naujienomis, nekilnojamojo turto rinkos aktualijomis, bet turės galimybę pasigrožėti mini sodais bei gėlynais, kuriuos 1000 kv.m. plote sukurs Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija. Čia bus galima rasti įvairių želdinimo sprendimų, idėjų, želdinukų, mini sodų ir gėlynų kompozicijų.

Parodoje Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai rengia tarptautinę Verslo kontaktų mugę, kurioje dalyvaus per 100 įmonių iš keleto šalių. Šio renginio tikslas – padėti Lietuvos ir užsienio statybų įmonėms rasti naujų verslo partnerių ir aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Statybų ir remonto paroda RESTA vyks š.m. balandžio 24-27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Krizės metais gerokai nuskurdusioje JAV automobilių sostinėje Detroite gyvenimas kaip ir šios šalies automobilių rinka po truputi atsigauna. GM koncernas skelbia apie rekordinius pardavimo rezultatus. Šalyje, kurioje degalų kainos žemos (apytiksliai du litai už litrą) automobilių pardavimo statistikos viršūnėje puikuojasi Ford F150 pikapas. Tad nieko keisto, kad GMC kompanija pristatė milžinišką pikapo Sierra HD koncepcinį modelį. Tikras 5,85 m ilgio Laukinių Vakarų juodadarbis, kuris turi 6,6 litro V8 dyzelinį variklį (397 AG, 1037 Nm), gali pervežti 1,2 tonos sveriantį krovinį bei traukti priekabas ir sveria per septynias tonas. Žinoma, tokiam automobiliui būtina ir mažos salos dydžio vieta stovėjimo aikštelėje.

"Veido" archyvas

Vokiškojo “Auto Bild” redaktoriai J.R.Walteris (kairėje), T.Hirschbergeris (priekyje) ir M.Puthzas prie automobilio Sierra: pikapas-monstras su 6.6/ 397 AG V8 dyzeliniu varikliu, kurio sukimo momentas 1037 Nm

Nors JAV demonstruoja naują džiaugsmą gyvenimu, tačiau puikiai suvokia ir šių dienų realijas. Vis dėlto Detroite elektromobiliai gamintojų stenduose buvo itin reti svečiai, tad ir juos suskaičiuoti nekilo jokių problemų. Jų buvo viso labo du – Ford Focus Electric ir garsusis Chevrolet Volt. Vietiniai gamintojai dabar kepa mažesnius modelius ir jiems dažniausiai padeda europiečiai. “Ford” koncernas Jungtinėms Valstijoms pristatė kompaktinį vienatūrį C-Max, o “Chevrolet” – mažąjį Sonic. Tai mažojo Aveo brolis sedano kėbulu. Amerikiečiams tokie patinka.

"Veido" archyvas

Europoje nuo birželio mėn. bus pradėta prekiauti šiuo 4,4 m automobiliu trumpa nosimi, tik jis vadinsis Aveo

Vokiečiai ir toliau tvirtai laikosi savo strategijos, paženklintos skambiu pavadinimu “prestižiška ir brangu”. Jie amerikiečiams pasiūlė glamūrinio stiliaus automobilį, skirtą dreifuoti Malibu pakrantėmis – tai 6 serijos BMW kabrioletas. Taip pat jie pristatė madingą modelį su hibridine pavara – naująjį  Audi A6 Hybrid. O štai Mercedes gamintojai Detroito parodoje pademonstravo elektra varomą SLS automobilio versiją – supersportinis modelis  pakrikštytas E-Cell vardu.

"Veido" archyvas

…nupirk man sparnus! 2013 metais bus pradėta supersportinio automobilio su 533 AG varikliu serijinė gamyba

Tačiau tie, kurie nori iš tiesų įlįsti į daugumos amerikiečių pirkėjų kišenę, turi pasiūlyti automobilį už prieinamą kainą. Pavyzdžiui, tokį kaip naujasis Passat. VW koncernas specialiai Jungtinėms Valstijoms sukūrė ir ten pat pagamino XXL dydžio Passat automobilį, kuris kainuoja apie 20 tūkst. dolerių (51 732 litų). Dėl jo seilę tikrai varvins ir automobilių pirkėjai iš Europos. Ir nors jis skirtas tik JAV rinkai, niekas negalės uždrausti jį patiems atsivežti iš už Atlanto.

Kaip atrodo sėkmė, parodo azijiečiai: priimtinos kainos, ilgas garantinis laikotarpis, patikimi automobiliai. “Toyota” sukūrė pamėgto Prius automobilio (16 vieta pagal pardavimą JAV) modelių gamą. Šeimyninio mažojo vienatūrio Prius V (.. p.) ir Coupé koncepciniai modeliai įrodo, kad taupūs automobiliai nebūtinai turi būti nuobodžios išvaizdos. Tuo tarpu korėjiečiai gerokai įsidrąsino. Jų modeliai Detroite tiesiog spindėjo pasitikėjimu savimi. Automobilį Veloster, su vieneriomis durelėmis kairėje pusėje ir dvejomis dešinėje, pirkėjai netrukus galės įsigyti ir Europoje. Nekantraudami laukiame šio modelio palyginamojo testo su VW Scirocco ar Peugeot RCZ.

"Veido" archyvas

Prius turi šeimą: C-Concept yra beveik 4 metrų ilgio keturvietis koncepcinis automobilis su hibridine pavara. Nuo 2012 metų jis bus parduodamas JAV

Nevalia pamiršti ir kinų: BYD, “Mercedes” koncerno partneris gaminant elektromobilį, pirmą kartą pristatė sukryžmintą vienatūrio ir universalo elektromobilį. Jie pažadėjo maksimalų 140 km/h greitį, vienu įkrovimu įveikiamą 330 kilometrų atstumą ir tai, kad juo bus pradėta prekiauti jau šiemet.

Ar žinojote, kad…

• …JAV daugiausiai parduodama F serijos Ford automobilių? Didįjį pikapą pernai įsigijo 528 349 pirkėjai.

• …VW užimdama tik 2 procentus rinkos yra sėkmingiausia vokiškų automobilių markė Jungtinėse Valstijose? Aiškiai stipresnės yra Hyundai (4,2 proc.), Kia (2,9 proc.) ir Subaru (2,1 proc.), o silpnesnės – BMW (1,9 proc.), Mercedes (1,8 proc.), Audi (0,8 proc.) ir Porsche (0,2 proc.) markės. Pirmauja: General Motors (19,8 proc.), “Toyota” (17 proc.) ir “Ford” (15,5 proc.) koncernai.

• …2010 metais VW Jetta, kaip didžiausios sėkmės sulaukęs vokiškasis modelis, kurio parduota 123 213 automobilių, atsidūrė geriausiai Amerikoje parduodamų automobilių sąrašo 19 vietoje?

• …pigiausias automobilis JAV yra Hyundai Accent (10 705 dolerių – 27 690 litų)?

• …šiuo metu benzinas Oklahomoje (JAV ) yra pigiausias. Perskaičiavus litais, litras E95 benzino kainuoja 2 litus. Niujorke – “brangiausias”: 2,31 lito už litrą.

"Veido" archyvas

Didelis ir elegantiškas: amerikietiškasis Passat dešimčia cm ilgesnis už savo brolį iš Europos. Be to, jis atrodo dar solidžiau

Didžiulis, su gera bazine įranga ir palyginti nebrangus – vos nuo 15 500 eurų. Šį Passat mielai įsigytume. Bet VW koncernas už tokią puikią kainą sedaną pardavinės ten, kur jis ir buvo pagamintas – JAV.

Dar J.V.Gėtė teigė: “Amerika, du hast es besser” (Amerika, tu turi kai ką geriau), nors jis niekada ten ir nebuvo. Šių dienų pavyzdys būtų VW Passat. Už neseniai atnaujintą 122 AG galios klasikinį sedaną volfsburgiečiai savo tėvynėje Vokietijoje prašo 24 425 eurus (84 335 litus). Tuo tarpu JAV pirkėjai nuo rugpjūčio mėnesio naująjį Passat galės įsigyti maždaug už 20 tūkst. dolerių (tai atitinka 15 500 eurų arba 51 732 litus). Automobilis sukonstruotas ant tos pačios platformos (PQ46) kaip ir įprastas Passat, bet gali pasigirti dešimčia papildomų centimetrų į ilgį (4,87 metrų), gausia serijine įranga ir mažiausiai 170 AG varikliu.

"Veido" archyvas

JAV rinkai skirto Passat galinė dalis atrodo taip pat solidžiai. Po bagažinės dangčiu galima patalpinti net 529 litrų krovinį

JAV Passat priskiriamas vidutinio dydžio sedanų klasei ir bus skirtas Šiaurės Amerikos rinkai. Kitur juo prekiaujama nebus. Nuo konvejerio automobilis riedės Čatanuga mieste (Tenesio valstija) pastatytoje naujoje gamykloje, pirmoje “Volkswagen” kompanijos įmonėje JAV. Taip vokiečiai išvengs problemų dėl euro ir dolerio kurso svyravimo ir bus arčiau pirkėjų. Yra ir dar viena tokio sprendimo priežastis – Vokietijoje gaminamas Passat anapus Atlanto gyvenančiam vidutiniam pirkėjui būtų per brangus ir per mažas.

Tai labai akivaizdu. Senasis Passat Amerikoje iki šiol buvo parduodamas už 27 tūkst. dolerių (69 838 litų). Mūsų požiūriu tai vis dar gera kaina, net ir pridėjus pridėtinės vertės mokesčius, – juk po variklio dangčiu čia ganosi net 200 turboarklių kaimenė. Deja, dėdė Semas įpratęs prie kitokių kainų. Palyginti su tokiais milžinais kaip Toyota Camry (kainuoja 19 720 dolerių – 51 008 litai), Nissan Altima (19 900  dolerių – 51 473 litai) ir Chevy Malibu (21 975 dolerių – 56 840 litų), sedanas iš Vokietijos nebuvo populiarus.

Taigi dabar Passat Jungtinėse Valstijose parduodamas už tokią pačią kainą kaip Polo Europoje. Tai įmanoma, nes amerikiečiai yra praktiški žmonės ir jiems nereikia tokių smulkmenų kaip prie važiavimo sąlygų prisitaikantys amortizatoriai, greičio ir atstumo palaikymo sistema, kelio ženklų atpažinimo funkcija. Bet, mielieji VW gerbėjai, apie tai, kad šiame automobilyje nėra “Premium” segmento technologijų, galite pasakoti savo močiutei! Pavyzdžiui, penkių cilindrų variklis, su kuriuo JAV siūloma pigiausia modelio versija, Europoje netinkamas lygiai taip pat kaip ir 3.6/280 AG VR6 motoras. Jie sunaudoja per daug degalų, o ir jų eksploatacija brangi. Bet dviejų litrų dyzelinis TDI variklis pasižymi sniego baltumo reputacija dėl nedidelio išmetamųjų dujų kiekio. Passat pirkėjai Amerikoje, žinoma, neturėtų pasigesti naujausių technologijų, pavyzdžiui, DSG pavarų dėžės. Be to, automobilyje sumontuota puiki “Fender” kompanijos, kurią išgarsino legendinės elektrinės gitaros, garso sistema. Ar tai galima vadinti skurdžia bazine įranga?

Naujajame Passat taip pat yra klimato kontrolė, pastovaus greičio palaikymo sistema, garso sistema  su “Bluetooth” ir galimybe prijungti išorinį grotuvą, visas saugumo paketas. Visa ši įranga priklauso jau bazinės komplektacijos versijai.

Automobilio salono apdaila gera, įprasta VW modeliams. Tai, kad JAV rinkai skirto Passat plastikinės apdailos detalės šiek tiek paprastesnės, ne taip svarbu!

"Veido" archyvas

Prietaisų skydelis su chromu papuoštais ciferblatais šiek tiek primena Touareg

Automobilis išties erdvus. Atstumas tarp ratų yra 2,8 metro (devyniais centimetrais daugiau nei vokiškojo Passat), todėl ant galinės sėdynės labai komfortiška – čia galima atsipalaiduoti lyg pačiuose prabangiausiuose Senojo pasaulio automobiliuose. Ir dar Škodoje Superb. Štai čia ir slypi problema: kadangi didelius, bet ne itin brangius automobilius Europoje gamina tik dukterinė čekų įmonė, VW koncernas užjūryje pagamintu Passat Europoje neprekiaus. Žinoma, kad taip pigiai, kaip Amerikoje, Senajame žemyne jo nepavyktų pasiūlyti. Vis dėlto esame įsitikinę, kad jo kaina galėtų būti net šiek tiek mažesnė nei vokiškojo Passat varianto. Jeigu brolis amerikietis vis dėltų atvyktų į Europą, galėtume surengti milžinišką vakarėlį. Kur? Kurgi daugiau, jei ne jo didžiulėje 529 litrų bagažinėje – ten vietos pakaktų visiems.

Išvada

Šis JAV rinkai skirtas delikatesas įrodė, kokie geri gali būti automobiliai, net ir pagaminti JAV. Deja, mes vėl likome tuščiomis rankomis. Gal todėl, kad Europoje sedanai ne tokie populiarūs? Tai nėra visiška tiesa. Jeigu kaina gera, čia mielai perkami ir sedanai. Taip pat ir su VW nuoroda į Škoda Superb sunku sutikti. Volfsburgiečiams nėra labai svarbi konkurencija koncerno viduje, nes ir modeliai juk skirtingi. Be to, įpareigoja markės vardas. “Volkswagen”, ar jūs to nepamiršote?! Amerikiečių Passat taip pat vienas jūsiškių.