2014 Sausio 04

Centralizuota šiluma – tik parankiems abonentams

veidas.lt

Vergo pančiais dar neseniai vadintas centrinis šildymas ne vienam vartotojui šiandien atrodo geidžiamas būsto šildymo būdas. Ypač jei šiandienė alternatyva – mediena kūrenamas židinys, o įmetėjusiam vartotojui malkų skaldymas ar židinio kurstymas nebeatrodo nei paprasta, nei patraukli užduotis. Klausimas tik tai, ar vartotojus nenoriai į laisvę paleidusios šilumos tiekimo įmonės visada džiaugsis galimybe juos susigrąžinti. „Statyba ir architektūra“ aiškinosi nedidelių miestų šilumos tiekimo įmonių poziciją.

 

Nuostolius sumažino
optimizavę tinklą

Dzūkijos krašto atstovas – bendrovės „Varėnos šiluma“ direktorius Virginijus Guoga – pasakojo, kad nepriklausomybės metais prasidėjęs vartotojų, panorusių atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, vajus Varėnos rajone buvo didelis. Įvertinę šilumos brangimą, senos statybos, energijai imlių individualiųjų namų gyventojai pradėjo atsisakinėti „Varėnos šilumos“ paslaugų: pjovė vamzdžius, vieni statė kietojo kuro ar dujų katilus, kiti kūreno malkomis, ir visi džiaugėsi, kad pigiai moka.

Šioms permainoms neprieštaravę šilumos tiekėjai galiausiai vieną dieną turėjo konstatuoti, kad kai kuriais atvejais teikti paslaugą atskiriems vartotojams tiesiog nebeturi teisės – tai būtų pačios įmonės varymas į bankrotą. Problema tai, kad senos trasos, einančios per gyventojų, atsijungusių nuo šildymo, sklypus, namų rūsius ir kita, kurių techninės būklės prižiūrėti ar remontuoti privačioje teritorijoje šilumos tiekėjai neturėjo teisės, dažnai ėmė kelti avarines situacijas. „Varėnos šilumos“ tiekiama šiluma šildė ne namus, o pievas, dėl to susidarydavo didelių nuostolių, už kuriuos kažkam reikėjo sumokėti. Tokiomis įmonei visiškai neparankiomis aplinkybėmis vienintelė išeitis buvo optimizuoti tinklą.

„Jei kvartale, kur 25 namai, yra likęs vienas namas kvartalo gale, kurio savininkas nenori ar neturi kur pasistatyti šildymo katilo, o šiluma turi nukeliauti visą ilgą trasą, šildymo paslauga mums tampa labai nuostolinga“, – aiškino
V. Guoga. „Varėnos šilumos“ administracija nusprendė, kad įmonei tokiu atveju parankiau suderėti su tuo paskutiniu vartotoju, individualiojo namo savininku, dėl jo atjungimo sumokant kompensaciją, kad šis turėtų už ką pasistatyti, tarkime, biokuro katilą. Tokia praktika ir buvo įvesta.

Tokiu pat būdu Varėnos šilumininkai atjungė nuo centralizuotų šilumos tinklų ir įmonę „Dzūkijos šilas“ – apskaičiavo, kad paslaugos teikimas kilometro ilgio trasa per metus generuoja maždaug 100 tūkst. litų nuostolį. Įvyko derybos, susitarta. Šiai įmonei irgi buvo sumokėta kompensacija.

„Rezultatas – mūsų trasų nuostoliai smarkiai sumažėjo: pernai šis „Varėnos šilumos“ rodiklis buvo kone skandinaviško lygio – 12 proc.“, – pasidžiaugė įmonės vadovas.

Kalbėdamas apie šiandienes galimybes prie centrinio šildymo sistemos prisijungti individualiesiems namams, V. Guoga nejučia pradėjo agituoti už individualius sprendimus. „Juk galima visai patogiai kūrentis medžio granulėmis“, – sakė įmonės direktorius ir atvirai pripažino, kad sprendimas prijungti pavienius vartotojus šiandien apsvarstomas ypač reikliai.

„Neseniai skaičiavome vieno kvartalo prijungimo galimybę. Trasoms reikėtų daugiau kaip 1 mln. litų, o naudojimas čia bus nedidelis. Žodžiu, vesti tokiose vietose tinklus būtų galima tik tokiu atveju, jei atsirastų projektų, finansuojančių tokius neatsiperkančius planus, – svarstė V. Guoga. – Projektų atsiras, jei žmonės, potencialūs vartotojai, reikš pageidavimų. Tokios iniciatyvos turi kilti iš apačios. Bet vargu ar tai nutiks, nes tas klausimas aktualus tik pavieniams gyventojams. Tokiais atvejais įprastai priimami ir politiniai sprendimai – tiesiog nutariama, kad kažkas už tai sumokės. Bet greitos galimybės prijungti individualiųjų namų kvartalus nematau – tam juk irgi reikėtų skolintis taip pat, kaip ir naujiems biokuro katilams montuoti ar tinklų renovacijai.“

V. Guoga atkreipė dėmesį: atjungus individualiuosius namus nuo centrinio šildymo, nebenaudojami, taigi neužpildyti, vamzdynai sunyksta ypač greitai. Tad nėra ko tikėtis, kad problema bus išspręsta vėl privirinus nupjautą čiaupą – trasas reikia tiesti iš naujo. Vadinasi – brautis į žmonių valdas, derinti projektus ir kita.

„Varėnos šiluma“ šiandien daugiausia šildo daugiabučius namus, ligoninę, polikliniką, mokyklas, prekybos centrus – visi naujai pastatytieji prisijungė prie centrinio šildymo sistemos. Dar vienas prekybos centras planuojamas, šilumos tiekėjai laukia ir pristabdytų daugiafunkcio komplekso statybų pabaigos. Tai – dar vienas būsimas „Varėnos šilumos“ klientas.

Sprendimus lemia net
santykiai su kaimynais

Įmonės Tauragės šilumos tinklų vadovą Vaclovą Karbauskį kolegų iš Varėnos praktika mokėti kompensacijas vadinamaisiais „apendicitais“ tapusiems vartotojams nustebino. „Už ką turėtume mokėti? Mes taip nedarome“, – patikino V. Karbauskis. Tiesa, jis pripažino, kad tokiais atvejais, kai kurioje nors atkarpoje iš dešimties vartotojų lieka vienas, ieškoti techninių sprendimų būtina. Tauragiškiai šią problemą rimtai analizuoti ėmėsi šiemet.

Tauragės šilumos tinklų direktorius teigė, kad masinio atsijungimų vajaus nepatyrė. Paraiškų iš atskirų daugiabučių butų nebuvo jau kelerius metus, o individualiajame sektoriuje judėjimas vyksta abiem kryptimis. Vieni prisijungia, kiti prašo atjungti. Privačių namų savininkų noras atsisakyti centralizuoto šildymo, anot V. Karbauskio, dažnu atveju susijęs su nemenka problema – ima kiurti senos, privačiomis lėšomis statytos trasos.

„Žmonės nenori jų renovuoti savo lėšomis, be to, juos gąsdina formalioji šių darbų dalis: daugeliu atvejų prieš 30 metų įrengtos trasos nebuvo priduotos, dabar gyventojams reikia tvarkytis servitutus, spręsti įvairius kitus su kaimynyste susijusius klausimus. Ir žmonės išsigąsta laukiančių problemų – jiems paprasčiau ne bandyti susikalbėti su kaimynais, o nusipirkti šildymo katilą, tad paprašo atjungti nuo centralizuotų trasų ir statosi nuosavą įrenginį, – aiškino V. Karbauskis. – Čia nieko negali padaryti. Bet mes tokias problemas nagrinėjame labai rimtai, inventorizuojame kiekvieną situaciją atskirai, kalbamės su kiekvienu vartotoju, taip pat – potencialiu vartotoju, išsiaiškiname norus, perspektyvas. Kalbamės ir su tais, kurie turi prieigą prie centralizuoto šilumos tiekimo, bet porą metų ja nesinaudoja – gal norėtų sugrįžti. Jei vis dėlto atsakymas neigiamas, turime atlikti būtinus darbus – tą dalį galutinai atjungti: atsikasti, įrengti papildomas sklendes ir t. t. Žodžiu, darbų turime tikrai bent porai metų.“

Vartotojų skaičius – stabilus

Bendrovės „Radviliškio šiluma“ vadovas Pranas Mickaitis didelių perspektyvų didinti individualių šilumos vartotojų skaičių nemato. „Po vieną kitą naują abonentą kasmet prijungiame. Visi tie, kuriems tiekti šilumą ekonomiška, efektyvu, kur nereikia tiesti pernelyg ilgų tinklų, jau prijungti – praktiškai nebeturime, iš ko išspausti naudos, – sakė P. Mickaitis. – Didžiąją dalį gamybininkų šildome mes. Tačiau mes ir neturime tokių didelių objektų kaip Utena ar Birštonas, gal tik įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ dar liko. Jai, beje, labai mielai tiektume šilumą.“

P. Mickaitis pabrėžė: maksimalus galimas vartotojų skaičius Radviliškio rajone šiandien fiksuojamas todėl, kad čia nebuvo atsijungimų: „Esame dėkingi rajono valdžiai, kad nepaleido šitos nesąmonės ir tai neišpopuliarėjo. Teko su kai kuriais, tiesa, pasipykti, net pasibylinėti… Bet išlaikėme visus. Žinokite, atsijungti nėra paprasta – juk nė vienam to nedraudėme ir nedraudžiame, tik surašome visas technines ir juridines sąlygas, kurias reikia įvykdyti.“

Klientai grįžta atpigus paslaugai

Bendrovės „Širvintų šiluma“ direktorius Sigitas Jozonis irgi nebemato didelio privačių vartotojų prisijungimo potencialo – bemaž visi pageidaujan-
tys ir esantys arčiau centro jau naudojasi centrinio šildymo privalumais. „Ilgas mūsų miestelis, pakraščių siekti mums nė neapsimoka. Niekada neatsipirktų investicijos – juk apkrovos čia nebus didelės“, – komentavo
S. Jozonis.

„Širvintų šilumos“ vadovas pasidžiaugė: 2002–2003 metais centrinio šildymo atsisakę didieji pastatai dabar grįžta su prašymais prijungti prie sistemos: „Nesistebiu – tai tikrai labai pigus šildymas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kaip tik patvirtino: nuo sausio
1 dienos kaina pigs dar 2 centais – kainuos apie 18 centų už kilovatvalandę, o Vilniuje – 28 centus. Anksčiau mus pirštais badydavo, dabar mes galime tai sau leisti daryti.“

“Statyba ir architektūra”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...