Prabangūs namai turi savo pirkėjus, kurie vertina tam tikrus, paprastam mirtingajam sunkiai prieinamus, privalumus. Tiesa, prabangos lygis ir koks namas jau yra vadinamas prabangiu, apibrėžiama skirtingai.

Nekilnojamojo turto įmonės „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas teigia, kad prabangus būstas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Visų pirma, jis turi būti tam tikroje vietoje. Kalbant apie Vilnių, ekspertas įvardijo šiuos prestižinius rajonus: Senamiestis, Žvėrynas, Antakalnis, Valakampiai.
„Tačiau to neužtenka – atsižvelgiame į kaimynystę. Jei vieta gera, o kaimynai asocialūs, to nevertiname kaip prabangaus būsto. Deja, tokių pavyzdžių Vilniuje galima rasti ne vieną“, – pasakoja pašnekovas. Jis paminėjo ir tokius prabangos kriterijus kaip infrastruktūra, pastatą supanti aplinka, statybos ir medžiagų kokybė.

Vilnius ir kurortai
Prabangių namų dairosi ne vien užsieniečiai, tradiciškai tikint, kad jie yra turtingesni, bet ir nemažai prasigyvenusių lietuvių. „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigia, kad užsieniečiai Vilniuje nuperka vos kelis prabangius būstus. Lyginant santykį su lietuviais, būtų 1 ir 9 lietuvių naudai. Tačiau kurortuose, pavyzdžiui, Druskininkuose, Palangoje, šis santykis gerokai skiriasi, ten daugiau nekilnojamojo turto įsigyja būtent užsieniečiai. O kituose miestuose prabangių būstų rinka apskritai neegzistuoja.
„Pagrindiniai prabangaus turto pirkėjai Lietuvoje yra lietuviai, nors savo garsiu vardu sugebame pritraukti ir naujų pirkėjų iš Skandinavijos bei Rytų Europos valstybių. Nuomininkai dažniausiai yra užsieniečiai, kurie dirba ar turi verslą Lietuvoje, taip pat užsienio ambasadų darbuotojai“ – teigė „Baltic Sotheby`s International Realty“ bendraturtis P.Gebrauskas.
Prabangių objektų pirkimas reikalauja didesnės agentų atsakomybės nei įprasto nekilnojamojo turto pirkimo atveju. Sandorio sudarymas, derybos, pasitikėjimo įgijimas – tai būtina, norint sudaryti prabangaus būsto sandėrį.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m

Puikiai įrengtą butą pačiame Vilniaus centre galima išsinuomoti ir vos už 600 litų. Be to, žiemą nereikės nė lito mokėti už šildymą, o už internetą ar kitas paslaugas – gal net ištisus metus.

Negali būti? Skamba išties patraukliai, tačiau net ir tokius butus išnuomoti pavyksta ne greičiau nei per vieną du mėnesius, o jų nuomininkai keičiasi itin dažnai. Mat kalbame apie nestandartinius butus, kurie įrengti sostinės daugiabučių rūsiuose, buvusiose požeminėse slėptuvėse ar gamyklų patalpose. Tai puikūs butai su moderniu interjeru ir visais patogumais, išskyrus galbūt vieną, bet labai svarbų trūkumą: daugelis šių butų neturi nė vieno lango. Tai ir lemia tokią palyginti nedidelę jų kainą.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ neseniai išnuomojo vieną tokių butų sename name sostinės Z.Sierakausko g. Šeimininkai už puikiai įrengtą dviejų kambarių butą su autentiškomis architektūrinėmis detalėmis paprašė tik 650 Lt nuomos mokesčio, be to, skelbime buvo nurodyta, kad į nuomos kainą įeina ir šildymas. Nepaisant daugybės pranašumų, šio buto nuomininko paieškos, kaip sakė „Ober-Haus“ atstovas Martynas Gudelis, truko daugiau nei mėnesį. „Visi, kuriems rodėme butą, sakė, kad gražu, nes įrengtos arkinės lubos, pats namas senovinis. Tačiau butas vis dėlto yra rūsyje“, – pripažįsta M.Gudelis.
Pasak jo, minėtame bute yra vos vienas mažas langelis bendrame virtuvės ir vonios kambaryje, taigi visą laiką tektų praleisti prie dirbtinės šviesos. Dar vienas ryškus trūkumas – specifinis rūsio kvapas, kuris, nepaisant įrengtos ventiliacijos, tokiuose butuose paprastai vis tiek juntamas.
Panašių nuomos pasiūlymų pasitaiko nuolat, nes tokių butų nuomininkai dažnai keičiasi. Kaip teigia nekilnojamojo turto agentūrų atstovai, netradiciniu būstu dažniausiai domisi jaunimas arba tokie nuomininkai, kurie dėl aktyvaus gyvenimo būdo į namus grįžta tik pernakvoti.
Nuolat keičiasi nuomininkai ir sostinės J.Jasinskio g. esančiame dviejų kambarių bute, įrengtame buvusioje slėptuvėje, kuri pritaikyta, pasak šeimininkų, aviacijos antpuoliams ir kitokiems kataklizmams atlaikyti. Šis butas be langų prie pat Gedimino prospekto turi net pirtį, nei šildymas, nei internetas ar TV jo nuomininkams papildomai nekainuoja, o nuomos mokestis siekia tūkstantį litų. Tačiau ir šis požeminis būstas neturi langų, todėl atbaido dažną būsto ieškotoją.
Butai tiek rūsiuose, tiek buvusiose gamybinėse patalpose paprastai išsiskiria mažesne kaina, svyruojančia nuo 200 iki 1000 Lt. Už 200–300 Lt pasitaiko butų nuosavų namų rūsyje toliau nuo centro.

Po daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje trukusių svarstymų Seimas apsisprendė įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį gyventojams. Tiesa, kol kas nuspręsta mokestį rinkti tik iš prabangaus NT savininkų.

Trečiadienio neeiliniame posėdyje ypatingos skubos tvarka parlamentarai pritarė NT mokesčio įstatymui, kuris numato, kad 1 proc. metinio mokesčio tarifu bus apmokestintas brangesnis nei 1 mln. Lt vertės turtas.

Už jo priėmimą balsavo 76, prieš – 5, o susilaikė 21 Seimo narys.

Kad šis įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų, jį dar turi pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Įstatyme numatyta, kad būtų apmokestinamas visas šeimai ar asmeniui priklausantis NT, kurio vertė viršija 1 mln. Lt. Pavyzdžiui, jeigu šeima turi NT už 1,7 mln. Lt, mokestis būtų skaičiuojamas nuo 700 tūkst. litų.

Mokestį planuojama apskaičiuoti remiantis Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis.

Pajamos iš šio mokesčio turėtų keliauti į valstybės biudžetą. Iš jo per metus planuojama surinkti 17 mln. Lt.
Tiesa, šis prabangaus NT mokestis galios nedidelei daliai turto. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstai ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių daugiau nei 1 mln. Lt.

Trečiadienio neeiliniame posėdyje ypatingos skubos tvarka parlamentarai pritarė NT mokesčio įstatymui, kuris numato, kad 1 proc. metinio mokesčio tarifu bus apmokestintas brangesnis nei 1 mln. Lt vertės turtas.

Įstatyme numatyta, kad būtų apmokestinamas visas šeimai ar asmeniui priklausantis NT, kurio vertė viršija 1 mln. Lt. Pavyzdžiui, jeigu šeima turi NT už 1,7 mln. Lt, mokestis būtų skaičiuojamas nuo 700 tūkst. litų.

Mokestį planuojama apskaičiuoti remiantis Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis.

Pajamos iš šio mokesčio turėtų keliauti į valstybės biudžetą. Iš jo per metus planuojama surinkti 17 mln. Lt.
Tiesa, šis prabangaus NT mokestis galios nedidelei daliai turto. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstai ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių daugiau nei 1 mln. Lt.

Prekybininkai laikrodžiais šiuos metus vadina laikrodžių rinkos pagyvėjimo metais. Pavyzdžiui, „Chronos“ salone vis daugiau nuperkama po 6, 8 ar net 17 tūkst. Lt kainuojančių laikrodžių. Salono vadovui Vidui Jankauskui pavyko parduoti laikrodžių net ir už 70 ar 80 tūkst. Lt. Tiesa, daugiausiai pirkėjų laikrodžiui paprastai skiria po 800–900 Lt. Žinoma, tai prabangių laikrodžių salono specifika. Tuo tarpu vidurinės klasės pirkėjai laikrodžius paprastai perka už 200–300 Lt.
Šiaip jau prekybininkai laikrodžių pirkėjus skirsto į keletą grupių. Vieni perka pigius, kiniškus, apie 20–50 Lt kainuojančius laikrodžius, kuriems sugedus vėl įsigyja naują, naudodami jį pagal pagrindinę paskirtį – tiesiog pažiūrėti, kiek yra valandų. Kita grupė – tai pirkėjai, kuriems laikrodis – neatsiejama įvaizdžio dalis, ir paprastai – tai garsių prekių ženklų, brangių laikrodžių savininkai. O trečiai kategorijai priskiriami žmonės, kuriems laikrodis siejasi su kokia nors ypatinga proga ir paprastai yra dovanotas.
Skirtingų laikrodžių prekybos salonų atstovų duomenimis, per pastaruosius trejus metus labiausiai – apie 15–20 proc. – smuko prekyba pigiais kiniškais laikrodžiais. Šiems laikrodžiams didžiausią smūgį sudavė mobilieji telefonai, laikrodžiai kompiuteriuose, automobiliuose ar buitinėje technikoje, nes dauguma žmonių tiesiog nebeturi poreikio turėti laikrodį. Dėl tos pačios priežasties apie 10 proc. sumenko ir 100–500 Lt kainuojančių laikrodžių pardavimas. Tačiau prabangių laikrodžių poreikis ne tik nesumenko, bet netgi didėja.