Kas jie, įtakingiausi lietuviai, ir kaip pasireiškia jų įtaka? „Veidas“ jau septintą kartą skelbia Lietuvos įtakingiausiųjų sąrašą: septyniasdešimt asmenybių, kurių veiksmai ar sprendimai labiausiai veikia mūsų gyvenimą.

Pasaulyje šiandien nėra galingesnių už JAV prezidentą Baracką Obamą, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ar Rusijos valstybės vadovą Vladimirą Putiną, kuriuos įtakingiausiais pasaulio žmonėmis neseniai pripažino „Forbes“ žurnalas, o iš trijų milijonų lietuvių šiuo metu nėra reikšmingesnės ir įtakingesnės asmenybės už Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Veido“ apklausoje dalyvavę elito atstovai – Seimo nariai, viceministrai, savivaldybių merai, aukščiausio rango valstybės tarnautojai bei didžiųjų verslo organizacijų vadovai jau ketvirtus metus iš eilės įtakingiausiu Lietuvos žmogumi išrinko D.Grybauskaitę.
Apklausos dalyviai taip pat išskyrė ir kitus įtakingus politikus, verslo bei visuomenės veikėjus – lietuvius, kurių sprendimai ar viešai išreikšta nuomonė daro didžiausią įtaką mūsų gyvenimui.

Nukreipė savo įtaką kovai su politikos sukčiumi V.Uspaskichu
„Nekyla jokių abejonių – D.Grybauskaitė yra įtakingiausias Lietuvos žmogus“, – teigia politologas Vytautas Dumbliauskas.
Dauguma ligšiolinių Lietuvos prezidentų buvo visuomenėje populiarūs politikai, laikomi labai įtakingais žmonėmis, ir tai galima vadinti tam tikru mūsų šalies fenomenu. Tačiau D.Grybauskaitė išsiskiria iš visų savo pirmtakų principingumu, tvirtu charakteriu ir veiklumu – to trūko kitiems valstybės vadovams.
Prezidentė ne kartą pademonstravo savo įtaką bendraudama su kadenciją baigusio Seimo dauguma, kuri jai kone besąlygiškai paklusdavo (buvo atmesti tik keli prezidentės veto). D.Grybauskaitės įtaką visi pamatė ir po pastarųjų rinkimų – prezidentė greitai pastatė „į vietą“ politikos sukčių Viktorą Uspaskichą ir pasiekė, kad teisiamos Darbo partijos vadovas netaptų Seimo pirmininku ar ministru, taip pat iš naujosios Vyriausybės išbrokavo ištikimiausius jo bendražygius – Loretą Graužinienę, Virginiją Baltraitienę ir Kęstutį Daukšį, nors už tai sumokėjo savo reitingais.
„Manau, kad jos įtakingumo pagrindas yra viešojoje nuomonėje susiformavęs daugumos lūkesčius atitinkantis vaizdinys – tai ta, kuri nubaus kaltus. Tačiau kai D.Grybauskaitė imasi tarpininkauti konservatoriams ir jų Vyriausybei – reitingai krinta“, – komentuoja politologas Lauras Bielinis.
„Tačiau aš prezidentės vietoje daryčiau tą patį – negalima leisti, kad tokia tamsi asmenybė, kaip V.Uspaskichas, kažkoks suvirintojas iš Rusijos, šokdintų valstybę, – antrina V.Dumbliauskas. – Prezidentė turi tautos pasitikėjimą, tautos mandatą ir tuo naudojasi, kad pastumtų tiek V.Uspaskichą, tiek visą nešvarią jo partiją kuo toliau. Kaipgi suvirintojas tapo tokiu verslininku, ko apskritai jis ėjo į valdžią, kodėl kūrė partiją? Ir kodėl į politiką neina, tarkime, „Maximos“ savininkai? Manau, V.Uspaskichas ėjo į politiką, nes norėjo tiesiogiai daryti įtaką politiniams procesams Lietuvoje, siekdamas kažkokių tamsių tikslų. O D.Grybauskaitė deda visas pastangas, kad jam tai neišdegtų.“
Pasak V.Dumbliausko, galima diskutuoti tik dėl priemonių, kurias prezidentė pasirinko: kategoriškai pasakydama, kad teisiamos Darbo partijos neturi būti valdančiojoje koalicijoje, D.Grybauskaitė, futbolo terminais kalbant, įsimušė įvartį į savo vartus. „Be Darbo partijos koalicija buvo sunkiai įsivaizduojama, tad prezidentei būtų buvę geriau pasakyti tai šiek tiek kitaip: ne kad šios partijos „neturi būti“ valdančiojoje koalicijoje, o kad „neturėtų būti“. Taip D.Grybauskaitė būtų geriau išėjusi iš susiklosčiusios situacijos“, – komentuoja politologas.

A.Butkevičius įtakingas bus tol, kol išliks premjero poste
Apklausoje dalyvavę elito atstovai po D.Grybauskaitės didžiausią įtaką priskyrė nueinančios ir ateinančios Vyriausybių premjerams – po prezidentės sąraše eina Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius. Šie politikai surinko labai panašų skaičių taškų, nors pirmasis jau nebe premjeras, o antrasis dar tik pradeda apšilti kojas.
Tai galima paaiškinti tuo, kad balsavimas vyko keičiantis valdžioms, antra vertus, daugelis apklaustų politikų teigė manantys, kad A.Kubilius išlaikys savo įtaką net ir būdamas opozicijoje, o A.Butkevičius, nors dabar jau griežia Vyriausybėje pirmuoju smuiku, dėl savo silpno charakterio įtaka buvusiam premjerui neprilygs.
„A.Kubiliaus įtakos pagrindas sietinas su gerai organizuota partine struktūra. Tai struktūros lyderis. Jei susilpnės partija – susilpnės ir A.Kubiliaus įtaka“, – mano L.Bielinis.
„A.Kubilius yra kitokio charakterio – jis daug žiauresnis už A.Butkevičių, bet jis ir negalėjo būti kitoks, ir galbūt kada nors ateis diena, kai mes dėkosime jam už tą žiaurumą. O A.Butkevičius, jei jam reikėtų kirsti, taip stipriai kirsti jau nesugebėtų“, – papildė V.Dumbliauskas.
Beje, praėjusių metų įtakingiausių žmonių sąraše Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas A.Butkevičius tebuvo vienuoliktoje vietoje. Tai rodo, kad neretai vien pareigos suteikia didelę įtaką, o asmenybės „svoris“ tėra antraeilis dalykas. Bet ir asmenybė reiškia daug. Politologų nuomone, premjero postas suteikia daug didesnę realią įtaką visuomenės gyvenime nei prezidento, todėl premjeras turėtų būti net įtakingesnis už valstybės vadovą. Tačiau asmeninės politikų savybės gali lemti, kad susiklostys ir atvirkščiai – tą mes ir matome Lietuvoje: turime stiprią prezidentę, bet ne tokį ryškų premjerą, nors reikia pripažinti, kad būtent nuo A.Butkevičiaus ir jo aplinkos dabar daugiausia priklausys, pagal kokias taisykles visi gyvensime.
„Ministras pirmininkas, jei Seimo dauguma yra drausminga ir stipri, tampa galingiausiu pareigūnu valstybėje. Bet ši dauguma nėra stipri, garantuoju, kad V.Uspaskichas vėl ką nors iškrės, – dabar jau aiškiai matyti, kad jis bijo kalėjimo“, – tvirtina V.Dumbliauskas.
Skiriasi asmenybės – skiriasi ir jų įtaka. Štai Valdas Adamkus buvo visiškai kitoks prezidentas, palyginti su D.Grybauskaite, ir jei jis dabar vadovautų Prezidentūrai, A.Butkevičiaus Vyriausybė būtų patvirtinta ir ministrų portfeliai išdalyti be jokio triukšmo. Vis dėlto V.Adamkus tebelaikomas gana įtakingu ir šiandien – kaip moralinis autoritetas, kurio žodis daug reiškia ir visuomenei, ir politikams. Dėl panašių priežasčių įtakingu tebelaikomas ir Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2012m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

„Veidas“ jau šeštą kartą skelbia įtakingiausių Lietuvoje žmonių šešiasdešimtuką. Jį rinko Seimo nariai ir ministrai.

„Įtakingiausias Lietuvos žmogus mirė“, – tarsteli Seimo koridoriuose sutiktas parlamentaras Petras Gražulis.
Išties „Achemos“ grupės koncerno prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys buvo įtakingiausias pastarojo penkmečio Lietuvos žmogus – vienintelis verslininkas, savo įtaka prilygęs aukščiausiems valstybės vadovams.
B.Lubys visą laiką buvo įtakingiausiųjų trejetuke. „Kaip dar neatsirado tokio politiko, kuris galėtų prilygti Algirdui Brazauskui, taip šiandien dar nematome ir tokių verslininkų, kurie savo įtaka galėtų lygiuotis su B.Lubiu, nes tam reikia dirbti dešimtmečius, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas. – Jis nebuvo grynas pramonininkas, buvo ragavęs ir politikos, pats perėjęs visus valdžios koridorius, puikiai išmanė visus ėjimus ir turėjo itin platų šnipų ratą gerąja prasme. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų buvo pilna visur: Seime, Vyriausybėje, kone prie kiekvienos ministerijos.“
Kaip parodė „Veido“ žurnalistų atlikta Seimo narių ir ministrų apklausa (kaip ir kasmet, jų prašėme nurodyti didžiausią įtaką valstybėje turinčius asmenis), mirus B.Lubiui įtakingiausiu verslininku politikai laiko koncerno „MG Baltic“, kuriam priklauso antra pagal populiarumą televizija LNK, prezidentą ir vienintelį akcininką Darių Mockų. Po jo eina turtingiausias Lietuvos žmogus, „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius. Kaip teigė Seimo nariai, šie verslininkai galingi ne tik verslo srityje – jie įtakingi ir politiniame bei visuomeniniame gyvenime, nors savo įtakos demonstruoti nėra linkę ir veikia visiškai kitaip nei velionis B.Lubys.
„Vilniaus prekybos“, „MG Baltic“, „Senukų“ savininkai siekia įtakos gana siauruose segmentuose, jie nesišneka tokiame plačiame kontekste, ką darydavo B.Lubys, o ir su politikais nei N.Numavičius, nei D.Mockus patys visiškai nesikalba – jie šią paslaugą perka: Seimo koridoriai pilni verslininkų atstovų, vadinamųjų pilkųjų kardinolų. Vieni jų atstovauja naftos pramonei, antri prekybai, treti alkoholio įmonėms – taip ir stumiamos atitinkamos verslui naudingos įstatymų pataisos“, – verslininkų įtaką komentuoja A.Sysas.
Apklausoje dalyvavę Seimo nariai ir ministrai įtakingiausių lietuvių sąraše D.Mockui šiemet skyrė ketvirtą, o N.Numavičiui – devintą vietą.

D.Grybauskaitė – įtakingiausia trečius metus iš eilės

Anketas, rinkdami įtakingiausius Lietuvos žmones, siuntėme visiems Seimo nariams ir ministrams, iš jų sulaukė per septyniasdešimt atsakymų.
Įtakingiausios Lietuvoje asmenybės titulą apklausoje dalyvavę politikai jau trečius metus iš eilės skyrė prezidentei Daliai Grybauskaitei. Neatsirado nė vieno parlamentaro, kuris būtų paminėjęs įtakingesnį asmenį nei D.Grybauskaitė. Be žurnalistų atliktos Seimo narių ir ministrų apklausos, rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“ atliko ir visuomenės nuomonės tyrimą, parodžiusį, kad gyventojų nuomonė apie įtakingiausiuosius iš esmės sutampa su politikų. D.Grybauskaitę įtakingiausia asmenybe Lietuvoje nurodė 78,8 proc. apklausos dalyvių. Antru asmeniu pagal įtaką visuomenė laiko kardinolą Audrį Juozą Bačkį (52,2 proc.), o premjeras Andrius Kubilius gyventojų sąraše trečias (45,2 proc.).

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-51) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

time-cover

JAV žinių žurnalas “Time” paskelbė šių metų “įtakingiausių žmonių” šimtuką. Pirmuoju numeriu sąraše įrašytas revoliucijos Egipte

koordinatorius, “Google” bendradarbis Vaelas Gonimas (Wael Ghonim), praneša agentūra AFP.

“Vaelas Gonimas atstovauja jaunimui, kuris sudaro Egipto visuomenės daugumą. Jis suprato, kad tokie socialiniai tinklai, kaip “Facebook”, yra galinga jėga idėjoms skleisti ir žmonėms mobilizuoti”, – taip egiptietį aktyvistą žurnale apibūdino Egipto Nobelio taikos premijos laureatas Mohamedas el Baradėjus (Mohamed el Baradei).

Tarp 100 įtakingiausių pasaulio žmonių yra ir daugiau interneto galingųjų, pavyzdžiui, “Wikileaks” portalo įkūrėjas Džulianas Asandžas (Julian Assange), “Facebook” vadovas Markas Cukerbergas (Mark Zuckerberg) bei vienas “Google” įkūrėjų Laris Peidžas (Larry Page).

Kiekvienais metais “Time” renka įtakingiausias politikos, verslo, mokslo ir kultūros asmenybes.

Į sąrašą, be kitų, pateko JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) su žmona Mišele (Michelle), Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron), o taip pat Europos centrinio banko vadovas Žanas Klodas Trišė (Jean-Claude Trichet), kinų menininkas Ai Veivei (Ai Weiwei), princas Viljamas (William) su būsimąja savo žmona Keit (Kate), Argentinos futbolo žvaigždė Lionelis Mesis (Lionel Messi) bei kanadietis atlikėjas Džastinas Byberis (Justin Bieber).

Prezidentė D.Grybauskaitė įtakingųjų reitingų viršūnėse – jau daug metų. Prieš trejus metus buvo aiškinama, kad jai ten lengva patekti dėl to, jog dirba užsienyje, – esą bepigu iš šalies kritikuoti Lietuvos valdžią, taip elgdamasis bet kas būtų populiarus. Pernykštė jos pergalė įtakingiausiųjų rinkimuose dvejonių jau nebekėlė: kaip tik metų pabaigoje ji privertė atsistatydinti kelis iki tol įtakingus Lietuvos pareigūnus, o ir kitaip jau buvo spėjusi pademonstruoti griežtą savo valią.

Šiemet viskas dar aiškiau – pagrindiniai galios svertai dabar sutelkti S.Daukanto aikštėje, ir tik vienose rankose: iki šiol galvos šiek tiek pastebimiau nėra iškėlęs nė vienas prezidentės patarėjas, dažniau nei kiti šalia jos nesisukioja ir nė vienas politikas ar verslininkas.

“Mes vis pasikalbame, kad taip dar nėra buvę. Jei nori patekti pas prezidentę, net nežinai, per kurį jos aplinkos žmogų geriau to siekti”, – pasakoja vienas anoniminėje “Veido” įtakingiausiųjų rinkimo apklausoje dalyvavęs senas politikos vilkas. Priminsime, kad anketas siuntėme visiems Seimo nariams ir ministrams, sulaukėme per 90 atsakymų.

Politologas Vytautas Dumbliauskas mano, kad prezidentės galias lemia jos informuotumas. “Kelis kartus teko dalyvauti pusiau neformaliuose susitikimuose su ja: nustebino puikus šalies politikos ir ekonomikos – tiek oficialios, tiek užkulisinės – išmanymas. Ji puikiai suvokia korupcijos lygį ir veikimo schemas”, – mano politologas. Jis yra girdėjęs, kad D.Grybauskaitė mėgsta rengti susitikimus su įvairių profesijų atstovais, pati gauti iš jų informacijos apie įvairias Lietuvos gyvenimo sritis.

O štai priešingas buvusio prezidento Valdo Adamkaus elgesys kaip tik ir padarė jį labiau moraliniu šalies autoritetu, nei tikru vadovu. Prieš tai negyvenęs Lietuvoje, jis mikliai buvo apipančiotas savų interesų turinčių patarėjų korpuso, taip ir neįprato pats rinktis informacijos iš tiesioginių pokalbių su opozicijos atstovais, Prezidentūros įtakai nepriklausančiais pareigūnais, verslininkais ir kitais žmonėmis.

Skirtingas ministrų svoris

Čia gali kilti klausimas, kodėl įtakingiausiųjų sąraše kai kurie ministrai – gana aukštai, o kai kurie nepateko nei į šešiasdešimtuką, nei į šimtuką?

“Manau, jog mano kolega Kazys Starkevičius buvo išrinktas todėl, kad jis žemės ūkio srityje dirba jau daugybę metų, yra gerbiamas Kaune, atstovauja valdančiajai partijai, yra dažnai matomas viešumoje. Lietuvoje žemės ūkis turi senas tradicijas, didelė šalies gyventojų dalis gyvena kaimiškose vietovėse, verčiasi žemdirbyste, todėl šis ministras ir vertinamas kaip gana įtakingas”, – aukštą žemės ūkio ministro poziciją reitinge aiškina susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jis priduria, kad žemės ūkis palyginti menkai nukentėjo nuo krizės, be to, jis gauna labai daug ES paramos – tai, be jokios abejonės, taip pat didina ministro svorį.

Beje, tuos pačius argumentus galima pasitelkti ir vertinant aukštą paties E.Masiulio poziciją. Jis – dabar valdančiojoje koalicijoje esančios partijos vadovas, atvykęs iš Klaipėdos, kur tebeturi užnugarį, taip pat vadovauja nemenkus ES pinigus perskirstančiai ministerijai.

“Tačiau ne viską lemia tik postas. Įtaka – tai greičiau sėkmingas posto ir jį užimančios asmenybės valios, charizmos, sugebėjimo vadovauti derinys”, – mano politologas V.Dumbliauskas ir palygina du panašiose pozicijose šiuo metu esančius, valdžios neturinčius politikus – Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą bei partijai “Tvarka ir teisingumas” vadovaujantį Rolandą Paksą.

Pirmasis – įtakingiausiųjų reitingo pirmajame dvidešimtuke, antrasis nepateko net į šešiasdešimtuką. “Žinoma, galima remtis į V.Uspaskicho ekonominį svorį – jis vis dar vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų. Tačiau iš tiesų įtaka negaunama savaime, su postu ar pinigais – ji yra kuriama”, – mano politologas. Pasak jo, V.Uspaskichas sugeba patraukti į savo pusę aplinkui esančius žmones, visiems pasidaryti savas ir priimtinas. O R.Paksas nėra labai charizmatiška, lengvai su bet kuo bendraujanti asmenybė.

Beje, kai kurie politikai įtaką ir pačius reitingus vadina visiškai nereikalingais ir netgi jiems gyvenimą apsunkinančiais dalykais. Vienas tokių yra tik nedaugelio Seimo narių įtakingu laikomas, nors ir labai strategiškai svarbiai Lietuvos ūkio sričiai – energetikai vadovaujantis ministras Arvydas Sekmokas. “Aš net džiaugiuosi, kad niekam nekrintu į akis. Dirbu man patikėtus darbus, jaučiuosi turintis visišką premjero Andriaus Kubiliaus paramą, prezidentės D.Grybauskaitės pritarimą – kitkam neturiu nei laiko, nei noro”, – “Veidui” paaiškino iš tiesų viešumos vengiantis politikas.

Esama tarp įtakingiausiųjų ir daugiau labai retai viešumoje matomų veikėjų. Vienas tokių – gana aukštą 23 vietą užimantis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Apklausoje dalyvavęs Seimo narys, ir pats įtraukęs kanclerį į sąrašą, “Veidui” paaiškino net neabejojantis šio valdininko įtaka premjerui A.Kubiliui. “Jis šiuo metu diriguoja Vyriausybės administracinio aparato judesiams, yra atsakingas už valstybės tarnybos reformavimą – su juo privalo skaitytis net ministrai, ką jau kalbėti apie žemesnio rango pareigūnus”, – sakė parlamentaras.

Politologas V.Dumbliauskas taip pat pastebi, kad D.Matulionis yra tapęs artimu premjero bendražygiu. “Kanceris, patarėjas Virgis Valentinavičius yra tie žmonės, į kuriuos Vyriausybės vadovas gali atsiremti. Sunku yra būti nuolat iš visų pusių puolamam ir kritikuojamam, svarbu turėti žmonių, su kuriais gali darbinius reikalus aptarti be įtampos, nesibaimindamas puolimo”, – aiškina politologas.

Pervertinta žiniasklaidos galia

Įtakingųjų reitinge į akis krinta tai, kad gana aukštas pozicijas čia užima žiniasklaidos atstovai. “Žiniasklaida gali tave padaryti įtakingu politiku, bet gali ir nuvainikuoti – jos galia Lietuvoje didelė”, – linkęs manyti politologas.

Aukštėjančios laikraščių ir kitų žiniasklaidos priemonių savininkų, politikos apžvalgininkų, vyriausiųjų redaktorių pozicijos liudija prieš artėjantį savivaldos ir Seimo rinkimų ciklą stiprėjančią jų įtaką ir reikalingumą politikams. “Į Ritos Miliūtės laidą dabar jie bėga net nepasiklausę temos”, – juokauja politologas.

Pateiksime ir dar vieną, gana naują, žiniasklaidos įtaką iliustruojantį pavyzdį. Anketas su savo išrinktais įtakingiausiais žmonėmis politikai “Veidui” pradėjo siųsti dar lapkričio pabaigoje, ir pagal jas sudaromose lentelėse vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė rikiavosi toli už pirmojo trisdešimtuko. Tačiau pradėjus plūsti toms anketoms, kurios buvo pildytos jau antrąją gruodžio savaitę, padėtis iš karto pasikeitė ir kontrolierė šoktelėjo aukštyn. Priežastis lengvai nuspėjama: taip nutiko po to, kai E.Žiobienė įtakingo dienraščio “Lietuvos rytas” priedo “Stilius” buvo išrinkta Metų moterimi ir pasirodė daug informacijos apie jos teisinį principingumą, sąžiningumą bei profesionalumą.

Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad Lietuvoje politikų ir žiniasklaidos santykis yra šiek tiek iškreiptas, ne visai toks, koks būdingas Vakarų demokratinėms šalims. “Mūsų politikai bijo žurnalistų, nes šie žaidžia tik pagal savo taisykles – ne stengiasi pavaizduoti tikrovę tokią, kokia ji yra, bet kuria tokį vaizdą, kurį nori parodyti redakcijos. Čia slypi manipuliacijų, piktnaudžiavimo savo galiomis pavojus”, – teigia politologė.

Jos vertinimu, dėl šios priežasties nemaža dalis politikų stengiasi elgtis ir kalbėti taip, kad įtiktų ir patiktų žurnalistams: “Dėl to politikai žiniasklaidai ir suteikia tokius didelius įtakos svertus”.