Įtakingas pasaulio kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ SEB išrinko geriausiu banku Lietuvoje. SEB taip pat išrinktas geriausiu Šiaurės ir Baltijos šalių regiono banku, pripažintas geriausiu įmonių susijungimo ir įsigijimo bei lėšų valdymo paslaugų teikėju. SEB išrinktas geriausiu banku ir Latvijoje.
„Tai, kad ekonomikai dar tik atsigaunant SEB yra išrenkamas geriausiu banku ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Šiaurės ir Baltijos šalių regione, rodo, kad ir sudėtingomis sąlygomis sugebėjome išlikti stipriu ir patikimu partneriu savo klientams. Mums labai svarbu žinoti, kad mūsų pastangos išlaikyti ir stiprinti klientų pasitikėjimą banku yra vertinamos ir pripažįstamos. Tokių rezultatų bankui padėjo pasiekti atsakingi mūsų darbuotojai, jų požiūris į klientą, jų profesionalumas ir gebėjimas greitai spręsti klientams iškylančius klausimus ir problemas. Šis apdovanojimas dar kartą įrodo, kad dirbame teisinga linkme“,– sako SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras.
„Euromoney“ analizuoja beveik šimto šalių bankininkystės rinkas ir teikia apdovanojimus šiuolaikiškoms pirmaujančioms institucijoms. Geriausius regiono bankus išrenka „Euromoney“ ekspertų komitetas, atlikęs išsamią įmonių visų metų veiklos analizę.

Praėjusį pirmadienį Vilniuje, restorane “Neringa”, apdovanotas geriausiu meru šiemet išrinktas Neringos savivaldybės vadovas Antanas Vinkus, pagerbti antros ir trečios vietos laimėtojai sostinės meras Artūras Zuokas ir Kauno rajono vadovas Valerijus Makūnas.
Juos sveikino per šimtą įvairių valdžios ir verslo institucijų atstovų: Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, ministerijų sekretorių, kolegų merų, Seimo kontrolieriai, verslo organizacijų atstovai.
Geriausius merus pagerbęs Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas pabrėžė, jog dauguma merų savo darbais įrodė, kad norintiems gerinti žmonių gyvenimą miestų ir rajonų vadovams nekliudo nei krizės, nei centrinė valdžia, nei kokie nors esą prasti įstatymai. O ypač šie žodžiai tinkantys šiųmečiam geriausiam merui. “Kad ir kur Antanas dirbo, kurioje šalyje buvo, visur ir viską jis dirbo iš visos širdies, su visa energija, fantazija ir išradingumu, – sakė Seimo vicepirmininkas. – Tai žmogus, kuris daug ką moka padaryti geriau, negu tai padaro kiti.”
Savaitraščio “Veidas” leidėjas Algimantas Šindeikis paantrino, kad daugeliui reikėtų gal net viso šimto ar dviejų šimtų metų, kad išsiugdytų tokią toleranciją, diplomatiškumą, pagarbą kitam žmogui, norą išspręsti konfliktus be pykčio, kaip sugeba šiųmetis laureatas.
Deja, tiek pernai, tiek šiemet gana nemažai savivaldybių vadovų atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje. Mūsų savaitraščio kolektyvas su nerimu organizuoja geriausių merų rinkimus, nes nežinia, kuris meras bus nuverstas, o kuris išvesdintas STT agentų. “Veido” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas merams linkėjo priimti tokius profesionalius sprendimus ir dirbti taip, kad teisėsaugininkai nežvangintų antrankiais ir kad geriausiais paskelbti merai būtų vadinami aukščiausios prabos vadovais bei profesionalais.

Merai pasigenda ryšio su Seimu
Kolegoms žodį taręs geriausias praėjusių metų meras Ignalinos rajono vadovas Bronis Ropė pripažino, kad merams nėra malonu girdėti apie STT operacijas savivaldybėse. “Iki 2000 metų to nėra buvę, – sakė ilgiausią mero stažą skaičiuojantis meras. – Kita vertus, būtų gerai, kad tie antrankiai žvangėtų ne tuščiai, nes dažnai viskas ir baigiasi skambiu žvangesiu.”
Kartu, pasak B.Ropės, merai norėtų daugiau supratimo, susiklausymo ir įsiklausymo į savivaldybininkų reikalus. “Deja, kol kas mus išklauso tik prezidentė, pakviesdama susitikti vieną kartą per metus, ir premjeras, surengdamas susitikimą vieną kartą per kadenciją”, – sakė B.Ropė. O iš Seimo – visiškas abejingumas ar net kenkėjiškumas.
Geriausiais pripažintus kolegas merus sveikindamas Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Druskininkų vadovas (kurį ekspertai geriausiu meru išrinko pirmą kartą vykusiuose rinkimuose 2009 m.) Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad savivaldybininkai labiausiai pasigenda ryšių su Seimu. “Su Vyriausybe susitinkame ir, apsikeitę nuomonėmis, dažnai prieiname prie bendro abiem pusėms sprendimo, o žmonės, dirbantys parlamente, su mumis nediskutuoja. Būtų gerai, kad tai pradėtų vykti, nes realus gyvenimas geriau matomas jį stebint ne iš Seimo, o iš vietos, iš konkrečios savivaldybės, – priminė R.Malinauskas ir pridūrė: – Pastarųjų metų praktika, kai Seimo nariai pradėjo teismuose aiškintis santykius su vietos valdžia, veda į niekur.”
Vilniaus meras Artūras Zuokas, pratęsdamas kolegos mintį, pastebėjo, kad po darbo Seime grįžęs į savivaldybę savivaldą rado kitokią: realios savivaldos gerokai sumažėjo. “Darbas Seime ir Vyriausybėje yra didžioji politika, o mūsų darbas – realioji politika. Ir realioje politikoje yra gerokai sudėtingiau, nei pasakyti ugningą kalbą iš tribūnos ar surengti spaudos konferenciją. Realaus gyvenimo neįmanoma reglamentuoti, įsprausti į viešųjų pirkimų rėmus; ji reikalauja išmonės ir sprendimo laisvės”, – tikino A.Zuokas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad daugeliui merų svarbiausias jų darbo įvertinimas vis dėlto yra ne centrinės valdžios reakcija, o kasdien sutinkamų vietos žmonių veido išraiška.
“Iš tiesų meras – kaip kunigas, – apibendrino geriausias šių metų meras Neringos vadovas A.Vinkus. – Jam nėra laisvadienių, jam nėra darbo valandų, jam nesuteikta teisės nekelti telefono 24 valandas per parą.”
Mero darbo realybę ir tai, kad savivalda yra valstybės stuburas, pasak A.Vinkaus, geriausiai pajunti, kai baigiasi turizmo sezonas, prasideda rudeniniai lietūs ir vėjai: kai audra plėšia namų stogus, kai griūva medžiai, kai žmonės lieka be elektros ir kai visi saugomų teritorijų reglamentai būna bejėgiai prieš stichiją.

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB banką išrinko geriausiu valiutų prekybos banku Lietuvoje.

Geriausiais valiutų prekybos bankais SEB grupės bankai taip pat išrinkti Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir visame Šiaurės šalių regione.
„Nuolat tobuliname valiutos prekybos paslaugas, kad klientams galėtume pasiūlyti naudingų ir šiuolaikiškų sprendimų. Ypatingą dėmesį skiriame tiems klientams, kurie savarankiškai naudojasi valiutų prekybos sistema, individualiai daug dirbame su tais nuolatiniais savo klientais, kurie turi išskirtinių poreikių“, — sako SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.
Skirdamas šį apdovanojimą, „Global Finance“ pasitelkė rinkos analitikus, technologijų ekspertus, aukščiausio lygio vadovus. Ekspertai atsižvelgė į sandorių apyvartą, užimamą rinkos dalį, paslaugų kokybę, kainų politiką ir technologijų diegimo pažangą, taip pat valiutų prekybos internetu sistemos ir klientų aptarnavimo kokybę.
Populiarus finansų ekspertams ir šia sritimi besidomintiems skirtas žurnalas „Global Finance“ leidžiamas nuo 1987 metų. Žurnalas turi apie 50 tūkst. prenumeratorių ir apie 192 tūkst. skaitytojų 163-ose pasaulio šalyse. Daugelis jų — įmonių ir institucijų vadovai bei finansų ekspertai.

Kaip buvo renkamas Metų valstybės tarnautojas

Kaip ir kasmet, geriausius valstybės tarnautojus rinko patys jų kolegos – aukščiausio rango valstybės tarnautojai. Manome, kad tik patys tarnautojai geriausiai pažįsta vieni kitus ir gali įvardyti savo lyderius bei didžiausius profesionalus. Taip pat tarnautojų buvo prašoma išskirti po tris pažangiausias valstybės institucijas. “Veido” žurnalistų atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavo apie devyniasdešimt valstybės tarnautojų: ministerijų viceministrų ir kanclerių, įvairių valstybės institucijų ir komisijų vadovų.
Beje, geriausių tarnautojų dvidešimtuke kiekvienais metais matomos daugiausia tos pačios pavardės, šiek tiek pakinta tik tarnautojų užimama vieta. Pavyzdžiui, Ministro Pirmininko kancleris Deividas Mautulionis 2010 m. buvo trečioje vietoje. Valstybės institucijų rokiruotė taip pat nėra didelė. Pavyzdžiui, šiemet, kaip ir pernai, geriausia valstybės institucija išrinkta Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai rodo, kad valstybės tarnautojų bei institucijų patekimas tarp geriausiųjų nėra atsitiktinis.
2011 metų valstybės tarnautojas D.Matulionis bus apdovanotas ir kiti laureatai pagerbti liepos 7 d. per iškilmingą renginį Valdovų rūmuose.

Ketvirtadienį iškilmingoje tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” uždarymo ceremonijoje konkursinės programos “Nauja Europa – Nauji vardai” geriausiu filmu buvo paskelbtas Rumunijos kūrėjų darbas “Laisvėje”.

“Tai netikėta. Suteikia didelį malonumą tai, kad filmas yra pripažįstamas užsienyje”, – spaudos konferencijos metu sakė viena iš “Laisvėje” prodiuserių Mihaela Popescu (Mihaela Popesku).

Ji pasakojo, kad visa komanda dabar yra užsiėmusi premjera Rumunijoje ir prisipažino, kad filmo pasirodymas festivaliuose buvo šiek tiek primirštas.

Iš viso dėl prizo varžėsi 11 filmų iš 16 šalių. Konkursui filmai buvo atrinkti atsižvelgiant į geografiją, t.y. ar tai Rytų ir Centrinės Europos bei Balkanų šalių filmas, bei režisierių patirtį, nes tai turi būti pirmas arba antras režisieriaus sukurtas vaidybinis filmas.

Filmą rinko 5 kino atstovų komisija: žiuri pirmininkas. Makedonijos režisierius Milcho Manchevski (Milča Mančevskis), Prancūzijos prodiuserė Nadia Turincev (Nadia Turinčev), Vokietijos režisierius ir operatorius Fredas Kelemenas, lieutvių kilmės Prancūzijos scenaristė, režisierė ir aktorė Alantė Kavaitė ir Amerikos kino fondo direktorius Gary McVey’us (Garis Makvėjus).

“Jis turėjo labai stiprų ir tiesų pagrindinį vaidmenį (…) Filmas yra labai intensyvus”, – žiuri verdiktą aiškino G.McVey’us. Jis išskyrė ir ypatingą operatoriaus darbą.

Specialiuoju žiuri prizu už aktorių komandos darbą buvo apdovanotas Slovakijos ir Čekijos filmas “Namas”, o už geriausią vaidmenį – aktorius Bartu Kucukcaglayanas (Bartu Kučukčaglajanas), vaidinęs Turkijos filme “Dauguma”.

Tarptautinės ART kino teatrų ir festivalių konfederacijos (CICAE) apdovanojimas buvo įteiktas Bosnijos ir Hercegovinos, Austrijos, Vokietijos ir Kroatijos bendros gamybos filmui “Pakeliui”.

“Aš žinau kad Jasmila (režisierė Jasmila Zbanič – BNS) bus itin laiminga, nes dažnai filmas būdavo visai nesuprastas”, – sakė filme suvaidinusi aktorė Zrinka Cvitesic (Zrinka Cvitesič).

Lietuvos kritikai geriausiu Lietuvos debiutuojančiu kino kūrėjo darbu pripažino Manto Kvedaravičiaus “Barzakh”.

“Šiame filme dalyvavo daug jaunų žmonių, kurie man padėjo kurti filmą. Bendras jų amžius 50-60 metų, bet jie savaip irgi debiutavo. Linkiu jums kiekvienos dienos debiuto”, – dėkojo M.Kvedaravičius.

“Kino pavasario” žiūrovai geriausiu lietuvišku filmu išrinko “Knygnešį”, o žiūrovų simpatijų prizas teko Kanados ir Prancūzijos bendros gamybos filmui “Moteris, kuri dainuoja”.

Festivalis Vilniuje vyko kovo 17-31 dienomis, žiūrovai turėjo galimybę pažiūrėti beveik 130 filmų. Populiariausi filmai dar savaitę bus rodomi sostinėje. Keletas populiarių juostų taip pat bus demonstruojamos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Šiemetinį festivalį aplankė daugiau nei 60 tūkst. žiūrovų.

Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas pareiškė, kad dabar yra tinkamiausias laikas statyti atominę elektrinę Lietuvoje ir tikina, kad šalis neatsisakys projekto – “nebus jokių pokyčių”, rašo britų verslo dienraštis “The Financial Times”.

“Tai nacionalinio saugumo klausimas”, – dienraščiui sakė R.Švedas.

Nors politinės valios yra, Lietuvai vis nepavyksta surasti strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę, kurios kaina siektų apie 3-5 mlrd. eurų (4-7 mlrd. JAV dolerių).

Korėjos “Korea Electric Power” pernai lapkritį netikėtai pasitraukė iš konkurso. Prieš nelaimę Japonijos “Fukushima-1″ atominėje elektrinėje R.Švedas lankėsi Japonijoje ir bandė sudominti galimus šios šalies investuotojus Lietuvos atominės elektrinės projektu.

Neoficialiomis BNS žiniomis, po avarijos Fukušimoje bei pasaulyje didėjant atominės energetikos priešininkų, atsirado investuotojų, norinčių statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje, todėl, pasak šaltinių, “jau yra su kuo kalbėtis”.

Tačiau tikėtina, kad iki liepos, kaip numatyta dabar, Vyriausybei nepavyks susitarti su potencialiu investuotoju, todėl šis terminas gali būti pratęstas.

3,4 tūkst. megavatų galios atominę elektrinę Lietuva ketina statyti Visagine, kur stovi nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė.

Kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, Lietuvos noras plėtoti atominę energetiką iš dalies pagrįstas Vyriausybės siekiu atitikti griežtus bloko standartus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad atominė energetika laikoma pagrindine priemone, kuri leistų regionui įgyvendinti savo siekį atsikratyti priklausomybės nuo daug energijos išteklių turinčios kaimyninės Rusijos, rašo leidinys.

Vokietijoje vis didėja nepritarimas atominei energetikai, o Europos Sąjunga (ES) reikalauja atlikti visų 143-ių žemyne esančių atominių reaktorių “testavimą nepalankiausiomis sąlygomis”, tačiau Lietuva savo planų neatsisako.

Nors, prasidėjus branduolinei krizei Japonijoje, Vilniaus reiškiama parama atominei energetikai gali būti labiau pastebima negu kitose šalyse, ji nėra išskirtinė. Prancūzija jau seniai plėtoja atomines technologijas ir pastarosiomis savaitėmis atkakliai priešinosi raginimams suteikti Europos Sąjungai (ES) daugiau galių reguliuoti šalies atominę pramonę.

Vis dėlto Lietuvos entuziazmas primena apie nesutarimus tarp bloko senbuvių ir naujausių jo narių dėl energetikos. Prieš dvejus metus Rusijai, kuri yra didžiausia ES dujų tiekėja, nutraukus dujų tiekimą, ES Rytų šalis ištiko dujų krizė. Nuo to laiko tos valstybės vis piktinasi, kad kitos bloko narės, jų nuomone, aplaidžiai žvelgia į jų siekį užtikrinti energetinę nepriklausomybę, rašo britų verslo dienraštis.

“Mūsų Vidurio ir Rytų Europos šalys vis dar labai optimistiškai vertina atominės energetikos perspektyvas”, – teigia Briuselio tyrimų instituto “Bruegel” ekspertas Georgas Zachmannas (Georgas Zachmanas), visų pirma minėdamas Lenkiją ir Rumuniją.

Šioms šalims turint mažiau lėšų negu jų turtingoms kaimynėms, jų piliečiai taip pat gali būti labiau linkę toleruoti atominės energetikos keliamą riziką.

“Suprantama, kad alternatyvų nėra”, – sako jis.

Lietuva jau turėjo atominę elektrinę. Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Černobylio laikų elektrinė, tiekė šaliai energiją nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio. Tačiau 2004 metais stodama į ES Lietuva sutiko ją uždaryti. Tai turėjo iškreiptų pasekmių – nors politiškai Lietuva tapo susieta su Vakarais, dėl naftos ir dujų ji tapo priklausoma nuo savo buvusių vadovų Kremliuje.

“Ignalinos atominės elektrinės uždarymas nebuvo labai palaikomas ir vis dar nėra”, – teigia premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius.

Padedama ES, Lietuva tikisi savo Baltijos jūros pakrantėje pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, nutiesti vamzdyną į Lenkiją ir sąsają su Švedijos elektros energijos tinklu.

Tačiau šalies energetinės nepriklausomybės plano kertinis akmuo yra atominė elektrinė, kuriai iki 2020 metų tektų 51 proc. šalies elektros ir kuri tiektų energiją kaimyninėms Latvijai ir Estijai, kurios energetikos srityje taip pat yra priklausomos nuo Kremliaus ir Rusijos dujų milžinės “Gazprom”.

Atominė elektrinė būtų pastatyta šalia IAE, kurioje kasdien dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, ardančių uždarytus reaktorius ir prižiūrinčių apie 20 tūkst. panaudoto branduolinio kuro strypų. Ši užduotis, manoma, bus vykdoma bent 20 metų.

IAE buvo pastatyta be apsauginės kapsulės, kuri šiomis dienomis pasaulyje laikoma ypač svarbia, tad yra įmanoma prieiti prie pat pirmojo reaktoriaus krašto.

“Technologija įrodė esanti pakankamai gera”, – teigia IAE vadovas Osvaldas Čiukšys ir pažymi, kad rimtų incidentų Ignalinoje nebūta.

Jeigu Lietuva atominės elektrinės nepastatys, ją pastatys Rusija. Maskva planuoja statyti dvi atomines elektrines iš abiejų Lietuvos pusių – vieną Kaliningrade ir kitą Baltarusijoje.

Baltarusijos elektrinė būtų pastatyta visai šalia Vilniaus, kuris susirūpinęs, jog lietuviams gali tekti gyventi šalia atominės elektrinės, kuri būtų pastatyta ir veiktų pagal abejotinus standartus.

Lietuviai įtaria, kad Rusija ketina sutrukdyti investuoti į jų atominę elektrinę ir amžiams išsaugoti jų energetinę priklausomybę nuo Maskvos.

“Jie panaudotų tai politiniams tikslams, kad dominuotų regione. Baltarusija yra didelė šalis. Statykite ją [atominę elektrinę] kur nors kitur”, – sako R.Švedas

2010-ieji į vieno seniausių ir žymiausių Vidurio bei Rytų Europos aukštųjų mokyklų istoriją įeis kaip išties sėkmingi metai, per kuriuos ne tik išlaikytas šalies studentų pasitikėjimo egzaminas, bet ir pelnytas geriausio universiteto Baltijos šalyse vardas.

Tai, kad į Vilniaus universitetą stoja gabiausi šalies abiturientai, jau antrus metus įrodo studentų krepšelių sistema. Šiemet VU surinko per 2,7 tūkst. studento krepšelių, o tai tūkstančiu daugiau, nei pritraukė kiti universitetai, pagal šį rodiklį esantys arčiausiai VU.
Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, vienas švietimo reformos tikslų – perkelti studentą į galios centrą, kad nuo jo pasirinkimo priklausytų aukštosios mokyklos finansavimas, – pasiteisino.
Beje, universitetų paslaugų kokybę vertina ne tik studentai, bet ir įvairios reitingų agentūros bei leidiniai. Štai mūsų žurnalo jau trylika metų sudaromame šalies aukštųjų mokyklų reitinge seniausia Lietuvos Alma mater metai po metų nepalieka aukščiausios pozicijos ir yra geriausia Lietuvoje pagal mokslo bei meno veiklą, akademinio personalo kvalifikaciją, studijų krypčių įvairovę ir kitus kriterijus.
O šį rudenį paaiškėjo, kad ir tarptautiniame kontekste Vilniaus universitetas turi puikias pozicijas. Ir jas kasmet gerina. Praėjusiais metais tarptautiniame universitetų reitinge QS buvęs tarp 550–600 pačių geriausių pasaulio universitetų, šiemet VU pakilo jau į 500–550 vietas užimančių universitetų grupę, palikdamas užnugaryje artimiausią konkurentą iš Baltijos šalių – Tartu universitetą.
Tarp mūsų regiono universitetų geresnį nei VU rezultatą parodė Švedijos Upsalos universitetas (62 vieta), Maskvos M.Lomonosovo universitetas (93 vieta) ir Krokuvos Jogailos universitetas (304 vieta). O kaimyninių Latvijos ir Baltarusijos universitetai atsidūrė žemesnėse pozicijose nei VU. Pasak VU studentų atstovybės prezidento Liutauro Gudžinsko, ypač džiugu, kad Vilniaus universitetas kyla dabartiniais laikais, kai daug kas Lietuvą ir jos perspektyvas skuba nuvertinti.
Pagal atskirus rodiklius VU laimėjimai yra gana dideli. Pvz., pagal akademinę reputaciją užimta 301 vieta, o pagal darbdavių įvertinimus – net 251 vieta. VU akademinė bendruomenė ypač džiaugiasi šiuo įvertinimu ir žada siekti dar aukštesnių pozicijų. Pasak VU rektoriaus akademiko Benedikto Juodkos, norint pakilti reitingų lentelėje, būtina didinti VU mokslininkų publikacijų geriausiuose pasaulio moksliniuose žurnaluose skaičių. Taip pat labai svarbus veiksnys yra tarptautiškumas, todėl bus siekiama pritraukti dar daugiau studentų iš užsienio. Tai daryti bandoma gausinant magistro studijų programų užsienio kalba. Priminsime, kad šiais mokslo metais studijas VU pradėjo per 500 užsieniečių iš 60-ies pasaulio šalių, trečdalis iš jų įgis VU diplomą, kiti studijuos vieną ar du semestrus.

VU sustiprins mokslo institutai

Neabejojama, kad VU mokslo rezultatus pagerinti ir dar labiau lygį pakelti turėtų prie universiteto šiais metais besijungiantys mokslo institutai. Priminsime, kad spalį prie VU prisijungė Lietuvos mokslo akademijai priklausę Matematikos ir informatikos, Biotechnologijų ir Biochemijos institutai.
O stiprinant studijų kokybę šią vasarą VU pagal konsorciumo principą susivienijo su Vilniaus pedagoginiu universitetu, su kuriuo bus bendradarbiaujama rengiant sporto medicinos ir kitus gamtos mokslų specialistus, dalijamasi moksline įranga.
Dar viena naujovė – šių metų pabaigoje bendradarbiaujant su Kinijos Liaoningo universitetu VU įsteigtas Konfucijaus institutas, kuris yra vienas iš daugiau kaip 200 institutų, veikiančių 88 pasaulio šalyse. Šis institutas papildys Orientalistikos centro veiklą, studentai turės daugiau galimybių pažinti kinų kalbą ir kultūrą.
Beje, verta paminėti, kad VU yra vienas iš daugiausiai ES lėšų panaudojančių universitetų Lietuvoje. Per įvairius projektus jam pavyks pritraukti net 500 mln. Lt ES lėšų. Visa tai pasiekė jungtinės universiteto vadovybės, akademinės bendruomenės ir studentų pajėgos.
Tiesa, L.Gudžinskas siūlo neužsiliūliuoti sėkme: nors vertinant iš esmės bendra studijų kokybė Vilniaus universitete aukšta, tačiau skirtinguose fakultetuose ji labai nevienoda. “Vieni fakultetai yra pažangesni, kituose reikia didelių permainų”, – pripažįsta pašnekovas.