2011 Kovo 30

Atominė energetika

“The Financial Times”: dabar tinkamiausias laikas statyti atominę elektrinę Lietuvoje, sako R.Švedas

BNS

Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas pareiškė, kad dabar yra tinkamiausias laikas statyti atominę elektrinę Lietuvoje ir tikina, kad šalis neatsisakys projekto – “nebus jokių pokyčių”, rašo britų verslo dienraštis “The Financial Times”.

“Tai nacionalinio saugumo klausimas”, – dienraščiui sakė R.Švedas.

Nors politinės valios yra, Lietuvai vis nepavyksta surasti strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę, kurios kaina siektų apie 3-5 mlrd. eurų (4-7 mlrd. JAV dolerių).

Korėjos “Korea Electric Power” pernai lapkritį netikėtai pasitraukė iš konkurso. Prieš nelaimę Japonijos “Fukushima-1″ atominėje elektrinėje R.Švedas lankėsi Japonijoje ir bandė sudominti galimus šios šalies investuotojus Lietuvos atominės elektrinės projektu.

Neoficialiomis BNS žiniomis, po avarijos Fukušimoje bei pasaulyje didėjant atominės energetikos priešininkų, atsirado investuotojų, norinčių statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje, todėl, pasak šaltinių, “jau yra su kuo kalbėtis”.

Tačiau tikėtina, kad iki liepos, kaip numatyta dabar, Vyriausybei nepavyks susitarti su potencialiu investuotoju, todėl šis terminas gali būti pratęstas.

3,4 tūkst. megavatų galios atominę elektrinę Lietuva ketina statyti Visagine, kur stovi nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė.

Kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, Lietuvos noras plėtoti atominę energetiką iš dalies pagrįstas Vyriausybės siekiu atitikti griežtus bloko standartus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad atominė energetika laikoma pagrindine priemone, kuri leistų regionui įgyvendinti savo siekį atsikratyti priklausomybės nuo daug energijos išteklių turinčios kaimyninės Rusijos, rašo leidinys.

Vokietijoje vis didėja nepritarimas atominei energetikai, o Europos Sąjunga (ES) reikalauja atlikti visų 143-ių žemyne esančių atominių reaktorių “testavimą nepalankiausiomis sąlygomis”, tačiau Lietuva savo planų neatsisako.

Nors, prasidėjus branduolinei krizei Japonijoje, Vilniaus reiškiama parama atominei energetikai gali būti labiau pastebima negu kitose šalyse, ji nėra išskirtinė. Prancūzija jau seniai plėtoja atomines technologijas ir pastarosiomis savaitėmis atkakliai priešinosi raginimams suteikti Europos Sąjungai (ES) daugiau galių reguliuoti šalies atominę pramonę.

Vis dėlto Lietuvos entuziazmas primena apie nesutarimus tarp bloko senbuvių ir naujausių jo narių dėl energetikos. Prieš dvejus metus Rusijai, kuri yra didžiausia ES dujų tiekėja, nutraukus dujų tiekimą, ES Rytų šalis ištiko dujų krizė. Nuo to laiko tos valstybės vis piktinasi, kad kitos bloko narės, jų nuomone, aplaidžiai žvelgia į jų siekį užtikrinti energetinę nepriklausomybę, rašo britų verslo dienraštis.

“Mūsų Vidurio ir Rytų Europos šalys vis dar labai optimistiškai vertina atominės energetikos perspektyvas”, – teigia Briuselio tyrimų instituto “Bruegel” ekspertas Georgas Zachmannas (Georgas Zachmanas), visų pirma minėdamas Lenkiją ir Rumuniją.

Šioms šalims turint mažiau lėšų negu jų turtingoms kaimynėms, jų piliečiai taip pat gali būti labiau linkę toleruoti atominės energetikos keliamą riziką.

“Suprantama, kad alternatyvų nėra”, – sako jis.

Lietuva jau turėjo atominę elektrinę. Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Černobylio laikų elektrinė, tiekė šaliai energiją nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio. Tačiau 2004 metais stodama į ES Lietuva sutiko ją uždaryti. Tai turėjo iškreiptų pasekmių – nors politiškai Lietuva tapo susieta su Vakarais, dėl naftos ir dujų ji tapo priklausoma nuo savo buvusių vadovų Kremliuje.

“Ignalinos atominės elektrinės uždarymas nebuvo labai palaikomas ir vis dar nėra”, – teigia premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius.

Padedama ES, Lietuva tikisi savo Baltijos jūros pakrantėje pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, nutiesti vamzdyną į Lenkiją ir sąsają su Švedijos elektros energijos tinklu.

Tačiau šalies energetinės nepriklausomybės plano kertinis akmuo yra atominė elektrinė, kuriai iki 2020 metų tektų 51 proc. šalies elektros ir kuri tiektų energiją kaimyninėms Latvijai ir Estijai, kurios energetikos srityje taip pat yra priklausomos nuo Kremliaus ir Rusijos dujų milžinės “Gazprom”.

Atominė elektrinė būtų pastatyta šalia IAE, kurioje kasdien dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, ardančių uždarytus reaktorius ir prižiūrinčių apie 20 tūkst. panaudoto branduolinio kuro strypų. Ši užduotis, manoma, bus vykdoma bent 20 metų.

IAE buvo pastatyta be apsauginės kapsulės, kuri šiomis dienomis pasaulyje laikoma ypač svarbia, tad yra įmanoma prieiti prie pat pirmojo reaktoriaus krašto.

“Technologija įrodė esanti pakankamai gera”, – teigia IAE vadovas Osvaldas Čiukšys ir pažymi, kad rimtų incidentų Ignalinoje nebūta.

Jeigu Lietuva atominės elektrinės nepastatys, ją pastatys Rusija. Maskva planuoja statyti dvi atomines elektrines iš abiejų Lietuvos pusių – vieną Kaliningrade ir kitą Baltarusijoje.

Baltarusijos elektrinė būtų pastatyta visai šalia Vilniaus, kuris susirūpinęs, jog lietuviams gali tekti gyventi šalia atominės elektrinės, kuri būtų pastatyta ir veiktų pagal abejotinus standartus.

Lietuviai įtaria, kad Rusija ketina sutrukdyti investuoti į jų atominę elektrinę ir amžiams išsaugoti jų energetinę priklausomybę nuo Maskvos.

“Jie panaudotų tai politiniams tikslams, kad dominuotų regione. Baltarusija yra didelė šalis. Statykite ją [atominę elektrinę] kur nors kitur”, – sako R.Švedas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...