"Veido" archyvas

Prasidėjus krizei, nuo 2008 m. pabaigos, draudimo rinka Lietuvoje traukėsi. Jau ir taip buvusi ganėtinai atsilikusi, ji dar labiau atsiliko nuo Vakarų Europos šalių. Apie tai, kokių pokyčių sulauksime iki 2020 m., kalbamės su Draudimo priežiūros komisijos pirmininku Mindaugu Šalčiumi.

VEIDAS: Kaip Lietuvos draudimo rinka pasikeitė per pastarąjį dvidešimtmetį?

M.Š.: Pastebimi ryškūs ir kokybiniai, ir kiekybiniai pokyčiai. Pasirašoma keliasdešimt kartų daugiau draudimo sutarčių, taip pat pasikeitė požiūris į klientą, pakito verslo etika. Atkūrus nepriklausomybę turėjome išgyventi laukinio kapitalizmo etapą. Tuo metu rinkoje buvo daug atsitiktinių žaidėjų, kurie tikėjosi lengvai susirinkti draudimo įmokas, o tuos pinigus investuoti kitur. Šiandien daugelis bendrovių yra užsienio kapitalo, todėl draudimo rinka – stabili ir patikima. Tiesa, ji dar menkai išplėtota. 2006–2007 m. rinka kasmet augo po 30 proc., o 2009 m. ketvirtadaliu susitraukė. Šiemet padėtis stabilizavosi.

VEIDAS: Kaip mes atrodome Vakarų Europos valstybių kontekste?

M.Š.: Lietuvoje draudimo tankis (vienam gyventojui tenkanti įmokų dalis) praėjusiais metais siekė 472 Lt. Vakarų Europos valstybėse vidutiniškai tai yra dešimtkart daugiau – per 4000 Lt. Pagal draudimo skvarbą, kuri apskaičiuojama visų draudimo įmokų sumą dalijant iš BVP, Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungoje. Visoje Europoje draudimo skvarbos vidurkis siekia maždaug 7 proc., o pas mus – 1,6 proc. Šie skaičiai rodo, kad turime potencialą vystytis ir stipriai plėstis.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kada draudimo rinka Lietuvoje pradės augti?

M.Š.: Spartus draudimo rinkos augimas – neišvengiamas. Tačiau tai priklausys nuo ekonomikos augimo. Bendros ekonominės tendencijos stipriai veikia draudimo rinką. Ar populiarės, pavyzdžiui, privatūs sveikatos draudimo fondai, priklausys nuo to, kokį Vyriausybė priims sprendimą dėl sveikatos draudimo sistemos finansavimo.

VEIDAS: Ar draudimo rinkos plėtrai turės įtakos vartotojų sąmoningumas, požiūris į draudikų siūlomas paslaugas?

M.Š.: Vartotojų elgseną itin stipriai pakeitė vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, kurį jau dešimt metų privaloma įsigyti. Nors daugelis žmonių piktinosi, kad turės mokėti įmokas, nesuprato, kodėl tai yra būtina, o dabar jau niekas neįsivaizduoja, kad eismo įvykio metu patirtus nuostolius atlygintų ne draudimo bendrovė. Keičiasi žmonių požiūris į visas draudimo rūšis. Suvokiama, kad drausti turtą, sveikatą svarbu ne todėl, kad gautum naudos, o kad draudimas – saugumo ir stabilumo garantas.

VEIDAS: Kaip manote, ar praėjusios vasaros pabaigoje Lietuvoje praūžęs škvalas ir pavasario potvynis paskatins žmones drausti turtą?

M.Š.: Padengti šių dviejų stichinių nelaimių žalai draudimo bendrovės išmokėjo tik apie 10 mln. Lt draudimo išmokų, nors nuostoliai buvo tikrai didesni. Ateityje daugiau žmonių rinksis draudimus, kompensuojančius gamtos padarytą žalą. Kartu populiarės pasėlių draudimas, nors kol kas nelabai aktyviai tuo domimasi.

VEIDAS: Jūsų nuomone, kokios dar draudimo rūšys po dešimties metų bus populiarios?

M.Š.: Vis daugiau žmonių drausis transporto priemonių draudimu (kasko). Rinksis ne investicinį gyvybės draudimą, kuriuo siekiama sukaupti didesnę kapitalo dalį ateičiai, bet gyvybės rizikos draudimą. Nors investicinis gyvybės draudimas patrauklus, kad galima uždirbti, tačiau yra ir didelė rizika patirti nuostolių. Tad žmonėms bus svarbiau užsitikrinti tam tikrą stabilumą šeimos maitintojo netekimo atveju, kurį garantuoja gyvybės rizikos draudimas. Taip pat populiarės bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, kurio išmokos padengia, pavyzdžiui, kaimynui padarytus nuostolius trūkus buto vamzdžiams. Mat šiuo draudimu apdraudžiama veiklos civilinė atsakomybė ir įvykus nelaimei atlyginama žala, padaryta kitų asmenų turtui, sveikatai ir negautos pajamos. Daugės ir profesinės civilinės atsakomybės draudimų, kurie atlygina, pavyzdžiui, įmonės darbuotojų padarytą žalą klientams arba patirtus nuostolius dėl netinkamų bendrovės vadovo sprendimų.

VEIDAS: Draudimo rinkoje šiuo metu yra apie dešimt stiprių kompanijų, konkurencija didelė. Kiek jų liks 2020 m.?

M.Š.: Šiuo metu 40 proc. rinkos priklauso užsienio kapitalo bendrovėms. Tik tris įmones galima identifikuoti kaip nacionalines. Tai “Bonum Publicum”, “Lamantinas” ir “Industrijos garantas”. Ateityje taip pat daugelis lietuviškų draudimo įmonių bus užsienio bendrovių padaliniai. Jų galimybės didesnės, todėl rinkoje užtikrinamas finansinis stabilumas. Daugiau žaidėjų draudimo rinkoje, nei šiandien yra, nebus. Atvirkščiai, įmonės gali jungtis.

Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir šalyje veikiančius užsienio draudimo įmonių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas šių metų sausį-spalį siekė 1,263 mlrd. litų – 2,4 proc. mažiau nei per atitinkamą 2009-ųjų laikotarpį.

Draudimo priežiūros komisijos (DPK) duomenimis, ne gyvybės draudimo rinka šiemet sumažėjo 6,2 proc. iki 852,03 mln. litų, gyvybės draudimo rinka išaugo 6,7 proc. iki 411,141 mln. litų.

Ne gyvybės draudimui šiemet teko 67,5 proc. visų pasirašytų įmokų (2009 metų sausį-spalį – 70,2 proc.), gyvybės draudimui – 32,5 proc. visų įmokų (29,8 proc.).

Šiemet sudaryta 3,989 mln. draudimo sutarčių – 7,6 proc. daugiau nei per dešimt 2009-ųjų mėnesių. Sudaryta 3,934 mln. ne gyvybės draudimo sutarčių (7,6 proc. daugiau) ir 55,2 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių (9,5 proc. daugiau).

Ne gyvybės draudimo rinkoje šiemet populiariausiu išliko vairuotojų civilinės atsakomybės, transporto priemonių “kasko” ir turto draudimas – kartu šioms trims draudimo rūšims teko 78,6 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo pasirašytų įmokų suma šiemet sumažėjo 2,6 proc. iki 311,775 mln. litų (36,6 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų), o šio draudimo sutarčių skaičius ūgtelėjo 3,5 proc. iki 2,002 milijono.

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, “kasko” draudime šiemet pasirašyta 183,339 mln. litų draudimo įmokų (12,3 proc. mažiau nei pernai sausį-spalį) – tai sudarė 21,5 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų.

“Kasko” draudimo sutarčių skaičius šiemet smuko 2,8 proc. iki 139,5 tūkstančio.

Turto draudimo įmokų šiemet pasirašyta 174,863 mln. litų (20,5 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų) – 10 proc. mažiau nei 2009-ųjų sausį-spalį. Turto draudimo sutarčių skaičius šiemet padidėjo 11,4 proc. iki 771,9 tūkstančio.

Sveikatos draudimo įmokų šiemet pasirašyta 74,649 mln. litų (8,8 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų), bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įmokų – 49,996 mln. litų (5,9 proc.). Šio draudimo pasirašytos įmokos šiemet atitinkamai padidėjo 7,5 proc. ir sumažėjo 3,5 procento.

Gyvybės draudimo rinkoje ir toliau dominuoja investicinis gyvybės draudimas, kurio įmokos šiemet siekė 287,54 mln. litų ir sudarė 69,9 proc. visų gyvybės draudime pasirašytų įmokų. Šiemet pasirašytos investicinio gyvybės draudimo įmokos padidėjo 8,6 proc., sudarytų sutarčių skaičius išaugo 2 proc. iki 25,5 tūkstančio.

Tradicinio gyvybės draudimo įmokos šiemet buvo 115,883 mln. litų (4 proc. daugiau nei 2009 metų sausį-spalį) ir sudarė 28,2 proc. visų pasirašytų įmokų gyvybės draudimo rinkoje. Tradicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius šiemet padidėjo 16,8 proc. iki 29,7 tūkstančio.

Sutuoktuvinio ir gimimų draudimo įmokos (7,718 mln. litų) šiemet sudarė 1,9 proc. visų gyvybės draudimo rinkoje pasirašytų įmokų.

Vien spalio mėnesį draudimo bendrovės pasirašė 129,58 mln. litų draudimo įmokų – 5,8 proc. daugiau nei rugsėjį. Ne gyvybės draudimo įmokų spalį pasirašyta 88,832 mln. litų (10,3 proc. daugiau nei rugsėjį), gyvybės draudimo įmokų – 40,748 mln. litų (2,8 proc. daugiau).

Draudimo bendrovės šiemet kompensavo 777,728 mln. litų draudimo žalų – 11,9 proc. mažiau nei 2009 metų sausio-spalio mėnesiais. Ne gyvybės draudimo bendrovės apmokėjo 610,103 mln. litų žalų (11,3 proc. mažiau), gyvybės draudimo bendrovės – 167,626 mln. litų (14 proc. mažiau).

Ne gyvybės draudime 30 proc. visų išmokų (183,263 mln. litų) išmokėta pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, 28,4 proc. (173,547 mln. litų) – pagal transporto priemonių draudimo “kasko” sutartis, 16,8 proc. (102,586 mln. litų) – pagal turto draudimo sutartis.

Kompensuotų turto draudimo žalų suma šiemet sumažėjo 3,5 proc., “kasko” draudimo žalų suma – 8,7 proc., vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo žalų suma – 13,4 procento.

17,6 proc. iki 93,092 mln. litų sumažėjo kreditų draudimo išmokos, kurios sudarė 15,3 proc. visų ne gyvybės draudimo išmokų. Iš šios sumos 66,86 mln. litų sudarė išmokos bankams už gyventojų negrąžintus būsto kreditus.

Investicinio gyvybės draudimo išmokos šiemet siekė 89,667 mln. litų (53,5 proc. visų gyvybės draudimo išmokų), tradicinio gyvybės draudimo išmokos – 63,46 mln. litų (37,9 proc.). Investicinio gyvybės draudimo išmokų suma šiemet sumažėjo 0,9 proc., tradicinio gyvybės draudimo – 27,8 procento.

Vien spalio mėnesį apmokėta 86,177 mln. litų žalų – 14,6 proc. daugiau nei rugsėjį. Gyvybės draudime apmokėtų žalų suma spalį sumažėjo 9,2 proc. iki 16,949 mln. litų, ne gyvybės draudime – padidėjo 22,4 proc. iki 69,227 mln. litų.

Pasak DPK pirmininko pavaduotojo Ramūno Baravyko, spalio mėnesį ne gyvybės draudimo įmonių kompensuotų žalų suma yra beveik didžiausia šiais metais.

“Tai lėmė du veiksniai. Pirma, draudikai, įvertinę situacijos išskirtinumą, operatyviai pradėjo atlyginti nuostolius, kuriuos draudėjai patyrė gaisro kelte “Lisco Gloria” metu. Toks draudikų lankstumas, kai nelaukiant ilgus mėnesius galinčio užsitęsti įvykio aplinkybių tyrimo pabaigos, verslininkams suteikė galimybę gautas lėšas panaudoti veiklos tęstinumui. Kitas veiksnys, nulėmęs išaugusias ne gyvybės draudimo išmokas, – atlyginti nemenki nuostoliai žemdirbiams, kuriuos jie patyrė dėl žuvusių ar iš dalies sunaikintų pasėlių”, – pranešime teigė R.Baravykas.

Ne gyvybės draudimo rinkoje lyderio pozicijas išlaikė Danijos draudimo bendrovės “Codan” valdomas “Lietuvos draudimas” – jis šiemet pasirašė 281,972 mln. litų įmokų (3,9 proc. mažiau nei pernai sausį-spalį) ir pagal šį rodiklį užėmė 33,1 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos.

Vokietijos “Ergo” grupės bendrovės (“Ergo Lietuva” ir “Ergo Lietuva gyvybės draudimas”) šiemet pasirašė 118,891 mln. litų ne gyvybės draudimo įmokų (3,7 proc. mažiau) ir valdė 14 proc. rinkos.

Pasirašęs 115,652 mln. litų draudimo įmokų (0,7 proc. mažiau) Latvijos kapitalo “BTA draudimas” (kartu su BTA filialu Lietuvoje) šiemet valdė 13,6 proc. ne gyvybės draudimo rinkos.

Lenkijos PZU valdoma Lietuvos draudimo įmonių grupė “PZU Lietuva” šiemet sausį-spalį pasirašė 105,967 mln. litų ne gyvybės draudimo įmokų (5,7 proc. mažiau) ir valdė 12,4 proc. rinkos.

“If draudimo” pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos šiemet sumažėjo 14,8 proc. iki 81,287 mln. litų – tai sudarė 9,5 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos.

Gyvybės draudimo rinkoje lyderio pozicijos atiteko “Swedbank Life Insurance” filialui Lietuvoje – jis šiemet pasirašė 120,343 mln. litų gyvybės draudimo įmokų (4,6 proc. mažiau nei 2009 metų sausį-spalį) ir pagal šį rodiklį valdė 29,3 proc. rinkos.

74,196 mln. litų įmokų (1,9 proc. daugiau) pasirašęs “SEB gyvybės draudimas” valdė 18 proc. gyvybės draudimo rinkos, 69,877 mln. litų gyvybės draudimo įmokų (9,8 proc. daugiau) pasirašiusi “Aviva Lietuva” užėmė 17 proc. rinkos.

“Mandatum Life Insurance Baltic” (buvęs “Sampo Life”) Lietuvos filialas pasirašė 63,594 mln. litų gyvybės draudimo įmokų (35 proc. daugiau) ir valdė 15,5 proc. rinkos, 31,309 mln. litų įmokų (2,9 proc. daugiau) pasirašęs “Ergo Lietuva gyvybės draudimas” – 7,6 proc. rinkos.

DPK prognozuoja, kad šiemet šalies draudimo rinka sumažės 2 proc. iki maždaug 1,53 mlrd. litų. Gyvybės draudimo rinka turėtų augti 4 proc. iki 503 mln. litų, ne gyvybės draudimo rinka – sumažėti 5 proc. iki 1,03 mlrd. litų.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje registruotos draudimo įmonės uždirbo 24 mln. litų neaudituoto pelno, t. y. beveik keturis kartus mažiau nei per atitinkamą laikotarpį 2009 metais. Pagrindinė įmonių veikla – draudimas visus šių metų ketvirčius buvo nuostolinga, trijų ketvirčių nuostolis siekė daugiau nei 35 mln. litų.

Nuostolingiausia grupė yra kredito draudimas – veiklos nuostoliai sudarė daugiau nei 24 mln. litų. Įmonėms palankesnė buvo investicinė veikla, iš kurios uždirbta per 57 mln. litų pelno, tačiau šis rezultatas 40 proc. mažesnis nei buvo prieš metus.

„Pastebimai sumenkęs draudikų pelnas, nulemtas ne gyvybės draudimo šakos rezultatų, atspindi draudimo rinkai būdingą specifiką. Tai puikiai iliustruoja pastarųjų dvejų metų įvykiai. Prasidėjus draudimo rinkos kritimui ir nutrūkus sutarčių sudarymo srautui, tam tikrą laiką pajamas generavo anksčiau sudarytos sutartys, o tai lėmė gerus einamojo laikotarpio finansinius rezultatus. Šis efektas jau pasibaigė, todėl tebesitraukiant ne gyvybės draudimo šakai, neigiamas poveikis atsispindi ir finansiniuose rezultatuose. Draudikų pelnas grįžo į 2006 metų lygį“, – teigia Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.

Lietuvoje bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą yra įsigiję mažiau nei pusė – 44 proc. suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas – tas, kurį įsigyti privaloma – vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės. „Lietuvos draudimas“ tokius duomenis šį rudenį gavo užsakęs bendrovės „Spinter“ sociologinį suaugusių Lietuvos gyventojų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1002 respondentai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad labiausiai savo saugumu linkę rūpintis ir dažniau draudžiasi vyresni (36-74 metų) didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės, mažiausiai draudimo paslaugas vartoja jauni (iki 35 metų) mažesnių miestų ir kaimų gyventojai.

„Tyrimas, atskleidęs draudimo paslaugų vartotojų įpročius, parodė, kad lietuviai draudžiasi tik tai, kas privaloma – iš visų apklaustų apsidraudusių gyventojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą buvo pasirinkę 93 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu tik 12 proc. apklausoje dalyvavusių automobilių savininkų yra pasirinkę kasko draudimą savo automobiliams. Dar menkiau gyventojai kreipia dėmesį į būsto, turto, nelaimingų atsitikimų draudimus“, – apklausos rezultatus komentuoja AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorius Giedrius Keraitis.

Atlikus apklausą taip pat paaiškėjo, kad draudimo paslaugomis daug dažniau naudojasi aukštajį išsilavinimą turintys, didžiausias pajamas gaunantys, didmiesčiuose gyvenantys vartotojai. Vairuotojų privalomosios atsakomybės draudimu dažniau naudojasi 26-45 metų amžiaus vyrai, o 36-55 metų moterys dažniau draudžia butą, namą, ūkinį pastatą.

Iš apklaustų gyventojų tik 8 proc. naudojasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Nelaimingų atsitikimų draudimas populiaresnis vyresnių (13 proc.) ir jaunų (10 proc.) miestiečių tarpe, tuo tarpu mažesniuose miestuose ir kaimo gyvenvietėse gyvenantys nesidraudžia nuo nelaimingų atsitikimų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai dažniau linkę pasirūpinti vaikais, nei draustis patys – nuo nelaimingų atsitikimų savo vaikus yra apdraudę 19 proc. apklaustų gyventojų.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos draudimo įmonės uždirbo 29 mln. litų neaudituoto pelno, t.y. per pusę mažiau negu per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį. Įmonių pagrindinė – draudimo veikla jau trečią ketvirtį iš eilės buvo nuostolinga, iš šios veiklos draudikai patyrė beveik 9 mln. litų nuostolio, tuo tarpu išlaikyti stabilumą draudimo įmonėms padėjo investicinė veikla, iš kurios uždirbta daugiau nei 38 mln. litų.

„Pagrindinės draudimo įmonių pajamos – uždirbtos įmokos – per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo beveik 15 proc. Nepaisant to, sukaupti rezervai, efektyvus prisiimamos rizikos valdymas, bei laiku pertvarkyta veikla, net ir esant mažiau palankioms verslo sąlygoms Lietuvos draudikams leido dirbti pelningai. Draudėjams buvo pasiūlyti nauji, mažiau kompleksiniai draudimo produktai, labiau atitinkantys besitraukiančios rinkos poreikius“ – sakė Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.

Nuo 2010 metų pradžios stabilius atsigavimo ženklus pradėjo rodyti gyvybės draudimo rinka. Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje registruotų draudimo įmonių pasirašytos įmokos augo 3 proc. Gyvybės draudimo įmonės per šešis pirmuosius šių metų mėnesius uždirbo 17,7 mln. litų pelno, t.y. trečdaliu daugiau, nei per atitinkamą praėjusiųjų metų laikotarpį. Didžiausia dalis pelno gauta iš investicinės veiklos – 11,1 mln. litų.Nusistovėjusios žemos rinkos palūkanų normos bei sumažėjęs investicijų į vyriausybės vertybinius popierius (VVP) vertės svyravimas, lėmė ir mažesnes, tačiau stabilias pajamas iš investicinės veiklos.

Ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 11,6 mln. litų neaudituoto pelno, t. y. 75 proc. mažiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį. Pelningai baigti pusmetį ne gyvybės draudikams taip pat leido pelnas, gautas iš investicijų. Iš pagrindinės savo veiklos – draudimo – ne gyvybės draudimo įmonės patyrė 15,4 mln. litų nuostolio. Šiais metais ir toliau traukiantis draudimo rinkai, mažėjo įsipareigojimai, tačiau net ir dėl to atlaisvintos lėšos negalėjo kompensuoti sumažėjusių pagrindinių įmonių pajamų. Ne gyvybės draudimo bendras nuostolingumo rodiklis, palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, išaugo 7,1 proc., iki 63,6 proc. Didžiausią nuostolį 2010 metų I pusmetį patyrė kredito draudimas – 12,9 mln. litų nuostolio, taip pat nuostolingos buvo su transporto priemonių draudimu susijusios grupės TPVCA (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas) bei kasko (sausumos transporto priemonių) draudimas, kurių bendras nuostolis viršijo 20 mln. litų.

„Esant nepalankiai išorinei ekonominei aplinkai, besitraukiant draudimo rinkai, Lietuvos draudimo įmonės ieškojo vidinių rezervų veiklos efektyvumo gerinimui. Draudimo įmonių finansiniai rodikliai rodo rinkos stabilumą ir patikimumą. Nepaisant verslui nepalankių sąlygų, draudikų prisiimama rizika yra valdoma, draudėjų patiriami nuostoliai – laiku ir tinkamai atlyginami“ – komentavo R. Baravykas, Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas.

2010 metų pirmąjį pusmetį pelningai dirbo 9 Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės (5 ne gyvybės, 4 gyvybės), o nuostolius patyrė – 4 (3 ne gyvybės, 1 gyvybės).

Tebesitęsiant TPVCA (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės) draudimo įmokų mažėjimui, smunkant TPVCA ir KASKO (transporto priemonių), turto ir kitokių rūšių draudimo apimtims, tačiau beveik nekintant išmokų apimtims, draudimo rinkos augimo tikėtis nėra prielaidų. Klausimas vienas: kiek trauksis? Draudimo priežiūros komisija (DPK) prognozuoja, kad rinka per 2010 m. sumažės 5 proc. “Gjensidige Baltic” specialistų prognozė pesimistiškesnė – jų skaičiavimais ne gyvybės rinka 2010 m. gali sumažėti daugiau kaip 10 proc.

“Gjensidige Baltic” prognozuoja, kad 2010 m. labiausiai kris KASKO draudimo rinkos segmentas – šios įmokos mažės apie 20 proc. ir bus pasirašyta apie 196 mln. litų įmokų. KASKO draudimas daugeliui draudimo bendrovių tampa vis nuostolingesnis, nes draudimo įmoka nepadengia prisiimtos rizikos. Pernai transporto priemonių draudimas Lietuvos draudimo rinkoje užėmė 23 proc.

TPVCA draudimo, kuris užima 34% visos rinkos, pasirašytos įmokos šiemet gali sumažėti iki 310 mln. litų, o tai reiškia, kad šios draudimo rūšies rinka kris apie 15 proc.

“Pagrindinė šios rūšies draudimo tolesnio mažėjimo priežastis – didžiulė draudimo bendrovių konkurencinė kova. Nors kiekvienos draudimo bendrovės kainodara šioje rūšyje ir skiriasi, bet, kaip rodo statistika, vidutinė TPVCA draudimo įmoka tampa vis mažesnė”, – sako Kęstutis Motiejūnas, “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo generalinis direktorius.

Optimistiniai ženklai

Kita vertus, pasak K.Motiejūno, šiemet turėtų stabilizuotis turto bei bendrosios civilinės atsakomybės draudimų segmentai, o gyventojų turto draudimo segmentui “Gjensidige Baltic” prognozuoja nuosaikų augimą. Tolesnio augimo tikėtis leidžia per pastaruosius 2 mėnesius didėjantis gyventojų turto draudimo sutarčių skaičius (15 proc. daugiau sutarčių nei pernai per tą patį laikotarpį).

“Prasidėjęs šalies ūkio nuosmukis daugelį privertė susiveržti diržus, ir tuo pačiu susimąstyti apie savo turto apsaugą. Šiuo atveju suveikė sunkmečio psichologija: norima išsaugoti tai, kas jau užgyventa”, – sako K. Motiejūnas. – Tikėtina, kad gerėjant lūkesčiams ir atsigaunant ekonomikai, populiarės ir kitos draudimo rūšys – juk žmonėms ir verslui reikalingi įrankiai apsaugantys nuo galimos rizikos.

Ko gali klientai tikėtis šiandien, draudikams kariaujant kainų karą? “Veidas” tyrė, kokią kainą draudikai gali pasiūlyti klientui, svarstančiam, kokiu draudimu – TPVCA ar kasko – apdrausti automobilį, taip pat domėjosi, kiek kainuotų apdrausti 2005 m. statybos dviejų kambarių 60 kv. m butą viename sostinės miegamųjų rajonų.

Trijų bendrovių – “Ergo Lietuvos”, “BTA draudimo” ir “Lietuvos draudimo” vadybininkai maloniai ir pavydėtinai kantriai aiškinosi aplinkybes, skaičiavo galimą kainą, dėstė kompanijos privalumus ir nuolaidų galimybes, aiškino apie franšizę – kliento nuostolio dalį, kurios neatlygina draudikas. Būtent šios bendrovės užima didesnę ne gyvybės rinkos dalį. Kitose gana griežtai rekomendavo pasinaudoti skaičiuokle interneto svetainėje. Neliko nieko kita, kaip pasinaudoti tokiu patarimu. Beje, už tai, kad nevargini vadybininkų ir apsidraudi internetu, būni apdovanotas tam tikra nuolaida.

Tačiau malonus dėmesys – viena, o kai ateina laikas atlyginti žalą, mandagumas baigiasi: todėl nieko keista, kad draudimo ginčų ir skundų vis daugėja. Draudimo priežiūros komisija nustatė, kad per pastaruosius ketverius metus klientų, nepatenkintų dėl tam tikrų draudikų veiksmų, kreipimųsi padaugėjo net 87 proc. Pernai didesnės dalies – 67 proc. kreipimųsi į komisiją priežastis buvo gyventojų nenoras pritarti konkrečiam draudiko sprendimui. O trečdalis nusiskundimų kilo dėl draudimo bendrovių administravimo veiksmų. Tarp praėjusių metų skundų ir ginčų 79 proc. buvo susiję su nepasitenkinimu dėl Lietuvoje registruotų draudimo įmonių veiklos, 21 proc. – dėl kitų ES šalių bendrovių filialų veiksmų. Daugiausiai ginčų kilo dėl TPVCAD ir kasko. Daugiau nei pusė – 56 proc. ginčų buvo išspręsti pareiškėjo naudai, o 27 proc. atvejų draudėjams ir draudikams pavyko rasti kompromisą.

Dėl pavasarinio potvynio draudimo ginčų kol kas neatsirado. Panevėžio seniūnijos seniūnas Julius Grabauskas patvirtino, kad smarkiai nukentėjusioje Bernatonių bendruomenėje žmonių, apsidraudusių turtą, buvo, tad dabar visiems aplinkiniams rūpės, kaip jiems bus atlyginta vandens padaryta žala. Ši statistika pasirodys gegužės mėnesį ir galbūt dar vieną kitą gyventoją paskatins drausti turtą, nors draudikai nesitiki, kad potvynis būtų įkvėpęs draudimosi bumą. Bet draudimo ekspertai sako, kad kol kas lietuviai vis dėlto noriau draudžia turtą nei gyvybę.

"Veido archyvas"

Draudimo rinka traukiasi, o išmokos klientams didėja. Ar visoms ne gyvybės draudimo rinkos įmonėms pavyks atlaikyti tokį išmėginimą? “Veidas” ieško atsakymo į šį klausimą, jau ketvirtą kartą skelbdamas ne gyvybės draudimo bendrovių reitingą.

Iš praėjusių metų reitingo šiemet vieno rinkos žaidėjo nebėra – draudimo veiklos licencijos galiojimas panaikintas “Baltijos garantui”. Matyt, ne veltui ši bendrovė ir pernai, ir užpernai “Veido” reitinguose užimdavo paskutinę vietą. Ji mėgino gelbėtis, siūlydama vieną mažiausių transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) kainų, bet tai jos neišgelbėjo. Draudimo priežiūros komisija pripažįsta, kad kainų karas tarp bendrovių iš tiesų vyksta.

Rinka susitraukė penktadaliu

Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius pastebi, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos draudimo rinka vis dar neišplėtota, bet įmonės liko stabilios. Nepaisant sunkumų, jų neaudituotas pelnas siekia 103 mln. Lt ir, palyginti su 2008 m., padidėjo 14 proc.

Pasirodo, didžiausią smūgį patyrė ne gyvybės draudimo rinka – 2008 m. kilusi 13 proc., pernai ji smuko beveik trečdaliu. O šiemet atsigavimas prognozuojamas gyvybės draudimui, o ne gyvybės draudimo rinka gali susitraukti dar maždaug 5 proc. Pernai ne gyvybės draudimo įmokos sumažėjo 30 proc. ir siekė 1,1 mlrd. Lt, bet išmokos padidėjo 12 proc. ir sudarė 829,8 mln. Lt. Daugiausiai buvo išmokėta TPVCA, kasko ir kredito draudimui padengti. Labiausiai, pasak M.Šalčiaus, nukentėjo kredito draudimas.

Ne gyvybės draudimo rinka buvo labai priklausoma nuo juridinių asmenų finansinės padėties. Komercinis draudimas smuko dėl sumažėjusio eksporto, nusilpusio vežimo verslo. Todėl dabar draudikai stveriasi alternatyvos – gyventojų sektoriaus.
Vis dėlto didesnė bendrovių dalis pernai sugebėjo uždirbti pelno. Daugiausiai – “Lietuvos draudimas”, užimantis trečdalį rinkos. Jo pelnas siekia 55,6 mln. Lt (2008 m. – 37,7 mln. Lt). “Ergo Lietuva” pelningumas panašus kaip ir 2008-aisiais – daugiau kaip 13 mln. Lt. Ir tai geriausi rezultatai, kuriais draudikai galėtų didžiuotis. Kitų bendrovių pelnas gana kuklus, o trys patyrė nuostolių. Štai “PZU Lietuva”, kuri užima panašią draudimo rinkos dalį kaip ir “Ergo Lietuva” (beveik 13 proc.),  nuostoliai siekia 9 mln. Lt. Su dar didesniais nuostoliais – beveik 35 mln. Lt – susidūrė bendrovė “Būsto paskolų draudimas”.

Skverbiasi filialai

Į šiuos metus draudikai didelių vilčių nededa. Komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baranauskas “Veidui” pateikė tokį vertinimą: “Prognozuojame, kad šie metai bus sunkesni nei 2009-ieji dėl to, kad kai ekonomika auga, draudimo rinka kyla greičiau nei kitos sritys, o kai ekonomika smunka, draudimo rinkoje nuosmukis būna daug didesnis nei kitose srityse”.

Rezervus kaupia visos draudimo įmonės, ir pernai, jau gaudamos mažesnes pajamas, jos privalėjo išmokėti didesnes sumas, naudodamos dalį rezervų. Kol kas specialistai ne gyvybės draudimo rinkoje neįžvelgia ryškesnių požymių, kurie rodytų, kad ji gali staiga atsigauti. R.Baranauskas tikisi, kad jų atsiras tik antrąjį šių metų pusmetį. O tai reiškia, kad įmonėms teks ir toliau išmokoms naudoti sukauptus rezervus. Juos draudikai pradėjo kaupti iš anksto, stengdamiesi būsimiems įvykiams užbėgti už akių.

Tai Draudimo priežiūros komisijai leidžia tvirtinti, kad įmonės veikia stabiliai. Jų strategija dažniausiai kuriama ne Lietuvoje, nes visose bendrovėse, išskyrus “Industrijos garantą”, įsitvirtino užsienio kapitalas. Lietuvos draudimo rinką, kaip ir visą Baltijos rinką, valdo antrinės bankų įmonės. Tokia praktika yra visose Europos šalyse, vietinių draudimo bendrovių – vos viena kita.

Tiesa, mūsų šalies draudimo rinkoje įsibėgėja įdomūs pokyčiai. Pernai “Veido” sudaryto ne gyvybės draudimo bendrovių reitingo viršūnėje buvusią “Reso Europą”, siūliusią klientams mažiausias kainas ir neturėjusią mokumo bėdų, perėmė stambesnio kapitalo įmonė. R.Baranauskas mini, kad nuosmukio laikotarpiu susijungimai dažnai tampa intensyvesni, didesnis kapitalas naudojasi proga už patrauklią kainą išplėsti savo rinkos dalį. Taip norvegų kompanija “Gjensidige” perėmė “Baltic polis”, paskui – “Reso Europą” ir dabar baigia sandorius su “Nordicia”. Tačiau tokie procesai nėra paprasti, jie reikalauja laiko, nes dėl draudimo verslo ypatumų įsigijimams ir susijungimams turi pritarti visų dalyvaujančių šalių priežiūros institucijos, kad būtų apsaugoti klientų lūkesčiai.

Čia svarbu paminėti, kad iki šiol Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitų ES šalių rinkomis, vis dar laikoma nepakankamai gerai išplėtota, todėl ji vis dar įdomi užsienio investuotojams. Todėl galimybėmis pradėti veiklą Lietuvoje domėjosi Ispanijos, Liuksemburgo kompanijos. Bet jos gali pasirinkti ir kitą strategiją – nusižiūrėti mažesnę draudimo įmonę ir imti skverbtis į rinką. Įkvepiančių pavyzdžių netrūksta: vis stiprėjantis “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas jau užima 7 proc. rinkos, o “If P&C Insurance AS” Lietuvos filialas – 10,5 proc. rinkos. Iš viso filialams priklauso 22 proc., o Draudimo priežiūros komisija prognozuoja, kad netrukus jie gali užimti trečdalį visos rinkos. Tikėkimės, kad ateityje klientai iš to taip pat šį tą išloš.