Tag Archive | "Brazilija"

Kryptis – Brazilija: sudėtinga, bet įmanoma

Tags: , , , , , , , , , , , , ,


L.Guobužaitė

 

Su kuo lietuviui asocijuojasi Brazilija? Taip, iš mūsų perspektyvos vertinant, tai tolimas ir egzotiškas kraštas kitame Žemės pusrutulyje su atvirkštine metų laikų seka, didžiausia pasaulyje bioįvairove, sureligintu (populiarumo požiūriu) futbolu, spalvingais sambos karnavalais, karštais paplūdimiais ir šių metų Rio olimpiada.

 

Laura GUOBUŽAITĖ, Generalinė konsulė San Paule (Brazilija)

 

Vis dėlto Lietuvoje informacija apie Braziliją bei Lotynų Ameriką apskritai yra klišinė ir labai ribota. Tai šalis ir žemynas, vis dar esantys už lietuviškojo matymo lauko ribų. Ir visai be reikalo. Turime drąsiau išnaudoti galimybes, suprojektuojamas pastarųjų metų pasaulio ekonominės dinamikos, net jei tai ir nutolsta nuo mūsų prioritetinių krypčių bei priešakinių interesų linijos.

Brazilija, nepaisant pastaraisiais metais ištikusios ekonominės krizės, yra sparčiai besivystanti ir pagal apimtį devinta (iki krizės – septinta) ekonomika pasaulyje. Jos BVP sudaro 50 proc. visos Lotynų Amerikos produkto. Taip, tai šalis su savomis problemos. Bet kartu tai šalis, turinti nepaprastai didelį ekonominį potencialą.

Daug kas nustemba sužinoję, kad Brazilija nėra pigi šalis. Nepaisant to, tai smarkiai į vartojimą orientuota ekonomika. Rinka milžiniška – 204 mln. gyventojų – ir nuolat auganti. Iki 2020 m., kaip prognozuojama, Brazilija taps penkta didžiausia vartojimo rinka pasaulyje. Norėtųsi, kad Lietuvos verslas šį potencialą išnaudotų.

Nepaisant greitai ir lengvai neišsprendžiamų problemų gausos, prognozuojama, kad nuo kitų metų ekonomika kils, tad reikia nedelsti ir Brazilijos rinkai pasiūlyti lietuviškų prekių bei paslaugų jau dabar.

Nereikia mėginti apžioti visos Brazilijos. Geriau veikti pamatuotai ir kryptingai. Vien San Paulo mieste – 12 mln. rinka. Lyginant Brazilijos valstijų ekonominius rodiklius su pasauliniais, San Paulas užimtų 18 vietą pasaulio ekonomikų sąraše. Tad San Paulas Lietuvos verslui neabejotinai gali būti vartai į Brazilijos rinką.

Suprantu, kad mano padrąsinimai tarytum ignoruoja pastaraisiais metais gerokai subjurusį Brazilijos ekonomikos paveikslą – gilią recesiją, iš kurios brendant valstybei dar prireiks nemažai pastangų. Vis dėlto ryžtingai teisėsaugos sprendžiamos korupcijos bylos ir su tuo susiję politinio bei valdžios sluoksnio valymai pamažu veda į tai, kad situacija šalyje, taip pat ir ekonominė, stabilizuojasi. Nepaisant greitai ir lengvai neišsprendžiamų problemų gausos, prognozuojama, kad nuo kitų metų ekonomika kils, tad reikia nedelsti ir Brazilijos rinkai pasiūlyti lietuviškų prekių bei paslaugų jau dabar. Milijoninė vartojimo rinka, nors ir patyrusi nemalonią turbulenciją, išliko labai gyvybinga.

Brazilija įsitvirtina kaip viena didžiausių maisto produktų, gėrimų, drabužių, medicinos, grožio ir kūno priežiūros priemonių vartojimo rinkų pasaulyje. Ypač brazilai „išalkę“ naujų ir aukštųjų technologijų.

Žiemos brazilams nepardavinėkime – tikėtina, nepirks. Tačiau kuo juos sudominti ir patraukti be to – tikrai turime. Pirmiausia – palyginti aukštus kokybės standartus ir konkurencingą kainą (nepamirškite – tai brangi šalis). Taip pat lyginant prekybos centrų asortimentą ten ir čia akivaizdu, kad tokio dydžio rinkai, kaip Brazilija, vis dar trūksta prekių pasiūlos įvairovės.

Verslo bendruomenėse dažnai girdžiu – patrauklu, bet sudėtinga. Sutinku. Tačiau nėra neįmanoma. Asimetrija tarp valstybių neretai suteikia tiek vienai, tiek kitai pusei akivaizdžių individualių privalumų viena kitos atžvilgiu. Tad skirtumai neturėtų gąsdinti, norėčiau – kad įkvėptų. Kol kas nesame labai ryžtingi, todėl šiek tiek su šia rinka jau vėluojame.

Džiaugiuosi įgyvendinta iniciatyva suburti neformalų verslo klubą Brazilijoje – „Amigos da Lituania“ („Lietuvos draugai“). Jis atviras įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistams Brazilijoje, turintiems ryšių su Lietuva ar dar tik besidomintiems galimybe tokių ryšių turėti ateityje. Klubas vertingas pirmiausia kontaktais ir būtent šiuo požiūriu jis turėtų palengvinti Lietuvos verslo kelią į Braziliją. Be kita ko, sulaukę daug susidomėjimo bei palaikymo šį formatą aktyviai vystysime ir kuo plačiau pritaikysime efektyviam Lietuvos ir Brazilijos ryšių plėtojimui bei gilinimui. Lietuvos pusei šiuo atveju svarbu žinoti, kad Brazilijoje Lietuvos draugų ratas suburtas ir yra gyvybingas.

Draugai, draugystė, atvirumas nėra atsitiktinai mano vartojamos kategorijos. Tai kyla iš brazilų pasaulėžiūros bei mentaliteto ir yra vienas maloniausių mano patyrimų šioje šalyje. Brazilai – išskirtinė tauta savo pagarba kitoms tautoms ir skirtumams apskritai. Netrukus San Paulo centre kaip ir kasmet bus galima išvysti du Kalėdų Senelius – baltaodį ir juodaodį. Ši tolerancija, sklindanti iš žmonių, nepaisant tikėjimo, rasės, kultūrinių ar socialinių skirtumų, yra labai dėkingas veiksnys mezgant dalykinę draugystę su šia šalimi.

Brazilas kiekvieną pasitiks išskėstomis rankomis. Tačiau ar daug žadantis pirmas kontaktas peraugs į tęstinius ir ilgalaikius ryšius, priklausys ir nuo antrosios pusės. Lietuviai darbštūs ir atsakingi. Tai mums įaugę į kraują. Todėl mūsų verslininkais pasitikiu ir kviečiu – į Braziliją.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Politinė sumaištis Brazilijoje: yra svarių priežasčių vartoti žodį „perversmas“

Tags: , ,


"Scanpix" nuotr.

Politinę situaciją Brazilijoje šiais metais net sunku sekti: protestai prieš vyriausybę, protestai prieš dabartinės šalies prezidentės Dilmos Rousseff apkaltą ir gegužės mėnesį vykę šalies parlamento balsavimai, vis dėlto nulėmę apkaltos proceso pradžią. Apkaltos teisėtumas intensyviai kvestionuojamas tiek Brazilijos, tiek užsienio žurnalistų, o naująją viceprezidento Michelio Temerio vyriausybę jau sukrėtė krizė. Situacijos nusakyti trumpai tiesiog neįmanoma, bet svarbu pabrėžti tai, apie ką kalbėti vengia pačios Brazilijos žiniasklaida, o užsienio spauda taip pat dažnai nutyli. Kas vyksta Brazilijoje, yra daug sudėtingiau nei herojiškas žmonių sukilimas prieš nemėgstamą vyriausybę, kaip kad dažnai pristatoma žiniasklaidoje.

Justina Poškevičiūtė, geopolitika.lt

Ekonominė krizė ir žemi prezidentės reitingai

Prieš pradedant bet kokias diskusijas apie prezidentės apkaltą ir ją inicijavusias grupes, svarbu pabrėžti keletą dalykų, daug mažiau diskutuotinų. Pirmas – tai stipri Brazilijos ekonomiką krečianti krizė. 2015-aisiais Brazilijos BVP sumažėjo net 3,8 procento, tai yra didžiausias krytis per 25 metus. Infliacija, 2014-aisiais buvusi 6,41 procento, 2015-aisiais pasiekė net 10,67 procento, o nedarbas per tą patį laikotarpį didėjo nuo 6,8 iki 8,5 procento. Šalies ekonomika, iki 2014-ųjų kilusi, per pastaruosius metus traukėsi, ir, anot Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, šiais metais taip pat turėtų trauktis apie 4 procentus.

Paklausti, kokia šalies politinės krizės priežastis, netinkamą prezidentės vadovavimą nurodo 17,2 procento respondentų.

Ekonomikai lėtėjant, žmonių nepasitenkinimas vyriausybe didėjo. Tad antras aiškus Brazilijos politinės krizės aspektas yra laikinai nušalintos prezidentės D.Rousseff nepopuliarumas. Šių metų vasario antroje pusėje tyrimų agentūros „MDA Pesquisa“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad prezidentės D.Rousseff darbą teigiamai vertino 21,8, neigiamai – 73,9 procento. Už prezidentės apkaltą pasisakė 55,6, prieš apkaltos procesą – 40,3 procento apklaustųjų. Įdomu tai, kad paklausti, kokia šalies politinės krizės priežastis, netinkamą prezidentės vadovavimą nurodo 17,2 procento respondentų, Nacionalinio Kongreso kaltę – 12,2 procento ir net 62,1 procento teigia, jog krizės priežastis yra visa apimanti korupcija.

Apkaltos procesas ir įsišaknijusi korupcija

Šių metų gegužės 12 dieną Brazilijos parlamento aukštieji rūmai – Senatas nubalsavo už prezidentės apkaltos procesą, prasidėjusį dar praeitų metų gruodį, ir tai automatiškai ją nušalino nuo pareigų 180-čiai dienų. Šitoks parlamento žingsnis galėtų atrodyti kaip demokratijos apraiška, ypač turint omeny mases žmonių pritraukusius protestus prieš korupciją ir vyriausybę Rio de Žaneire bei šalies pietuose.

Iš 65 apkaltos komisijos narių 37 yra kaltinami korupcija, o iš 513 Nacionalinio Kongreso žemųjų rūmų deputatų ja kaltinami net 303.

Vis dėlto prezidentės D.Rousseff nušalinimo kontekstas implikuoja ką kita. Visų pirma – oficiali apkaltos priežastis yra D.Rousseff „kūrybinga apskaita“ (ang. creative accounting), t.y. valstybės fondų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą, norint pavaizduoti šalies ekonominę situaciją geresnę, nei ji yra iš tikro. Šitokie manevrai jau buvo atlikti net dviejų ankstesnių Brazilijos prezidentų, tačiau apkaltos proceso nesulaukė.

Kitas svarbus apkaltos aspektas – tai orveliškos jo šalininkų charakteristikos. Iš 65 apkaltos komisijos narių 37 yra kaltinami korupcija, o iš 513 Nacionalinio Kongreso žemųjų rūmų deputatų ja kaltinami net 303. Pats apkaltos procesą inicijavęs politikas Eduardo Cunha, žemųjų rūmų pirmininkas, gegužę buvo nušalintas nuo pareigų dėl kaltinimų korupcija, jo banko sąskaitose Šveicarijoje radus milijonus dolerių.

Įdomu dar ir tai, kad pati prezidentė D.Rousseff yra viena iš nedaugelio Brazilijos politikų, kuriems nepareikšti kaltinimai korupcija. Tad kai už prezidentės apkaltą pasisakantys parlamento nariai remia savo poziciją antikorupcijos argumentu, šie pasisakymai skamba kiek groteskiškai.

Paviešintas pokalbis ir apkaltos motyvai

Į daugybę klausimų, kuriuos kelia prezidentės apkalta, neseniai atsakė vieno iš pagrindinių Brazilijos dienraščių „Folha de São Paulo“ paviešintos privataus pokalbio detalės. Įraše Sérgio Machado, buvęs „Petrobras“ prezidentas, ir senatorius Romero Jucá kalbasi apie prezidentės D.Rousseff nuvertimą kaip vienintelį būdą užkirsti kelią tolimesniam „Petrobras“ korupcijos tyrimo procesui, kurį prieš keletą metų pradėjo būtent D.Rousseff vyriausybė. Pokalbyje naftos magnatas ir senatorius teigia, jog norint užglaistyti korupcijos skandalą reikia pašalinti D.Rousseff, kad jos vietą užimtų viceprezidentas Michelis Temeris, padėsiantis vykdyti šį planą.

Pagrindinis D.Rousseff apkaltos tikslas yra ne sustabdyti korupciją ar nubausti nusikaltėlius, bet priešingai: apsaugoti tikruosius nusikaltėlius.

Šį incidentą detaliai analizuoja Glennas Greenwaldas, žymus JAV tiriamosios žurnalistikos ekspertas, dirbęs su Edwardu Snowdenu. Savo straipsnyje G.Greenwaldas rašo, jog paviešintas pokalbis patvirtina apkaltos priešininkų seniai išsakytus argumentus. „Pirma, kad pagrindinis D.Rousseff apkaltos tikslas yra ne sustabdyti korupciją ar nubausti nusikaltėlius, bet priešingai: apsaugoti tikruosius nusikaltėlius, suteikiant jiems galimybę veikti po prezidentės pasitraukimo, ir taip užgniaužti tolimesnį korupcijos tyrimą. Antra, kad apkaltos šalininkams, vedamiems šalies oligarchinės žiniasklaidos, visiškai nerūpi „švari vyriausybė“, jie tik nori užgrobti valdžią, ko niekad negalėjo padaryti demokratiškai, kad primestų dešiniųjų oligarchams naudingą politiką, kurios Brazilijos gyventojai niekad nepriimtų“, – taip situaciją šalyje žurnalistas apibendrina nepriklausomos žurnalistikos puslapyje „The Intercept“.

Išbandymas jaunai demokratijai ir Brazilijos ateitis

„Naujai atskleistas planas yra būtent toks, kaip atrodo politinis perversmas: kariuomenės ir galingiausių institucijų veikimas kartu, siekiant iš savanaudiškų, korumpuotų ir neteisėtų paskatų nuversti demokratiškai išrinktą lyderę ir primesti visuomenės nekenčiamą oligarchišką politiką“, – taip G.Greenwaldas nori pralaužti žiniasklaidos, iki šiol nevadinančios prezidentės nušalinimo politiniu perversmu, tylą.

Ir išties, vadinti perversmu tai, kas ką tik įvyko ir tebevyksta Brazilijoje, yra svarių priežasčių. Taip pat reikia suprasti, kad demokratiškai išrinktos prezidentės nepopuliarumas (dažnai pasitaikantis demokratijose) nėra teisėtas motyvas apkaltai. Nepasitenkinimas vyriausybės darbu ir net masiniai protestai prieš D.Rousseff ir jos Darbininkų partiją, kurios turtingesni Brazilijos pietų gyventojai ir žiniasklaida niekad nemėgo, taip pat nėra teisėta priežastis prezidentei nušalinti. Demokratiniai mechanizmai taip nefunkcionuoja, ir kai matome korumpuotą parlamentą balsuojant už prezidentės nušalinimą, neva taip norint kovoti su korupcija, tokią situaciją reikia labai įdėmiai analizuoti.

Galima laukti reformų, kurias demokratiškai išrinkta vyriausybė vargu ar imtųsi įgyvendinti.

M.Temerio vyriausybė, kaip ir tikėtasi, jau pradėjo sukti Braziliją neoliberalizmo keliu. Siekdamas mažinti vyriausybės išlaidas, M.Temeris panaikino Kultūros, Moterų, Rasinės lygybės ir Žmogaus teisių ministerijas, jas sumažindamas ir prijungdamas prie kitų institucijų, nors po protestų bangos Kultūros ministerija vis dėlto buvo atkurta. Viceprezidentas jau planuoja pensijų reformą, bus svarstoma ir jo pasiūlymas sumažinti finansavimą nacionalinei skurdo mažinimo programai (port. Bolsa família), įstatymo pakeitimai, sušvelninantys priverstinio darbo apibrėžimą ir iki šiol saugotų Brazilijos senųjų vietinių gyventojų žemių pardavimo nuostatas, atversiančias duris vietinėms ir užsienio korporacijoms.

Naujoji M.Temerio vyriausybė jau sulaukė daugybės kritikos, taip pat ir už tai, kad vyriausybę, iki šiol atspindėjusią daugiau šalies demografinės įvairovės, dabar sudaro vien vyresnio amžiaus baltieji vyrai.

Jei stiprėjantys brazilų protestai prieš M.Temerio vyriausybę ar patys apkaltos proceso rezultatai vis dėlto paliks dabartinę vyriausybę maždaug tokią, kokia ji yra dabar, galima tikėtis dar stipresnio Brazilijos posūkio į dešinę. Be didėjančio ar nemąžtančio skurdo, didėjančios socialinės nelygybės, darbuotojų teisių suvaržymo ir kitų problemų pačioje šalyje, galima tikėtis ir stipresnio bendradarbiavimo su JAV, mažiau kolaboravimo su BRIKS šalimis ir šalies atsivėrimo įvairioms korporacijoms. Kitaip tariant, galima laukti reformų, kurias demokratiškai išrinkta vyriausybė vargu ar imtųsi įgyvendinti.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. birželio 8 d.

Lotynų Amerika: moterys ir valdžia

Tags: , , , ,


Scanpix nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Dar neseniai Lotynų Amerikoje buvo pasiektas visų laikų rekordas: net keturios prezidentės buvo moterys. Tačiau Argentinos ir Kosta Rikos prezidentės iš valdžios viršūnės jau pasitraukė. Jeigu Brazilijos lyderė Dilma Rousseff bus nušalinta dėl apkaltos, Lotynų Amerikoje beliks vos viena moteris prezidentė.

Brazilijos lyderė 68 metų Dilma Rousseff dėl jai gresiančios apkaltos ant kojų sukėlė visas tarptautines moterų teises ginančias organizacijas. Nors Brazilijos įstatymų leidėjai prezidentę kaltina finansinėmis nuodėmėmis, daug kam jos apkalta atrodo tik kaip dar vienas mėginimas susidoroti su konkurente moterimi, o pati Dilma tai vadina tikru „coup d’etat“ (valstybės perversmu). „Praeityje perversmai buvo vykdomi automatais ir tankais. Šiandien pakanka plikų rankų, kuriomis suplėšoma Konstitucija“, – save kaip sąmokslo auką Brazilijos žurnalistams pateikia D.Rousseff.

„Brazilija išgyvena liūdną akimirką, tačiau, nepaisant to, Brazilija – didi šalis, kurios visuomenė sugebėjo įveikti autoritarizmą ir sukurti puikiai veikiančią demokratiją. Mūsų žmonės yra labai darbštūs ir be galo vertina laisvę. Neabejoju, kad jie įveiks bet kokią kliūtį“, – sako prezidentė, kurios tėvai, išeiviai iš Bulgarijos, savo dukrai įskiepijo kovingą ir tvirtą dvasią.

D.Rousseff pareiškė, kad jos „siela švari“ ir kad ji yra pasirengusi toliau vadovauti šaliai bei likti viena svarbiausių žaidėjų.

Toji dvasia dar labiau sustiprėjo Dilmai prisidėjus prie pasipriešinimo režimui judėjimo. Dėl pogrindinės veiklos ir socialistinių nuostatų 1970–1972 m. D.Rousseff buvo netgi kalinama ir žiauriai kankinama. Užtat, kaip sako ji pati, išmoko apsiginti ir išgyventi net sudėtingiausiomis sąlygomis.

Dabar didžiausios Pietų Amerikos valstybės prezidentė savo gynybai išnaudoja kiekvieną progą. Antai Jungtinėse Tautose iškilmingai pažymėti naujo susitarimo dėl klimato kaitos susirinkusiems viso pasaulio vadovams ir diplomatams D.Rousseff pareiškė, kad jos „siela švari“ ir kad ji yra pasirengusi toliau vadovauti šaliai bei likti viena svarbiausių žaidėjų, siekiant planetoje sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Visa tai jai gali pavykti tik laimėjus prieš savo oponentus. Jie D.Rousseff kaltina tuo, kad antrąją prezidento kadenciją ji laimėjo suklastojusi vyriausybės išlaidų duomenis ir nuslėpusi nuo rinkėjų tikrąją informaciją apie didžiulį šalies ekonomikos nuosmukį. Be to, šalį krečia ir korupcijos skandalas, susijęs su didžiausia energetikos bendrove. Su šia istorija susijęs ankstesnis prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva – būtent jis į didžiąją politikos sceną palydėjo Dilmą. Dabar atėjo jos eilė atsidėkoti. Manoma, kad norėdama apsaugoti buvusį prezidentą nuo teisėsaugos tyrimo D.Rousseff jį įdarbino savo administracijos vadovu.

Beje, jis – vienas iš nedaugelio vyrų, gavusių aukštas pareigas Brazilijai vadovaujant D.Rousseff. Kaip sako pati Brazilijos prezidentė, jeigu į vieną ar kitą poziciją pretenduoja vienodos kompetencijos vyras ir moteris, ji visada rinksis moterį. Ar tai nėra vyrų teisių pažeidimas? Jai nerūpi, nes Brazilijoje moterys apskritai pirmą kartą mėgaujasi tokiu realiu valdžios skoniu.

Tiesa, ministrų kabinete jų nedaug – tik šešios iš keturiasdešimties, t.y. apie 15 proc. Tačiau tai vis tiek Brazilijos rekordas.

Dilmai pirmą kartą tapus Brazilijos prezidente, Rio de Žaneire dirbęs Vokietijos leidinio „Der Sipegel“ korespondentas Jensas Glüsingas jos įgyvendintas permainas pavadino „lyčių revoliucija“.

Kaip feministė, prezidento poste būčiau mieliau išvydusi moterį, kuri laimėjo dėl savo nuopelnų. Deja, taip nenutiko. Vargu ar Dilma būtų tapusi prezidente be savo patrono palaikymo.

„Kur tik pažvelgsi, stikliniuose prezidentūros rūmuose – vien moterys. Moterys ministrės, patarėjos, moterys ekspertės ir sekretoriato darbuotojos. Tik padavėjai ir apsaugos darbuotojai čia yra vyrai. Dilmos Rousseff dėka vyriausybės ir prezidentūros rūmuose viską savo rankose laiko moterys“, – netikėtus įspūdžius aprašė J.Glüsingas, ketvirtame vyriausybės aukšte savo akimis regėjęs štai tokį vaizdą: planavimo ministrė Miriam Belchior skuba į susitikimą su personalo vadove Gleisi Hoffmann, su kuria tuoj aptars milijardinių investicijų, susijusių su skurdo mažinimu, programą. Pakeliui su ja pasisveikina Ideli Salvatti – moteris, atsakinga už vyriausybės ryšius su Kongresu. Tuo pat metu dviem aukštais žemiau spaudos sekretorė Helena Chagas atsako į interesanto skambutį, o dar kelios moterys priimamajame rengia spaudos apžvalgą.

Lyderė, bet marionetė?

Vis dėlto kai kurios Brazilijos feministės Dilmos veikla vis tiek nepatenkintos. Jų teigimu, tai, kad Brazilijos lydere pirmą kartą istorijoje tapo moteris, pergale galėtume laikyti tik tuo atveju, jeigu ji rinkimus būtų laimėjusi dėl savo charizmos. Deja, Dilma esą buvo už rankos atvesdinta į prezidentūrą savo pirmtako prezidento L.I.Lula da Silvos, o rinkėjai ilgai nesvarstydami balsavo už tą kandidatę, kurią palaikė jų dievinamas lyderis. O ir išrinkta Dilma esą veikia ne kaip savarankiška lyderė, o tik kaip buvusio prezidento favoritė.

Lyčių ir moterų studijų ekspertė akademikė Tania Navarro Swain savo tinklaraštyje po rinkimų, kuriuos laimėjo D.Rousseff, išreiškė ne džiaugsmą, o nusivylimą: „Kaip feministė, prezidento poste būčiau mieliau išvydusi moterį, kuri laimėjo dėl savo nuopelnų. Deja, taip nenutiko. Vargu ar Dilma būtų tapusi prezidente be savo patrono palaikymo.“

Dar labiau brazilus nuliūdino faktas, kad D.Rousseff mėgino išgelbėti buvusio prezidento kailį, skirdama jį savo administracijos vadovu. „Šiuo poelgiu ji ne tik pasmerkė savo pačios mandatą, bet ir patvirtino spėliones, kad yra tik marionetė“, – aiškina San Paulo universiteto politologas Christianas Lohbaueris.

D.Rousseff tokius kaltinimus atmeta, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais. Tiesa, su lyčių lygybe susijusius klausimus ji kartais sprendžia nei šiaip, nei taip, bet tai veikiau išimtys. Pavyzdžiui, visus suglumino jos keistas komentaras pasibaigus pirmosioms Brazilijoje čiabuvių sporto žaidynėms. Dilma pareiškė, kad žaidynėse naudotas senovinis kamuolys iš bananų lapų yra ne kas kita, kaip „protingojo žmogaus ir protingosios moters („homo sapiens ir moteriškosios sapiens“) evoliucijos ženklas.

Tačiau tokie nusišnekėjimai, kuriuos daug kas palaikė ne tik politiniu nekorektiškumu, bet ir seksizmu, nublanksta prieš kai kuriuos tikrai svarbius Dilmos sprendimus. Pavyzdžiui, Brazilijoje, kur kas dvi valandos nužudoma moteris, prezidentės iniciatyva moteržudystė pradėta klasifikuoti kaip sunkinanti žmogžudystės aplinkybė.

Ryškiausia politikos žvaigždė Pietų Amerikoje

Kad ir ką kalbėtų kritikai, faktas lieka faktu: visoje Lotynų Amerikoje tik kelios moterys gali pasigirti aukščiausiu valstybėje postu. „Argentinai dar neseniai vadovavo charizmatiškoji Cristina Fernandez Kirchner, Kosta Rikai – Laura Chinchilla. Čilės prezidentė tebėra Michelle Bachelet, Brazilijos – Dilma Rousseff. Pirmos dvi jau baigė savo kadenciją, o jeigu D.Rousseff neteks posto dėl apkaltos, visoje Lotynų Amerikoje liks tik viena lyderė – Čilės vadovė“, – skaičiuoja „The Telegraph“.

 

 

 

Kas liks iš BRIKS?

Tags: , , , , , ,


"Scanpix" nuotr.

Prieš porą metų apie BRICS (sulietuvintai BRIKS) valstybes (Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afrikos Respubliką) buvo kalbama kaip apie galimas ateities lyderes, kurios taps puikia atsvara Europos Sąjungai ir JAV. Tačiau šiandien apie šį susivienijimą jau beveik nieko negirdėti. Kas gi nutiko BRIKS, arba, geriau paklausus, kas gi liko iš BRIKS idėjos?

Viktoras Denisenko, geopolitika.lt

Straipsnį reikėtų pradėti nuo to, kad šis susivienijimas yra gana amorfinis darinys. BRIKS pirmiausia buvo ir lieka kai kurių geopolitinių vizijų dalimi. Pavyzdžiui, gana aktyviai tokio susivienijimo idėją propagavo Rusija, akivaizdžiai planavusi pasiremti Kinijos ir Indijos ekonominiu potencialu savo idėjinėje konfrontacijoje su vadinamuoju Vakarų pasauliu (pirmiausia – su JAV).

Kiek realiai šios valstybės (ir jų pozicijos) yra artimos – didelis klausimas.

Kitas klausimas – kiek pasiteisino šių šalių sujungimas į vieną grupę. Pirmą kartą BRIK terminą pavartojo analitikas Jimis O’Neillas 2001 metais savo ataskaitoje bankui „Goldman Sachs“. Jis apėmė Braziliją, Rusija, Indiją ir Kiniją kaip stambias valstybes su tuo metu greičiausiai besivystančia ekonomika.

Sujungti BRIK valstybes į tam tikrą tarptautinę organizaciją buvo bandoma nuo 2006 metų. Ankstesnis formatas iki BRIKS buvo išplėstas tik 2010 metais, kai prie valstybių grupės prisijungė Pietų Afrikos Respublika. Šis susivienijimas iš esmės tapo tam tikra platforma, kurioje minėtos valstybės gali koordinuoti savo veiksmus ir ieškoti sąlyčio taškų. Tačiau kiek realiai šios valstybės (ir jų pozicijos) yra artimos – didelis klausimas.

Esmine BRIKS banko užduotimi įvardijamos investicijos į infrastruktūros projektus šalių narių teritorijose.

Kalbant apie koordinuotus ekonominius BRIKS šalių siekius, būtina paminėti ir praeitų metų liepą įsteigtą BRIKS plėtros banką. Tačiau nesunku pastebėti, kad tai pirmiausia buvo Kinijos iniciatyva (neatsitiktinai banko būstinė yra Šanchajuje). Šis projektas pristatomas kaip alternatyva Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui (ekonominėms Vakarų pasaulio institucijoms). Esmine BRIKS banko užduotimi įvardijamos investicijos į infrastruktūros projektus šalių narių teritorijose. Pirmus kreditus projektams bankas turėtų suteikti šių metų pradžioje, tad kalbėti apie jo veiklos efektyvumą dar anksti.

Daug svarbiau yra paminėti, kad BRIKS jungia gana skirtingas valstybes. Užtenka pažvelgti į naujausią Laisvojo pasaulio ataskaitą (joje nurodomi valstybių demokratijos indeksai), sudaromą tarptautinės organizacijos „Freedom House“, kad galima būtų įsitikinti, jog dalis BRIKS valstybių yra nelaisvos ir autoritarinės (Rusija, Kinija), o kita dalis atstovauja laisvajam pasauliui (Indija, Brazilija, Pietų Afrika). Vadinasi, neįmanoma kalbėti apie kokias nors politines vertybes, vienijančias BRIKS šalis. Tokiu atveju lieka tik ekonomika, tačiau ir čia yra daug sudėtingų klausimų.

Neįmanoma kalbėti apie kokias nors politines vertybes, vienijančias BRIKS šalis.

Sunkiausius laikus šiandien išgyvena Rusijos ekonomika. Tam yra kelios esminės priežastys, kurias čia vertėtų trumpai paminėti. Pirmiausia Rusijos ekonomiką stipriai paveikė naftos kainų kritimas. Ne paslaptis, kad pastarojo dešimtmečio Maskvos ekonomikos sėkmę lėmė aukštos energetinių išteklių kainos. Rusija iš esmės orientavo visą savo ekonomiką į naftos ir dujų prekybą. Buvo nemažai kalbama, kad toks sprendimas klaidingas, tačiau Kremlius nenorėjo nieko girdėti. Dabartinis naftos kainų kritimas virto tikra katastrofa Rusijai. Tačiau ne tik tai lėmė sudėtingą situaciją jos ekonomikoje. Neigiamą poveikį Rusijai daro ir ekonominės sankcijos, kurias taiko Vakarų pasaulio šalys. Priminsiu, kad šios sankcijos buvo pradėtos taikyti po to, kai Maskva atplėšė nuo Ukrainos Krymą ir parėmė vadinamąsias separatistines jėgas Donbase.

Sudėtingoje situacijoje atsidūrė ir Kinija. Praeitų metų vasarą ji išgyveno fondų rinkos krizę. Pažymima, kad Kinijos ekonomika pradėjo lėtėti, nors gana neseniai buvo kalbama, kad Kinija gali artimiausiu metu aplenkti JAV ir užimti pirmosios pasaulio ekonomikos vietą. Vis dažniau teigiama, kad Kinijos ekonomika iš tikrųjų turi labai daug rimtų problemų. Atrodo, kad pernelyg dideli lūkesčiai, kurie buvo susiję su šios šalies ekonomikos augimu, virsta dar didesniu nusivylimu. Tai sąlygojo, kad vis daugiau investuotojų pradėjo gręžtis nuo Kinijos. Žinoma, Kinijos krizė nėra tokia gili kaip Rusijos, tačiau ji irgi reikšminga BRIKS ateities kontekste.

BRIKS akivaizdžiai praranda savo pozicijas kaip „stiprių ekonomikų“ susivienijimas, o kitų sąlyčio taškų šios valstybės iš esmės neturi.

Su rimtomis problemomis susidūrė ir didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika –Brazilija. 2015 metų rudenį joje prasidėjo recesija, arba kalbant paprastai – ekonomikos smukimas. Brazilija akimirksniu susidūrė su gerokai išaugusia infliacija ir kitais finansiniais sunkumais. Ekspertai akcentuoja, kad situacijos pagerėjimo nesitikima ir šiais metais. Net kalbama, jog Brazilijos gali laukti didžiausias per pastarąjį šimtmetį ekonomikos nuosmukis. Padėtį gana aiškiai charakterizuoja tai, kad dėl ekonominių sunkumų kai kurie Brazilijos miestai net atšaukė tradicinę karnavalo šventę, kuria garsėja ši valstybė.

Taigi iš visų BRIKS šalių daugiau arba mažiau stabilios išlieka Indijos ir Pietų Afrikos Respublikos ekonomikos. Tiesa, Pietų Afrikos Respublika irgi gali susidurti su rimtais sunkumais. Šios šalies ekonomikai tam tikrą pavojų kelia valdžios nestabilumas. Tad BRIKS akivaizdžiai praranda savo pozicijas kaip „stiprių ekonomikų“ susivienijimas (o kitų sąlyčio taškų, kaip jau buvo minėta, šios valstybės iš esmės neturi).

Išvados

BRIKS, kaip globalus susivienijimas, galėjo turėti prasmę tik kaip ekonominis lokomotyvas, kuris galėtų nustumti į šalį JAV ir Europos Sąjungą. Tačiau dabar atrodo, jog šio susivienijimo variklis perkaito. Net „pasistumdyti“ su JAV ir ES susivienijimo valstybės turi skirtingą motyvaciją.

Pavyzdžiui, Rusijai tai yra dalis ideologinės kovos, civilizacinio ir geopolitinio susidūrimo klausimas. Kinija taip pat nejaučia didelės simpatijos nei JAV, nei ES, bet tradiciškai yra ramesnė, nesiekianti ypatingos konfrontacijos su Vakarų pasauliu (tačiau, žinoma, ir nebandanti prie jo pritapti).

Indija yra didžiausia pasaulyje demokratinė valstybė (prie laisvojo pasaulio taip pat, kaip minėta, priskiriamos Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika), tad čia vargu ar galima būtų kalbėti apie rimtą ideologinę priešpriešą su Vakarais.

Žinoma, BRIKS vis dar gali bandyti sudaryti ekonominę atsvarą JAV ir ES. Toks tikslas galbūt ir galėtų tapti vienijančia šių šalių ideologija. Tačiau pagal objektyvius skaičius ši alternatyva vis vien bus silpnesnė nei JAV ir ES sąveika planuojamoje Transatlantinėje prekybos ir investicijų partnerystėje. Todėl šis vektorius irgi nėra stipriausia BRIKS susivienijimo pusė.

Brazilijai, Rusijai, Indijai, Kinijai ir Pietų Afrikos Respublikai taip ir nepavyko suformuoti veiksmingo suvienyto ekonominio jėgos centro.

Atsižvelgiant į visa tai, galima kalbėti, kad BRIKS idėja šiandien iš esmės irgi išgyvena krizę. Atrodo, Brazilijai, Rusijai, Indijai, Kinijai ir Pietų Afrikos Respublikai taip ir nepavyko suformuoti veiksmingo suvienyto ekonominio jėgos centro. Be to, šiandien yra nemažai abejonių ir dėl dalies šių valstybių ekonominės lyderystės. Todėl galima prognozuoti, kad apie BRIKS ateityje girdėsime vis mažiau, nors tokio susivienijimo idėja galbūt ir bus dirbtinai palaikoma. Ją savo tikslams pirmiausia gali naudoti Rusija ir Kinija, tačiau nežinia, ar tokia taktika sulauks aktyvaus kitų BRIKS narių palaikymo.

Straipsnis pirma kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. vasario 10 d.

Futbolo šventė Brazilijoje: nuo įvarčių lietaus iki įkandimų varžovams

Tags: ,



Rekordinis skaičius įvarčių ir atkaklios kovos aikštėje, stulbinantys žiūrimumo rodikliai visame pasaulyje bei žiniasklaidą it magnetas traukiantys skandalai… Šį sekmadienį finišuosiančiam pasaulio futbolo čempionatui Brazilijoje netrūksta nei žadėtų spalvų, nei intrigų.

“Veidas” pateikia penkias priežastis, kodėl šių metų pirmenybės pretenduoja tapti vienomis geriausių per visą futbolo istoriją.

Atakuojančio futbolo triumfas
Šios planetos pirmenybės žavi futbolo aistruolius vadinamuoju atakuojančiu futbolu bei rezultatyvumu. Nors pastarojo dešimtmečio tendencijos – rezultato siekimu pagrįsto racionalumo ir pragmatiškumo įsigalėjimas prieš kūrybiškumą bei ryžtą – nemažą dalį aistruolių vertė sunerimti, Brazilijoje iki pusfinalių etapo buvo įmušti jau 159 įvarčiai: gerokai daugiau nei per visą turnyrą 2010-aisiais (145) ar 2006-aisiais (147).
Grupių etapas su 136 įvarčiais jau anksčiau tapo rezultatyviausias istorijoje, o įvarčių per mačą vidurkis, siekiantis 2,65, yra geriausias per pastaruosius kelis dešimtmečius. Be to, vis dar esama vilčių, kad šiųmetės pirmenybės taps rezultatyviausios istorijoje: kol kas daugiausiai įvarčių – 171 – buvo įmušta Prancūzijoje 1998 m.
“Žvelgiant į futbolo kokybę bei sukuriamą pramogą, tai vienas geriausių mano matytų čempionatų, – sakė garsus Prancūzijos treneris Gerard’as Houllier. – Tokiose rungtynėse, kaip Vokietija–Gana arba JAV–Belgija, atakų bangos ritosi nuo vartų iki vartų. Buvau maloniai nustebęs girdėdamas trenerius sakant, kad “jei jau atvykome čia, žaiskime tikrą futbolą, kad ir kas nutiktų”. O juk po kiekvienų pirmenybių darbo netenka apie pusę strategų.”
Ir pridūrė: “Futbolo kokybė gerėja kiekvienais metais. Jaučiama ispanų įtaka – šios šalies rinktinės ir klubo “Barcelona” žaidimas paskatino visus kilstelėti kokybės lygį bei tempą. Todėl nenuostabu matyti daugelį rinktinių žaidžiant su dviem ar net trimis puolėjais, nors Europoje kurį laiką buvo išpopuliarėjusi vieno puolėjo sistema.”

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m

 

Kam futbolo čempionato medalius prognozuoja E. Jankauskas?

Tags: , , ,


 

Brazilijoje vykstantis pasaulio futbolo čempionatas persirito per pusiaują. Pasibaigus grupės varžyboms kovą dėl titulo tęs tik 16 stipriausių planetos komandų. „Trakų“ komandai vadovaujančiam Edgarui Jankauskui didžiausią įspūdį pirmajame etape paliko Vokietijos komanda, o tarp vilčių nepateisinusių ekipų – Portugalija, Italija ir Ispanija.

 

Tituluočiausiam visų laikų šalies futbolininkui ši vasara kitokia nei įprastai. Per du dešimtmečius trukusią profesionalo karjerą 39-erių metų vilnietis buvo įpratęs, kad birželio mėnuo dažniausiai yra skiriamas poilsiui. Šiemet tenka pratintis prie kitokio tempo. E.Jankausko treniruojamas „Trakų“ klubas puikiai debiutavo stipriausioje šalies lygoje ir kol kas A lygos turnyro lentelėje nusileidžia tik Vilniaus „Žalgiriui“. Nepaisant įtempto darbo grafiko, futbolo specialistas randa laiko vakarais įsijungti televizorių ir stebėti Brazilijoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato kovas.

 

Per savo karjerą Rusijos, Belgijos, Ispanijos, Portugalijos, Škotijos, Prancūzijos, Graikijos, Latvijos ir Jungtinių Valstijų klubuose rungtyniavęs puolėjas matė ir šilto ir šalto, todėl tikrai turi ką palyginti. Jis iki šiol yra vienintelis lietuvis, kuriam pavyko virš savo galvos iškelti prestižiškiausią Europos futbolo klubų turnyro – Čempionų lygos – trofėjų.

 

- Sužaistas pirmasis pasaulio čempionato etapas, pusė komandų jau pasitraukė iš turnyro. Ar jus kas nustebino, žvelgiant į kovas dėl titulo tęsiantį stipriausių komandų šešioliktuką?

 

- Tikriausiai kaip ir daugeliui, man buvo netikėtas stipriausių komandų pasitraukimas – ispanų, portugalų, italų. Nustebino Pietų Amerikos ekipų progresas. Dabar jau bus šiek tiek loterijos – atkrintamosiose varžybose kiekviena detalė gali turėti lemiamos įtakos rezultatui, tai šiek tiek sulygina komandų galimybes.

 

- Kurias rinktines būtų galima vadinti didžiausiu šio čempionato nusivylimu?

 

- Didžiausias nusivylimas neabejotinai yra Ispanijos rinktinė, taip pat Italijos, Portugalijos rinktinės.

 

- Ispanija – šalis, kurioje esate rungtyniavęs keletą sezonų, šiemet buvo nuversta nuo Olimpo. Ar galima kalbėti apie šios ispanų futbolininkų kartos dominavimo pabaigą? Ar sutiktumėte, kad ispanų rinktinei jau taip pat būtina kartų kaita?

 

- Aš nesiimčiau spręsti apie šios ispanų futbolininkų kartos dominavimo pabaigą. Žinoma, visi mes senstam ir tiek metų išbūti aukščiausiame lygyje jau yra didelis pasiekimas. Anksčiau ar vėliau ateina laikas pokyčiams, tikriausiai keisis komanda, galbūt ne iš karto visi, bet vyresni žaidėjai tikriausiai trauksis, ateis nauja karta.

 

- Esate rungtyniavęs belgų „Brugge“ klube ir neblogai susipažinęs su šios šalies futbolu. Ar pagrįstai tiek daug kalbama apie ypač talentingą dabartinę belgų futbolininkų kartą? Kokį įspūdį palieka ši Marco Wilmotso komanda?

 

- Prisimenu, jog prieš dešimt metų su belgais buvome vienoje atrankos grupėje ir sugebėjome apylygiai kovoti. Jau tada buvo kalbama, kad turi keistis karta, nes tuometiniai žaidėjai artėjo link sportinės senatvės. Ir tikrai, kai atėjo kita karta pasijautė didžiulis impulsas. Belgijoje dabar kalbama, kad ateinanti jaunesnių futbolininkų karta yra dar talentingesnė. Tai tik parodo šios šalies dėmesį futbolui. Tai yra labai gražus pavyzdys daugeliui Europos šalių.

 

- Dar viena šalis, kurioje praleidote bene ryškiausius metus – Portugalija. Kaip manote, kokios pagrindinės šiemetinio portugalų fiasko priežastys?

 

- Sunku vienareikšmiškai pasakyti. Galbūt žaidėjai individualiai ir yra labai stiprūs, bet matome, kad jei nėra komandos dvasios, individualybės rezultato negarantuoja. Žaidėjai lyg ir labai geri, bet komandinis žaidimas nesiklijuoja. Galbūt buvo per daug tikėtasi iš Cristiano Ronaldo. Susidarė įspūdis, jog visi tikėjosi, kad jis vienas viską išspręs. Tačiau jis taip pat žmogus ir turi savo limitus.

 

- Kurios komandos, jūsų manymu, per pirmąjį etapą paliko geriausią įspūdį?

 

- Vokietija. Labai disciplinuota, be arogancijos, subrendusi komanda.

 

- Dar prieš čempionatą prognozavote, kad finale žais Argentinos ir Brazilijos rinktinės. Ar savo nuomonės nepakeitėte? Kas yra realiausi pretendentai laimėti čempionų titulą?

- Na, teoriškai Argentinos ir Brazilijos susitikimas dar įmanomas.  Tačiau dabar į pretendentų trejetuką dar įtraukčiau ir vokiečius.

 

- Aštunfinalyje žais tik šešios Europos komandos. Ar tai reiškia, kad tas faktas, jog čempionatas vyksta Pietų Amerikoje, kitų žemynų komandoms tapo rimtu papildomu koziriu?

 

- Nemanyčiau, kad tai yra lemiantis faktorius. Visos komandos turėjo laiko aklimatizuotis, priprasti prie vietos klimato, laiko zonų kaitos. Todėl tame ieškoti pasiteisinimų nederėtų. Pažiūrėkime, kiek Pietų Amerikos futbolininkų žaidžia Europoje. Daugelyje komandų būtent jie ir vaidina pagrindinius lyderių vaidmenis. Ne paslaptis, kad Pietų Amerika yra futbolininkų kalvė. Brazilija, Argentina, Kolumbija, Meksika – tai šalys kurios gyvena futbolu. Netvirtinu, kad Senajame žemyne futbolas ne toks populiarus, tačiau pažiūrėkite kiek žmonių, nepaisant krizės, susirenka į vietos čempionatus Argentinoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Venesueloje. Tai rodo, kad tame regione šiai sporto šakai skiriamas nepaprastai didelis dėmesys.

 

- Kuri aštunfinalio pora (Brazilija – Čilė, Kolumbija – Urugvajus, Prancūzia – Nigerija, Vokietija – Alžyras, Nyderlandai – Meksika, Kosta Rika – Graikija, Argentina – Šveicarija, Belgija – JAV) jums yra įdomiausia ir kodėl?

 

- Visos poros įdomios, neįdomių rungtynių jau nebeliko, gal tokių ir nebuvo. Bet tikrai įsijungsiu Brazilijos ir Čilės mačą. Čilės komanda labai simpatiška, ji tokia kibi, sunku prieš juos žaisti. Bus labai įdomios rungtynės.

- Šiemet ypač daug kalbama apie teisėjų darbą. Sutiktumėte, kad kitų žemynų arbitrai savo kvalifikacija gerokai nusileidžia Europos teisėjams?

 

- Prisimenu Šveicarijos ir Irano rungtynes bei mačiau kaip teisėjas labai gerai susigaudė keliose situacijose. Pasirodo, jis buvo iš Uzbekistano (red.past. – Ravšanas Irmatovas). Man atrodo klaidų pridarė ir europiečiai, ir teisėjai iš kitų žemynų. Teisėjo kilmė nėra svarbiausias dalykas. Klysti žmogiška, klystame visi – ir azijiečiai, ir juodaodžiai, ir baltaodžiai.

 

- Ko iš šio čempionato pasimokėte kaip treneris?

 

- Kiekvienos rungtynės ir kiekvienas čempionatas, ypač tokio lygio, kažką palieka atminty. Stebi ir pamatyti dalykai įsirašo į sąmonę ar pasąmonę, tai išlieka.

 

- Kurio čempionate dirbančio trenerio braižas jums labiausiai imponuoja?

 

- Lengviau pasakyti, kurio braižas neimponuoja – tai Čilės trenerio Jorge Sampaoli, kuris visų rungtynių metu straksi ant linijos. Rungtynėse, kurias stebi 50 tūkst. žiūrovų, šokinėti ir šaukti nėra prasmės. Tos instrukcijos dėl didžiulio triukšmo dažniausiai nepasiekia net arčiausiai stovinčių žaidėjų ausų. Tas emocinis teatras… Treneris turi valdytis, kaip jam bebūtų sunku.

 

- Papasakokite, kaip čempionato rungtynes stebi Edgaras Jankauskas?

 

- Dažniausiai namuose, kartais su draugais nueiname į barą. Mėgstu žiūrėti per didelį ekraną. Žymiai maloniau žiūrėti, kai vaizdas yra aiškus, pakartojimai. Todėl technologijų progresas labai džiugina. Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimt metų, skirtumas akivaizdus. Atkrintamąsias rungtynes ketinu stebėti per lenktą „Samsung“ UHD televizorių, kuris turi futbolui skirtą režimą su specialiai pritaikyta vaizdo raiška, erdviniu garsu ir galimybe pritraukti pasirinktas ekrano sritis. Tad tikiuosi, kad įspūdžiai bus dar geresni. O šiaip esu ramus žiūrovas, nuo sofos nešokinėju.

 

- Ar stengėtės pamatyti visas pasaulio čempionato rungtynes, net ir tas, kurios vyko vėlai naktį?

- Kad ir kaip bemylėčiau futbolą, visų rungtynių tikrai nežiūriu. Čia panašiai kaip su maistu – net pačių skaniausių patiekalų persivalgyti nėra gerai.

 

- Gal savo „Trakų“ komandos rytinių treniruočių laiką irgi kiek pakoregavote, kad futbolininkai galėtų pamatyti ir naktinius mačus, kurie vyko 1 ar 4 val. nakties?

- Aš manau, kad futbolininkai tikrai nežiūri rungtynių, kurios prasideda 1val. nakties, bent jau taip tikiuosi. Treniruotė – šventas reikalas.

Futbolo šaliai pasaulio čempionatas apkarto

Tags: ,



Egzotiškoji Brazilija kiekvienam pirmiausia asocijuojasi su spalvingais karnavalais ir futbolu. Todėl akivaizdu, kad šią savaitę prasidėsiantis pasaulio futbolo čempionatas turėjo tapti tikra fiesta šiuo sportu alsuojančiai Pietų Amerikos valstybei. Vis dėlto šį čempionatą brazilai pasitinka nelabai entuziastingai.

Ekonomikos sunkumai, socialinės problemos ir abejonės dėl ateities perspektyvų – su šiais iššūkiais šiandien susiduria į vadinamųjų augančių pasaulio galių penketą BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika) patenkanti Brazilija.
“Žvelgdamas į skaičius, negalėčiau pasakyti nieko pozityvaus”, – teigia “Barclays” banko analitikas Bruno Rovai.

Ekonomikos ratas lėtėja
Brazilijos statistikos tarnybos duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius šalies ekonomika augo vos 0,2 proc., o užsienio investicijų, itin svarbių besivystančios ekonomikos augimui, dydis susitraukė 2,1 proc.
Brazilijos centrinio banko atlikta ekonomistų apklausa parodė, kad BVP didėjimo prognozės taip pat ne itin džiugios: šiais metais jį didėsiant tikimasi 1,63 proc., o 2015-aisiais – 1,91 proc. Šie skaičiai kelia nerimą ne tik valstybės vadovams, bet ir investuotojams, nes, kitaip nei esant išsivysčiusiai ekonomikai, augančiose rinkose toks sulėtėjimas prognozuoja galimą ekonomikos susitraukimą ateityje.
2007 m., kai FIFA suteikė Brazilijai privilegiją rengti futbolo čempionatą, šalis mėgavosi neregėtu ekonominiu pakilimu: BVP augimas buvo 4,5 proc., o užsienio investuotojai tiesiog plūdo vykdyti milžiniškų projektų egzotiškoje valstybėje. “Financial Times” teigimu, prieš šešerius septynerius metus prasidėjęs investuotojų antplūdis lėmė tai, kad šiandien ketvirtadalį visos Brazilijos pramonės valdo užsienio kapitalas, palyginti su 6 proc. prieš penkerius metus.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 232014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2014-m

Milijardams žmonių – futbolo šventė sambos ritmu

Tags: , ,



Politika, skandalai ir popžvaigždės – visa tai artimiausiu metu atsidurs antrame plane, mat pusės pasaulio gyventojų akys nukryps į Brazilijoje prasidėsiantį pasaulio futbolo čempionatą

Jau birželio 12-ąją Brazilijoje atidarymo rungtynėmis tarp šeimininkų ir Kroatijos prasidės daugiausiai žiūrovų pasaulyje prie televizorių ekranų sutraukiantis renginys – dvidešimtasis FIFA pasaulio futbolo čempionatas. Prieš ketverius metus Pietų Afrikos Respublikoje vykusias pirmenybes 214-oje valstybių stebėjo 3,2 mlrd. žmonių, arba tik šiek tiek mažiau nei pusė planetos gyventojų. Šiemet tikimasi šį rezultatą dar pagerinti – prie to prisidės ir 18 tūkst. akredituotų žurnalistų bei 500 televizijos kanalų.
Futbolo karaliais tituluojami brazilai žada surengti įspūdingą šventę tiek aikštėje, tiek už jos ribų.
Tiesa, renginį lydi ne tik džiaugsmas bei lūkesčiai, bet ir protestai dėl milžiniškų valdžios išlaidų čempionato rengimui bei korupcijos. Be to, organizatoriai iki pat paskutinių dienų nebaigia parengiamųjų darbų stadionuose ir kitose svarbiose vietose, todėl turės gerokai pasistengti, kad išvengtų nesklandumų sutikdami apie 600 tūkst. turistų iš užsienio.
Vis dėlto neabejojama, kad šios temos bus įdomios tik prieš ir po čempionato, nes jo metu karaliaus futbolas.

Ar atsipirks išlaidos?
11,5 mlrd. JAV dolerių (apie 28,8 mlrd. Lt) – maždaug tiek Brazilijai jau kainavo pasaulio čempionato organizavimas, pradedant infrastruktūros tvarkymu ir baigiant stadionų, kurie kainavo keturiskart brangiau, nei planuota, statyba. Ši suma atrodys dar įspūdingesnė, jei lyginsime su ankstesniu čempionatu: Pietų Afrikos Respublika prieš ketverius metus išsivertė su maždaug 4 mlrd. dolerių (10 mlrd. Lt). Tačiau organizatoriai atkerta, kad šalis, kurios ekonomikos augimo tempai pastaraisiais metais gerokai sulėtėjo, iš to gaus naudos.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 232014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2014-m

Oskaro Koršunovo „Hamletas“ pristatomas festivalyje Brazilijoje

Tags: , ,


Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

OKT/Vilniaus miesto teatras šių metų gastroles pradeda tolimiausia kelione. Jau šiandien spektaklio „Hamletas“ aktoriai bei režisierius išvyksta į Braziliją, kur dalyvaus pirmą kartą rengiamame Tarptautiniame San Paulo teatro festivalyje.
Nors tai bus pirmasis festivalis, tačiau jis jau dabar laikomas svarbiausiu San Paulo teatriniu įvykiu metuose. Pasak organizatorių, festivalio programoje stengiamasi pristatyti eksperimentuoti bei ieškoti nevengiančius teatro menininkus, kurie kažką keičia ar jau pakeitė šiuolaikinėje teatro kalboje.
„Atsirinkdami spektaklius San Paulo festivaliui rėmėmės keletu aiškių kriterijų: nuolatos ieškantys, radikalūs, keliantys aštrius klausimus bei kalbantys šiandieniniu tonu teatro menininkai ir jų spektakliai“, – apie Oskaro Koršunovo „Hamleto“ bei kitų spektaklių įtraukimą į programą pasakoja festivalio meno vadovas Antonio Araujo.
Festivalyje taip pat dalyvauja trupės iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Argentinos, Turkijos, Pietų Afrikos, Urugvajaus ir Čilės. Tarp jų – Europoje gerai žinomi bei Lietuvoje lankęsi Rodrigo Garcia ir Romeo Castellucci.
OKT/Vilniaus miesto teatras ir jų „Hamletas“ festivalio programoje įvardijami kaip vienas pagrindinių akcentų. Pasak organizatorių, tai šalies, turinčios stiprias teatro tradicijas, tačiau mažai žinomos Brazilijoje, atstovai. Neveltui būtent vilniečių spektakliui patikėta kovo 16 dieną uždaryti San Paulo festivalį.
Kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu į festivalį išvyksta aktoriai Darius Meškauskas, Nelė Savičenko, Giedrius Savickas, Tomas Žaibus, Julius Žalakevičius, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Jonas Verseckas, Rasa Samuolytė ir Vaidotas Martinaitis.
Tai nebe pirmos tokios tolimos OKT/Vilniaus miesto teatro gastrolės. Penkioliktąjį sezoną minintis teatras jau yra lankęsis Argentinoje, Pietų Korėjoje, Venesueloje, JAV, Japonijoje, Singapūre, Australijoje bei Kinijoje.

Choras „Pro musica“ Kovo 11-ąją paminės Brazilijoje

Tags: , ,


Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ išvyksta gastrolių į Rio de Žaneirą. Pirmą kartą Brazilijoje koncertuosiantis kolektyvas surengs du Kovo 11-ąjai paminėti skirtus koncertus: kovo 12 d. garsiosios Ipanemos bažnyčioje Nossa Senhora da Paz ir kovo 13 d. Rio de Žaneiro universitete. Choras pristatys lietuviškos muzikos ir chorinės klasikos programą, o pasirodymo kulminacija taps kartu su Rio de Žaneiro universiteto choru „Altivoz“ atliekamos C. Fonsecos „Afrobraziliškos mišios“.

 

„Brazilija – milžiniška šalis su be galo turtingomis muzikinėmis tradicijomis, joje persipynė afrikiečių, baltųjų, mišrių rasių atstovų melodijos ir ritmai. Didžiulis džiaugsmas šią muziką pažinti ir ją atlikti kartu su tos šalies žmonėmis, juo labiau, jei ja nudžiuginsime ir vietos lietuvius“, – sako choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.

 

„Pro musica“ atliekamas egzotiškąsias „Afribraziliškas mišias“ Lietuvos klausytojai turėjo progos išgirsti Vilniaus Universiteto Šv. Jonų bažnyčioje praėjusių metų rugpjūtį. Kad geriau pajustų ir įsisavintų braziliškų ritmų subtilybes, choras „Pro musica“ tuomet dalyvavo kviestinio dirigento Mario Roberto Assefo surengtuose meistriškumo kursuose.

 

„Afrobraziliškos mišios“ sukurtos 1976 m. ir tais pačiais metais San Paulo kritikų asociacijos apdovanotos „Geriausio vokalinio kūrinio“ premija. Kompozitorius Carlos Fonseca (1933–2006) apie šį kūrinį yra pasakęs: „Pamėginau ištrinti ribas tarp sakralinės, klasikinės, liaudies ir populiariosios muzikos ir pabandžiau pavaizduoti Brazilijos žmonių impulsyvumą bei šilumą.“

 

Gastrolių Brazilijoje metu taip pat skambės lietuvių kompozitorių M. K. Čiurlionio, D. Zakaro, L. Abario ir kitų dainos, rusų bažnytinė klasika, taip pat žymių Lotynų Amerikos autorių H. Villa-Lobos ir A. Piazzolla kūriniai.

 

2004 m. susikūręs choras „Pro musica“ nuolat rengia naujas programas, gilinasi į įvairius muzikos stilius ir orientuojasi į didelės apimties chorinės klasikos šedevrų ar originalių tematinių programų atlikimą. Choras ypatingą dėmesį savo repertuare skiria retai mūsų šalyje skambantiems kūriniams. Kolektyvas jau yra pristatęs įvairių epochų ir stilių muziką: Renesanso ir baroko, ispaniškos bei amerikietiškos, Šiaurės Europos šalių bei Lietuvos šiuolaikinių kompozitorių kūrinių programas.

 

„Pro musica“ nuolat koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje: pernai spalį Kopenhagos katedroje atliko G. Verdi „Requiem“, 2012 metus iškilmingai pradėjo J. S. Bacho „Magnificat“, o šių metų vasario mėnesį kartu su orkestru „Trimitas“ pristatė šiuolaikinę olandų kompozitoriaus J. de Haano simfoniją „Urizeno knyga“.

 

Koncertai vyks:

Kovo 12 d. 18.30 val. Nossa Senhora da Paz bažnyčioje (rua Visconde de Pirajá, Ipanema)

Kovo 13 d. 18.00 val. Rio de Žaneiro universitete, Hall dos elevadores, Uerj (rua São Francisco Xavier)

 

Argentina pripažino Palestinos valstybę

Tags: , ,


Argentina pirmadienį pripažino “laisvą ir nepriklausomą” Palestinos valstybę, praėjus kelioms dienoms nuo tokio pat Brazilijos žingsnio, sukėlusio nerimą Izraeliui.

Argentinos prezidentė Cristina Kirchner (Kristina Kiršner) parašė Palestiniečių savivaldos lyderiui Mahmoudui Abbasui (Mahmudui Abasui) laišką, kuriame jos šalis pripažįsta Palestiną su sienomis, kurios buvo 1967 metais, pranešė pirmadienį Argentinos pareigūnai.

Panašiai savaitgalį pasielgė jos kaimynas, savo kadenciją baigiantis Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasijus Lula da Silva) savo laiške M.Abbasui. Šiame laiške, kurį penktadienį paviešino Brazilijos užsienio reikalų ministerija, sakoma, kad Brazilija pripažįsta Palestiną.

Izraelis reagavo į Brazilijos pareiškimą “su liūdesiu ir nusivylimu” bei priminė, kad 1995 metų susitarimu su Palestiniečių savivalda Palestinos valstybė gali atsirasti tik derybomis.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...