Režisierius Oskaras Koršunovas po metų pertraukos vėl sugrįžo į „Teatro del Giglio“ teatrą Lukos mieste, Italijoje. Tai – ne vienintelis režisieriaus sugrįžimas. Čia, praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui nuo pirmojo karto Osle, Oskaras Koršunovas dar kartą ėmėsi norvegų dramaturgo Jon Fosse pjesės „Žiema“. Beje, režisierius užsimena apie planus statyti šią pjesę Lietuvoje.
Praėjusiais metais Lukoje esančiame teatre Oskaras Koršunovas ir jo teatras pristatė savo spektaklį „Miranda“. Režisierius taip pat vedė kūrybines dirbtuves profesionaliems italų aktoriams. Šiemet subrendo spektaklio idėja, kuri buvo įgyvendinta kartu su lietuvių aktore Rūta Papartyte bei italų aktoriumi Marco Brinzi. Menininkams vos per dešimt dienų pavyko pastatyti, kaip paaiškėjo išpirmųjų atsiliepimų, stiprų spektaklį.
„Viena didžiausių patirčių buvo tai, jog faktiškai per dešimt dienų sukūrėme labai muzikalų spektaklį, atveriantį tą nepaprastą Fosse dramos poetiką. Iš tiesų, niekada negali nuspėti per kiek laiko pastatysi vieną ar kitą spektaklį. Tarkime, „Žuvėdrą“ repetavome labai ilgai, tai prarasdami tą aukso vilną, tai vėl ją pagaudami. Tik taip „Žuvėdrą“ išleidome jau tikrai subrandintą. Tačiau kartais, kaip nutiko šį kartą statant „Žiemą“, viskas vyksta vienu įkvėpimu. Aišku, dirbome po šešiolika ir daugiau valandų per parą“, – po premjeros mintimis dalinasi režisierius Oskaras Koršunovas.
„Begalinis ačiū režisieriui už tai, kad sutiko atvažiuoti čia ir pastatyti spektaklį per neįtikėtinai trumpą laiką. Darbo procesas buvo neįtikėtinai lengvas, kūrybiškas, be jokios įtampos. Jau seniai buvau tiek besijuokusi. Jautėsi visų mūsų vidinis atsipalaidavimas“, – teigia aktorė Rūta Papartytė.
„Man sunku žodžiais kažką pasakyti apie šį nepaprastą susitikimą su Rūta ir Oskaru. Teturėjome devynias dienas intensyvaus darbo – tai tikrai labai trumpas laiko tarpas, tačiau mums pavyko sukurti kažką mistinio. Kažką tokio, kas, manau, retai kada pavyksta teatre. Šį kartą scenoje jutau itin didelį pasitenkinimą“, – pasakoja spektaklyje vaidinęs italų aktorius Marco Brinzi.
Režisieriui tai jau trečiasis pjesės „Žiema“ pastatymas
Oskarui Koršunovui tai buvo jau trečiasis dramaturgo Jon Fosse pjesės „Žiema“ pastatymas. Pirmą kartą režisierius jos ėmėsi dar 2003-iaisiais, Oslo nacionaliniame teatre.
„Pamenu, „Žiemą“ stačiau Oslo nacionaliniame teatre. Buvo susiformavusi tam tikra norvegiška tradicija kaip reikėtų statyti Fosse: labai saikingai, aktoriams atsargiai, kruopščiai ir pagarbiai tariant tuos Fosse užrašytus burtažodžius. O mes tada pastatėme labai energingą, emocingą ir dinamišką spektaklį. Tai jiems buvo labai netikėta. Nuo to laiko į Fosse norvegai ėmė žvelgti kiek kitaip“, – mintimis dešimt metų atgal leidžiasi režisierius.
2006-aisiais ryžtasi dar didesniems eksperimentavimams su Jon Fosse pjese. Kotrynos bažnyčioje gimė netradicinė kamerinė opera, kuriai muziką parašė kompozitorius Gintaras Sodeika. Beje, jo muzika skambėjo ir spektaklyje Lukoje.
„Nors Fosse tekstai yra be galo muzikalūs, nebuvau girdėjęs, jog pagal jo kūrinius būtų statomos operos. Kartu su kompozitoriumi Gintaru Sodeika pastatėme kamerinę operą pagal „Vinter“ . Aktoriai vaidino laipiodami Kotrynos bažnyčios padangėmis, ties kupolais. Tai buvo labai savotiškas pastatymas, nors statytas pagal tą pačią pjesę apie vyrą ir moterį bei visą kosmosą judviejų pasaulyje, pilname juodųjų skylių, prieštaravimų ir sprogimų“, – pasakoja režisierius.
Trečiasis pastatymas – vėl kitoks. Pasak paties režisieriaus, ši pjesė yra linkusi kiekvieną kartą atsiverti vis kitaip, tad idėją ją statyti keletą kartų yra suprantama.
„Šįsyk pavyko per labai trumpą laiką prisijaukinti tą Fosse tylą. Jis įdomus ne tuo, ką parašo, o tuo, ką nutyli, ko nepasako, kas lieka tarp eilučių. Ir to beveik neįmanoma suvaidinti – tai reikia prisijaukinti. Lukoje tai įvyko. Paradoksalu, tačiau būtent tie nutylėjimai, tie neišsakyti dalykai inspiruoja aktorius improvizacijai. Tai ir yra priežastys, dėl kurių nenuobodu jau trečią kartą statyti šią medžiagą. Kiekvieną kartą ji rutuliojasi vis kitaip“, – teigia Oskaras Koršunovas.
Scenoje – italų ir lietuvių aktoriai
Spektaklyje – tik du vyro ir moters vaidmenys. Juos kūrė skirtingų tautybių aktoriai, lietuvė Rūta Papartytė ir italas Marco Brinzi.
„Oskaras sugebėjo, atrodo, lyg ir nieko nedarydamas mumyse su Marco atverti kažkokius nepažįstamus klodus. Ir kaip aktorė, ir kaip žmogus po šio kūrybinio proceso jaučiuosi labai paaugusi, sutvirtėjusi ir netgi pati su savimi labiau susipažinusi“, – trumpu, tačiau sėkmingu kūrybiniu procesu džiaugiasi Rūta Papartytė.
„Repetuojant viskas savaime atrodė taip paprasta ir visiems mums suprantama. Atradome bendrą kelią, kuriuo ir ėjome kurdami gyvą teatrą“, – jai antrino kolega italas Marco Brinzi.
Aktorių sukurtais stipriais vaidmenimis džiaugėsi ir režisierius Oskaras Koršunovas. Pasak jo, šiame spektaklyje darnus aktorių darbas yra ypač svarbus.
„Labai noriu pasidžiaugti Rūtos darbu kuriant vaidmenį. Jai labai tiko Fosse pjesės medžiaga. Ji iš tiesų labai atsivėrė šiame spektaklyje. Ir italų aktorius labai stiprus. Abu aktoriai derėjo kartu ir tiko šiai pjesei. O čia vyro ir moters partneriavimas yra itin svarbus“, – teigia režisierius.
Atrado italams bei lietuviams atpažįstamus socialinius akcentus
Spektaklio kūrybinę grupę nudžiugino itin teigiamas miesto valdžios atstovų požiūris į šio spektaklio statymą. Dėka jų norvegiška Jon Fosse „Žiema“ tapo atpažįstama pietietiškos Lukos gyventojams.
„Lukos miesto merija buvo labai dosni ir atvėrė visus miesto sandėlius, kuriuose ieškojome parko suoliukų spektaklio scenografijai. Panaudojome tikrus pokario Lukos parkų suoliukus, stulpus ir žibintus, tą demontuotą parko atributiką, lyg dekonstruotos žmogaus sielos griaučius. Lukos gyventojams tai buvo labai atpažįstamas peizažas“, – prisimena Oskaras Koršunovas.
Itališka publika spektaklyje pastebėjo ir kitą, kiek aktualesnį socialinį aspektą. Tai natūraliai išsivysčiusi emigracijos ir meilės emigracijoje tema.
„Rūta spektaklyje kalbėjo su akcentu, ir jos išvaizda aiškiai byloja, jog ji ne italė. Iš to gimė labai įdomus socialinis aspektas – italas ir rytų europietė susitinka parke. Vėlgi, vietos gyventojams tai yra atpažįstama tema. Čia gyvena nemažai lietuvių merginų ir moterų, atvykusių ieškoti laimės. Tad ši Fosse parašyta meilės daina įgavo dar ir netikėtų socialinių atspindžių“, – teigia spektaklio režisierius.
Planuoja „Žiemą“ statyti Vilniuje
„Esu įsitikinęs, jog neturime ties tuo sustoti. Privalome dar susitikti ir tęsti tai, ką dabar pradėjome. Tame slypi kažkas stebuklingo, prie ko norisi vėl prisiliesti, tik dar giliau. Tai buvo lyg vaikščiojimas basomis kojomis žiemą“, – itališkos „Žiemos“ ateitimi neabejoja aktorius Marco Brinzi.
Spektaklis susilaukė didelio susidomėjimo. Premjeroje apsilankė kritikai bei prodiuseriai iš visos Italijos. Jau planuojamos spektaklio gastrolės po visą šalį. Dažni režisieriaus Oskaro Koršunovo ir jo teatro vizitai Italijoje užaugino savą publiką ir čia. Ji vis labiau domisi tiek šio režisieriaus, tiek apskritai lietuvių teatru.
O tuo tarpu pats režisierius jau galvoja apie šios pjesės pastatymą Lietuvoje. Pasak režisieriaus, ji turėtų gimti OKT/Vilniaus miesto teatre.
„Mąstau ir Lietuvoje, savo teatre statyti šią pjesę. Tai yra šiuolaikinė dramaturgija, provokuojanti naują teatro realybę, naują aktoriaus organiką, jo vaidybą, intonacijas. Ir kartu Fosse kalba apie labai universalius dalykus – apie nepakeliamą vyro ir moters egzistencijos lengvumą. Kalba ir išraiškingai, ir jautriai“, – apie ateities planus pasakoja Oskaras Koršunovas.

OKT/Vilniaus miesto teatras šių metų gastroles pradeda tolimiausia kelione. Jau šiandien spektaklio „Hamletas“ aktoriai bei režisierius išvyksta į Braziliją, kur dalyvaus pirmą kartą rengiamame Tarptautiniame San Paulo teatro festivalyje.
Nors tai bus pirmasis festivalis, tačiau jis jau dabar laikomas svarbiausiu San Paulo teatriniu įvykiu metuose. Pasak organizatorių, festivalio programoje stengiamasi pristatyti eksperimentuoti bei ieškoti nevengiančius teatro menininkus, kurie kažką keičia ar jau pakeitė šiuolaikinėje teatro kalboje.
„Atsirinkdami spektaklius San Paulo festivaliui rėmėmės keletu aiškių kriterijų: nuolatos ieškantys, radikalūs, keliantys aštrius klausimus bei kalbantys šiandieniniu tonu teatro menininkai ir jų spektakliai“, – apie Oskaro Koršunovo „Hamleto“ bei kitų spektaklių įtraukimą į programą pasakoja festivalio meno vadovas Antonio Araujo.
Festivalyje taip pat dalyvauja trupės iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Argentinos, Turkijos, Pietų Afrikos, Urugvajaus ir Čilės. Tarp jų – Europoje gerai žinomi bei Lietuvoje lankęsi Rodrigo Garcia ir Romeo Castellucci.
OKT/Vilniaus miesto teatras ir jų „Hamletas“ festivalio programoje įvardijami kaip vienas pagrindinių akcentų. Pasak organizatorių, tai šalies, turinčios stiprias teatro tradicijas, tačiau mažai žinomos Brazilijoje, atstovai. Neveltui būtent vilniečių spektakliui patikėta kovo 16 dieną uždaryti San Paulo festivalį.
Kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu į festivalį išvyksta aktoriai Darius Meškauskas, Nelė Savičenko, Giedrius Savickas, Tomas Žaibus, Julius Žalakevičius, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Jonas Verseckas, Rasa Samuolytė ir Vaidotas Martinaitis.
Tai nebe pirmos tokios tolimos OKT/Vilniaus miesto teatro gastrolės. Penkioliktąjį sezoną minintis teatras jau yra lankęsis Argentinoje, Pietų Korėjoje, Venesueloje, JAV, Japonijoje, Singapūre, Australijoje bei Kinijoje.

Balandžio 7 d., sekmadienį, Klaipėdos „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3) viešėsiantis OKT / Vilniaus miesto teatra dramą „Dugne“ rodys net du kartus, 17 ir 19 val. – sulaukus didelio žiūrovų susidomėjimo, rengiamas papildomas spektaklis.

 

Pasitelkus specialią salės įrangą, netradicinėje erdvėje rodomas spektaklis „Dugne“ pagal Maksimo Gorkio pjesę įgyvendins režisieriaus Oskaro Koršunovo viziją – priartėti prie žiūrovo maksimaliai arti tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Iš Vilniaus bus atgabentas kompaktiškas amfiteatras, padėsiantis užtikrinti kamerinę renginio atmosferą. Vieną spektaklį gali stebėti vos 100 žiūrovų.

 

Intriguojantis spektaklis, Klaipėdoje rodytas tik 2011-aisiais, yra apkeliavęs ne tik visą Lietuvą, bet ir daugelį pasaulio šalių. Neseniai trupė grįžo iš Pontederos Italijoje, kur „Dugne“ pristatė tarptautinio teatrų festivalio „Era“ programoje. Žiūrovų reakcija po spektaklio leido suprasti, jog rusų klasika, įvilkta į lietuvišką rūbą, paveikė ir pietietišką publiką. Formulė, jog spektaklio tema – žmogus, yra universali visų kraštų žmonių atžvilgiu, suveikė ir šįsyk. Puikiais atsiliepimais trupę nudžiugino ne tik žiūrovai, bet ir italų teatro kritikai.

 

„Dugne“ – O. Koršunovo ir jo komandos aktorių eksperimentas, arba, paties režisieriaus žodžiais tariant, „laboratorija, kurioje bandomieji esame mes patys“. Aktorius taip sudomino šis iššūkis, kad repeticijos vykdavo ir kitų spektaklių gastrolių metu: viešbučiuose, autobusuose…

 

„Tai buvo pirmasis mūsų teatro spektaklis, kai galvojome ne apie rezultatą, o siekėme išmėginti, surasti save, prieiti tokį aktorinį organiškumą, kai aktorius kuria personažą, tačiau nepraranda tikroviškumo, lieka savimi, – spektaklio kūrybinį procesą nusako režisierius. – M. Gorkio tekstas tampa aktualus tik tuomet, kai aktorius sugeba personažą išauginti savo dirvoje, kai kurdamas jį remiasi savo patirtimi. Tai ir yra didžiausias laboratorijos tikslas. Būtent ta aktoriaus asmenybės ir kuriamo kito, jam svetimo personažo sankirta.

 

Tam pasirinkome ir specialią erdvę, atsisakėmė pjesės siužeto ir istorijos (Vilniuje spektaklis rodomas OKT repeticijų salėje senamiestyje. – Aut. past.). <…> mes išdrįsome sėstis taip arti žiūrovo arba žiūrovą pasodinti taip arti aktoriaus, kad nebeliko jokios galimybės išvengti tos akistatos. Šiame susitikime nebeturi įtakos nei teatrinės širmos, nei apšvietimas, nei teatro magija. Viskas yra be galo atvira.“

„Dugne“, O. Koršunovo pastatytas 2010-aisiais, pelnė Auksinį scenos kryžių kaip geriausias metų spektaklis, šių apdovanojimų laureatu kaip geriausias pagrindinio vaidmens aktorius tapo ir jame vaidinantis Darius Gumauskas.

Nors žiema – toli gražu ne tradicinis laikas gastrolėms, tačiau Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatrui tai nė motais. Trupė ką tik grįžo iš Pontederos Italijoje, kur tarptautinio teatrų festivalio „Era“ programoje parodė spektaklį „Dugne“.
Italijoje lankėsi ir pats režisierius Oskaras Koršunovas. Prieš spektaklį vyko pastarojo susitikimas su vietiniais kritikais, žurnalistais ir tiesiog teatro gerbėjais. Čia italų publika turėjo galimybę pabendrauti su režisieriumi, susipažinti su jo kūrybine istorija, pradedant pačiais pirmaisiais pastatymais ir baigiant pastarosiomis premjeromis.
Žiūrovų reakcija po spektaklio leido suprasti, jog rusų klasika, įvilkta į lietuvišką rūbą, paveikė ir pietietišką italų publiką. Formulė, jog spektaklio tema – žmogus, yra universali visų kraštų žmonių atžvilgiu, suveikė ir šįsyk. Beje, aktoriai ir režisierius sulaukė ne tik publikos, bet ir kritikų reakcijos. Po spektaklio italų spaudoje pasirodė teigiami atsiliepimai.
Spektaklis „Dugne“ gastroliuoja ne tik užsienyje. Balandžio mėnesį prasidės didelis turas po Lietuvą, kurio metu aktorių trupė aplankys Klaipėdą, Šiaulius, Tauragę, Marijampolę ir Alytų. Gastroliuoja ir spektaklis „Julijus Cezaris“, taip pat balandį aplankysiąs Kauną.
Užsienio gastrolių maratonas tęsis pavasarį. Artimiausiuose Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro planuose – gastrolės Kroatijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir vėl Italijoje.
Tarp skrydžių, repeticijų ir spektaklių aktoriai atranda laiko trumpoms improvizuotoms ekskursijoms po lankomus miestus. Trupės laisvalaikio bei užkulisių akimirkos – aktoriaus Tomo Žaibaus nuotraukose.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro sezonui persiritus į antrąją pusę, aktoriai vėl laukia žiūrovų teatro salėse. Šaltos ir sniegingos teatro žiemos atostogos baigsis jau sausio 31-ąją, kuomet žiūrovų lauks spektaklis „Dugne“.
Spektaklyje „Dugne“ kūrėjai specialiai atsisakė griežto pjesės siužeto ir istorijos bei pasirinko specifinę erdvę. Visa tai tam, jog fiziškai būti labai arti žiūrovo, taip skatinant atvirą dialogą bei žmogiškumo atvėrimą. Oskaro Koršunovo režisuotas „Dugne“ (pagal Maksimą Gorkį) – jau sausio 31 bei vasario 1 dienomis, OKT Studijoje (Ašmenos g. 8).
„Dugne“ – ne vienintelis spektaklis, rodomas OKT Studijoje. Čia publikos lauks ir abi šio sezono premjeros. Jau vasario 3 bei 4 dienomis koršunovišką Gorkio interpretaciją keis šiuolaikiškai politizuotas žvilgsnis į Šekspyro laikų klasiką spektaklyje „Julijus Cezaris“ (režisierius Artūras Areima). Pirmą kartą Lietuvos teatro scenoje statomą pjesę režisierius bei aktoriai pavertė istorija apie absurdo valdomą politikų kartą – nieko neveikiančią, tačiau be galo intensyviai imituojančią savo neva esamus svarbius veiksmus.
Antroji sezono premjera kafkiška atmosfera OKT Studiją užlies vasario 9 bei 10 dienomis. Tai Pauliaus Ignatavičiaus režisuotas Spektaklis „Nuosprendis-metamorfozė“, savotiška tėvų ir vaikų santykių genezė teatro scenoje, analizuojanti amžiną kautynių lauką – šeimą. Tėvo bei sūnaus vaidmenyse – tėvas ir sūnus gyvenime Eugenijus ir Paulius Ignatavičiai.
Vasario 7-ąją aktoriams bei publikai nostalgiškai skaudės spektaklyje „Miranda“, gvildenančiame nesibaigiančią valdžios ir žmogaus dramą, pastarąjį ištremiant į savotiška negyvenama sala tapusią mums visiems atpažįstamą komunalkės bloką. Gebėjimas net ir tokiomis, atrodo, neįmanomomis, sąlygomis išsaugoti žmogaus dvasinį gyvenimą – štai kur slypi Prospero stiprybė. Beje, šįsyk „Miranda“ bus rodoma su vertimu į anglų kalbą.
Vasario 8 dieną kursime savąjį šių dienų Elsinorą bei kelsime šekspyriškai amžinus būties klausimus, nukreiptus tiek į aktorius, tiek į žiūrovus. Neveltui režisierius Oskaras Koršunovas esminiu „Hamleto“ akcentu pasirinko veidrodį – galimybę tiek aktoriams, tiek žiūrovams žvilgtelėti į save.
Spektakliai „Hamletas“ ir „Miranda“ rodomi Teatro arenoje (Olimpiečių g. 3).
Artėja ir spektaklio „Paskutinė Krepo juosta“ premjera. Tai dar vienas spektaklis, gimęs ir toliau besivystantis iš laboratorinių teatro tyrinėjimų OKT Studijoje. Jo epicentre – aktorius Juozas Budraitis ir skaudi žmogaus amžiaus kaitos bei vienatvės tema, kuomet belieka tik retrospektyvios kelionės į praeitį, atsukinėjant kadaise paties įrašytus savo balso įrašus, galimybė.
Nepaisant to, jog aktyviausias užsienio gastrolių metas yra vasarą, teatras gastroliuoja ir žiemos sezono metu. Jau 14-17 dienomis trupė lankysis festivalyje „Era“ Pontederoje, kur itališkai publikai pristatys spektaklį „Dugne“.
Sakoma, jog pasirinkus geresnes vietas teatras tampa ne tik matomas, bet ir jaučiamas. Tad jau būtų pats laikas sau rezervuotis geriausią vietą. Vilniuje rodomų spektaklių pradžia 19 valandą.
Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro inf.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro aktoriai šventinį periodą pradeda ypatingu susitikimu su žiūrovais. Jau ryt, gruodžio 19 dieną publikos laukia šventinis „Dugne“ spektaklis, nesibaigsiantis sulig paskutiniu Aktoriaus monologu.

Pasibaigus spektakliui, publikos lauks netikėta antroji dalis – šį kartą už balta staltiese nutiesto stalo sės būtent jie, spektaklio žiūrovai. Taip aktoriai ištrins ir taip menką ribą, iki šiol skyrusią juos nuo publikos.
„Po spektaklio paėmiau sudužusios lėkštės gabalėlį, kurį nešiojuosi savo krepšyje. O didžiausią gabalėlį nešiojuosi savo širdyje“, – po spektaklio laiške aktoriams teigia teatro gerbėja Katja iš Vokietijos. Tad šį kartą kiekvienas atėjęs taip pat turės galimybę parsinešti ir dalėlę dužusios lėkštės rankoje, ir gabalėlį nedūžtančio žmogiškumo savo širdyje.
Susitikimo metu „Dugne“ stalas nebebus toks steriliai baltas ir tuščias – ant jo garuos valgomi ir geriami džiaugsmai, kvepiantys nenumaldomai artėjančiomis Kalėdomis. Juk ir esančius dugne kartais aplanko šventės.
Spektaklyje vaidins bei susitikime už balta staltiese nukloto bei šventiniais džiaugsmais nukrauto stalo dalyvaus aktoriai Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Darius Gumauskas, Julius Žalakevičius, Darius Meškauskas, Jonas Verseckas, Tomas Žaibus, Giedrius Savickas, Nelė Savičenko ir Rytis Saladžius.
Šventinis „Dugne“ spektaklis ir susitikimas su jo žiūrovais – jau gruodžio 19 dieną, OKT Studijoje (Ašmenos g. 8, Vilnius). Bilietų būtent Jums tikrai dar yra. Pradžia – 19 valandą. Pabaiga – kuomet silkė su bulvėmis ir mintys pašnekesiams išseks.
Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro inf.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatre pastatytos Williamo Shakespeare`o „Julijaus Cezario“ interpretacijos režisieriui bei aktoriams vien scenoje – per ankšta. Politinius skaudulius gvildenantis spektaklis išėjo į gatves. Pirmąja improvizuota scena tapo aikštė prie Prezidentūros.
„Julijaus Cezario“ aktorių pagalbos šauksmu tapo gyvai atliekamas The Beatles kūrinys „Help“. Besišaukiantieji pagalbos – šių dienų politikos atspindžiai teatro scenoje, spektaklio aktoriai Tomas Stirna, Daumantas Ciunis, Tomas Rinkūnas, Tadas Gryn, Tomas Kliukas ir Paulius Ignatavičius. Beje, tas pats kūrinys skamba ir finalinėje spektaklio scenoje.
Pasak spektaklio režisieriaus Artūro Areimos, aikštė po Prezidentūros langais pasirinkta neatsitiktinai. „Taip, šį savo pasirodymą adresuojame prezidentei. Planavome panašius pasirodymus ir prie seimo bei galų gale – prie ligoninės, tačiau tiesiog neužteko laiko“, – viename interviu teigia A. Areima.
Paklaustas kodėl galutiniu tašku pasirinkta būtent ligoninė, režisierius buvo atviras: „Norėjosi nuvesti politikus ten, kur jie ir turėtų apsilankyti. Jiems reikia pasitarti. Nereikia važiuoti tartis su kanclerėm į Vokietiją ar dar kur nors. Reikia tiesiog pabendrauti su pačiais savimi.“
Spektaklis „Julijus Cezaris“ – jau gruodžio 1, 2 dienomis, 19 valandą, OKT Studijoje (Ašmenos g. 8, Vilnius). Bilietus platina „Tiketa“.
Nuoroda į video: http://www.youtube.com/watch?v=LDqHJrf7_hQ&feature=plcp

Bene skandalingiausiu ir gausiausiai diskutuojamu dešimtmečio teatriniu įvykiu tapęs Oskaro Koršunovo spektaklis „Shopping and Fucking“ (pagal Marko Ravenhillo pjesę) rodomas paskutinį kartą. Aktoriai Rasa Samuolytė, Vaidotas Martinaitis, Darius Gumauskas, Arūnas Sakalauskas ir Dainius Gavenonis paskutiniajai intymiai akistatai žiūrovų lauks lapkričio 30 dieną, 19 valandą, Ūkio banko teatro arenoje.

Nors tai ir paskutinis „Shopping and Fucking“ spektaklis, didžiausiems gerbėjams jis tikrai neužsimirš. Pastarieji turės didžiausi galimybę įsigyti dalelę spektaklio – po spektaklio vyks aukcionas, kuriame bus galima įsigyti vieną ar kitą spektaklyje „gyvavusį“ daiktą.
Dešimto dešimtmečio pabaigoje O. Koršunovo pastatytas spektaklis gimė iš noro kalbėti teatre pačiomis aktualiausiomis temomis, kad ir kokios aštrios ir nepatogios jos būtų. „Tuo metu teatras niekaip nesąveikavo su tuo, kas vyksta visuomenėje. Visus tuos metus po nepriklausomybės atkūrimo teatras buvo letargo miege – nereagavo į laiką. O laikas buvo labai intensyvus. Labai daug kas keitėsi. Tačiau teatras nesikeitė – jis liko užsikonservavęs savo konservatyviose vertybėse. Buvo akivaizdu, jog reikia kažką keisti. Nebegalėjimas būti tokiame teatre vertė imtis ryžtingų veiksmų. Taip atsirado „Shopping and Fucking“ bei OKT teatras, kurio kaip teatro pradžiai bei manifestas ir buvo pastarasis spektaklis“, – spektaklio bei teatro gimimą prisimena O. Koršunovas.
Prisilietimas prie „neliestinos“ temos
Esminė spektaklio tema – jau tapusio totaliu ir visa apimančio vartotojiškumo kritika. Tokio vartotojiškumo, kuris jau nebeapsiriboja vien materialių daiktų pirkimu ir pardavimu. „Shopping and Fucking“ buvo pirmasis spektaklis, išdrįsęs į dienos šviesą iškelti tai, apie ką buvo tik mąstoma, kalbėti garsiai apie tai, apie ką iki tol buvo tik nedrąsiai šnabždamasi. Kitaip tariant – kalbėti apie tai, kas egzistavo, bet buvo nutylima. „Tai buvo pirmasis spektaklis, taip aiškiai diskutuojantis tas naująsias socialines blogybes, kurios jau buvo suvešėjusios, bet apie jas nebuvo kalbama. Nekalbama net spaudoje, juo labiau teatre. Visų pirma, tai buvo aršus išpuolis prieš vartotojišką visuomenę. Stengėmės parodyti patį vartotojiškos visuomenės dugną, kuomet prekiaujama ne tik Coca Cola ar Snickers, bet ir jaunyste bei likimais“, – teigia spektaklio režisierius.
Sulig „Shopping and Fucking“ pastatymu pirmą kartą į Lietuvos teatro sceną žengė tokio socialinio statuso personažai. „Tai buvo socialiai aštrus spektaklis. Deja, kažkuria prasme jis aplenkė laiką. Visuomenė nebuvo pasiruošusi tokiam atviram dialogui/ Staiga į sceną žengia tokie herojai, kurių iki tol nei Lietuvoje, nei visoje posovietinėje erdvėje nebuvo. Homoseksualai, narkomanai, vaikai, parduodantys save. Žinoma, tai šokiravo“, – prisimena O. Koršunovas. Derėtų paminėti tai, jog spektaklis buvo pastatytas ne kokioje nors pogrindinėje erdvėje, o tuometinio akademinio dramos teatro scenoje (dabartinis Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Koja kojon su Europos teatru
Oskaras Koršunovas ir tuomet gimęs jo teatras buvo pirmieji, į Lietuvos sceną atnešę tokio pobūdžio dramaturgiją ir tokį teatro supratimą. M. Ravenhillo dramaturgija buvo posūkis visos Europos teatre, „pagimdęs“ naujų „piktųjų“ bangą Europos scenose. Džiugu, jog OKT teatras žengė koja kojon su šią bangą, nei kiek neatsilikdamas. Tuo metu pasižiūrėti spektaklio atvyko ir pats M. Ravenhillas, taip pat OKT teatre lankėsi dramaturgas Marius von Mayenburgas, režisierius Thomas Ostermeieris – žmonės, sukūrę tuometinį teatrinį sąjūdį visoje Europoje, kurio dalimi buvo ir O. Koršunovas su „Shopping and Fucking“ bei vėlesniais pastatymais.
Skandalas iš karto po premjeros
„Shopping and Fucking“ premjera 1999 metais tapo dideliu skandalu. Režisierius buvo kaltinamas bandymu šokiruoti, mėginimu pritraukti žiūrovus brutalumu, keiksmažodžiais, siūlant jiems uždraustą vaisių. Skambias diskusijas sukėlė netgi spektaklio afišos mieste. „Lygiai taip pačiai buvo kaltinami ir M. Ravenhillas ar Sarah Kane. Jiems užduodavo klausimus, kodėl jie rašo tokias žiaurias pjeses, ar jie nori atkreipti į save dėmesį. Man patiko S. Kane atsakymas: „Ne, aš nerašau žiaurių pjesių – aš tiesiog stengiuosi būti maksimaliai nuoširdi.“ Mes taip pat stengėmės būti maksimaliai nuoširdūs“, – visuomenės reakciją prisimena O. Koršunovas. Kita vertus, spektaklis sulaukė ir kardinaliai kitokios reakcijos. Dvasininkas Julius Sasnauskas viename susitikime su žiūrovais, vykusių po kiekvieno spektaklio atsistojo ir pasakė: „Noriu pasveikinti režisierių, nes jis sukūrė tikrai dvasingą spektaklį. Man pirmiausia tai yra religinis spektaklis, nes puikiai mačiau, jog šie žmonės stovi ant išganymo arba išsigelbėjimo ribos.“ Kiti žiūrovai spektaklyje įžvelgdavo viltį. Taigi, „Shopping and Fucking“ turėjo ne tik smerkiančią, bet ir palaikančią pusę.
Dabartis
Koks spektaklyje gvildenamų temų likimas dabar, nuo premjeros praėjus daugiau nei trylikai metų? „Jeigu tuomet spektaklis šokiravo, tai šiandien jis jau visiškai nebešokiruoja. Paviršutinis atmetimas, nenoras tapatintis su tuo, kas vyksta ilgainiui virto giliu supratimu to, kas vyksta scenoje ir tapatinimusi su tuo. Buvo susigyventa su tuo, kas vyksta“, šiandien apie spektaklį kalba O. Koršunovas. Užsiminus apie sprendimą daugiau neberodyti spektaklio, režisierius pasakė: „ Spektaklis galėtų būti rodomas labai ilgai. Ta vartotojiška visuomenė nesikeičia. Kaip ir „Žaldokynė“, „Shopping and Fucking“ galėtų eiti dar penkiasdešimt metų. Tiesiog aktoriai jau nebe tokio amžiaus, kad galėtų vaidinti Jonuką ir Grytutę, pasiklydusius miesto džiunglėse.“
Paskutinį kartą rodomas „Shopping and Fucking“ – ne vien tik spektaklis. Po jo vyks renginys, kuriame publika turės galimybę ne tik išgirsti pačių aktorių mintis apie spektaklio gyvavimą „tada ir dabar“, bet ir parsinešti dalelę šio „skandalo“ į namus. Aukciono metu bus išparduotas spektaklio rekvizitas: telefonas, kuriuo skambindami herojai pardavinėjo savo likimus, ne itin subtilios formos pagalvė, odinis Gerio kostiumas ir batai, ventiliatorius, aštriausius skaudulius fiksavę veidrodis ir televizorius ar pripučiamas fotelis, „nusėdėtas“ ne vieno spektaklio veikėjų.
Paskutinysis „Shopping and Fucking“ spektaklis – jau lapkričio 30 dieną, 19 valandą, Ūkio banko teatro arenoje (Olimpiečių g. 3, Vilnius). Bilietus platina Tiketa.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras gastroliuoja ne vien tik svečiose šalyse. Šį kartą teatras apsilankė Varėnoje, kur dalyvavo spalio 1-29 dienomis vykusiame Dalios Tamulevičiūtės vardo teatrų festivalyje. Čia teatras parodė spektaklį pagal Maksimo Gorkio pjesę „Dugne“ ir grįžo ne tuščiomis. Teatro kolektyvas parsivežė net tris apdovanojimus.

Apdovanojimas už įtakingiausią festivalio vaidmenį atiteko aktoriui Dariui Meškauskui, sukūrusiam Barono vaidmenį spektaklyje „Dugne“. Apdovanojimą įteikė teatro pedagogė, režisierė, aktorė bei Dalios Tamulevičiūtės bendražygė Elena Savukynaitė.

Geriausia antraplane aktore komisija išrinko Nelę Savičenko – už Kvašnios vaidmenį jau minėtame „Dugne“. Apdovanojimą aktorei įteikė režisierius ir aktorius, komisijos pirmininkas Algimantas Pociūnas.

Festivalio uždarymo vakaro kulminacija tapo geriausio spektaklio režisieriaus paskelbimas. Juo tapo Oskaras Koršunovas, apdovanotas už spektaklį „Dugne“. Apdovanojimą įteikė Varėnos rajono meras Elvinas Jankevičius.

Sugrįžęs iš intensyvių gastrolių, Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras laukia vilniečių ir miesto svečių. Lapkričio 3, 4 dienomis rodomas Williamo Shakespeare`o „Julijus Cezaris“ (rež. Artūras Areima). Lapkričio 13, 14 dienomis žiūrovų lauks Maksimo Gorkio „Dugne“ (rež. Oskaras Koršunovas), o lapkričio 22, 23 dienomis – „Nuosprendis-metamorfozė“ pagal Franzo Kafkos kūrinius (rež. Paulius Ignatavičius). Pastarieji spektakliai vyks OKT Studijoje (Ašmenos g. 8).

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras sugrįžta ir į Ūkio banko teatro areną (Olimpiečių g. 3). Čia lapkričio 15 bei 29 dienomis bus parodyta „Miranda“ pagal Williamo Shakespear`ą (rež. Oskaras Koršunovas). Lapkričio 6 dieną publikos lauks to paties Williamo Shakespeare`o „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (rež. Oskaras Koršunovas). O lapkričio 30 dieną – paskutinį kartą rodomas kone istoriniu Lietuvos teatro įvykiu tapęs Marko Ravenhillo „Shopping and Fucking“ (rež. Oskaras Koršunovas).

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras nemažina gastrolių tempo. Šį kartą – tarptautinis teatrų forumas „TEART“ Minske, kur spalio 8-9 dienomis publika turėjo galimybę išvysti spektaklius „Dugne“ bei „Miranda“ (abiejų spektaklių režisierius Oskaras Koršunovas).
Festivalis tapo aktoriaus Dariaus Meškausko debiutu Prospero vaidmenyje „Mirandoje“. Minsko publikai, scenoje laukusiai aktoriaus Povilo Budrio, tai buvo kiek netikėta. Tačiau šis netikėtumas toli gražu nebuvo nemalonus – D. Meškauskui puikiai sekėsi „prisijaukinti“ Prospero vaidmenį ir „Miranda“ jau eilinį kartą buvo palydėta gausiomis ovacijomis.
Ne vieną trupės aktorių nustebino pats Minskas. Dažnas buvo susidaręs stereotipinį tiek Minsko, tiek visos Baltarusijos įvaizdį, tad akistata buvo kiek netikėta – miestas juos pasitiko stebinančia švara bei tvarka.
Tarptautinis teatrų forumas „TEART“ – aukšto lygio festivalis. Į jo programą įtraukti tokių tarptautiniu mastu žinomų režisierių, kaip Krystian Lupa ar Romeo Castellucci, spektakliai. Lenkų režisierius K. Lupa baltarusių publikai pristato prieš keletą metų Vilniuje rodytą spektaklį „Persona. Marilyn“, o italas R. Castellucci – Lietuvoje nemenką ažiotažą sukėlusį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“.
Grįžę iš Minsko, aktoriai turbūt net neturėjo laiko išsikrauti lagaminus – jau šį penktadienį teatras išvyksta į Permę, kur spalio 14 dieną, Tarptautinio teatro erdvės festivalio scenoje parodys Oskaro Koršunovo režisuotą „Įstabiąją ir graudžiąją Romeo ir Džuljetos istoriją”.

Vasaros gastrolių metu „išmaišę“ visą Europą, režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliai sugrįžta į Vilnių. Šią savaitę vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę pamatyti tris režisieriaus darbus: Williamo Shakespeare`o „Hamletą“, „Mirandą“, statytą pagal pastarojo dramaturgo dramą „Audra“, bei Maksimo Gorkio „Dugne“.
„Vaidinti kaip prieš veidrodį – tai būti maksimaliai sąžiningu sau. Teatras prasideda nuo grimo kambario veidrodžio, tiksliau – nuo aktoriaus žvilgsnio į save. Hamletas savo kovoje nieko nelaimi. Bet jis maksimaliai išgyvena esamąjį laiką, – apie „Hamletą“ kalba pats režisierius O. Koršunovas. Spektaklyje vaidina aktoriai Tomas Žaibus, Nelė Savičenko, Giedrius Savickas, Darius Meškauskas, Julius Žalakevičius, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Jonas Verseckas, Rasa Samuolytė ir Vaidotas Martinaitis. Publika šį esamąjį laiką galės išgyventi kartu su aktoriais rugsėjo 27 dieną, 19 valandą, Ūkio banko teatro arenoje (Olimpiečių g. 3).
„Mirandos“ kūrybinė grupė, ką tik grįžusi iš gastrolių Jaroslavlyje, kur tradiciškai buvo sutikta itin šiltai, jau penktadienį lauks žiūrovų Vilniuje. Tai jautrus spektaklis, liečiantis dažnam mūsų vis dar nepatogias ir skaudamas temas. Spektaklyje vaidina aktoriai Povilas Budrys ir Airida Gintautaitė. „Kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo disidentiškai bandoma išsaugoti savo dvasinį gyvenimą, – teigia O. Koršunovas. Į dvasinio gyvenimo „Miranda“ kviečia rugsėjo 28 dieną, 19 valandą, Ūkio banko teatro arenoje (Olimpiečių g. 3).
Dar artimesnei akistatai žiūrovus kviečia spektaklio „Dugne“ aktoriai: Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Darius Gumauskas, Julius Žalakevičius, Darius Meškauskas, Jonas Verseckas, Tomas Žaibus, Giedrius Savickas, Nelė Savičenko ir Rytis Saladžius. „Čia mes išdrįsome sėstis taip arti žiūrovo arba žiūrovą pasodinti taip arti aktoriaus, kad nebeliko jokios galimybės išvengti tos akistatos. Šiame susitikime nebeturi įtakos nei teatrinės širmos, nei apšvietimas, nei teatro magija. Viskas yra be galo atvira, – mintimis apie idėją susodinti aktorius ir žiūrovus akis į akį dalinasi O. Koršunovas. Artimiausias teatrinio atvirumo seansas „Dugne“ žiūrovų laukia rugsėjo 30 dieną, 19 valandą, OKT Studijoje (Ašmenos g. 8).
Spektaklių bilietus platina „Tiketa“.

Oskaro Koršunovo spektaklis “Miranda” sukėlė audrą Vokietijoje. Į W.Shakespeare’o festivalį nedideliame mieste Noise susirinkę žiūrovai po spektaklio negailėjo gausių plojimų, kuriuos lydėjo triukšmingas kojų trypimas. Taip tradiciškai vokiečiai dėkoja aktoriams už jiems patikusį pasirodymą.
Nuo 1991 metų Noise vykstantis W.Shakespeare’o festivalis vyksta neįprastoje erdvėje – pagal Londono “Globe” prototipą iš medinių ir metalinių konstrukcijų pastatytame dvylikos kampų pastate. Žiūrovai teatre sėdi puslankiu taip arti scenos, kad galėtų paliesti aktorius.
Naujausias režisieriaus O.Koršunovo spektaklis “Miranda”, pastatytas pagal W.Shakespeare’o pjesę “Audra” ir kitus kūrinius, Vokietijoje viešėjo pirmą kartą, o Noiso festivalis papildė ilgą W.Shakespeare’o festivalių maršrutą, kuriuo keliauja OKT spektakliai.
Po vasaros atostogų “Mirandos” jau laukia Jaroslavlyje (Rusija), Minske (Baltarusija), Peterburge (Rusija), Lepcige (Vokietija) ir Katovicuose (Lenkija).
Per intensyvias gastroles nebus pamirštas ir Lietuvos žiūrovas. “Mirandos” aktoriai ant Ūkio banko teatro arenos scenos Vilniuje pasirodys rugsėjo 28 d., lapkričio 15 d. ir lapkričio 29 dieną. Bilietus į šiuos spektaklius jau galima įsigyti dabar “Tiketoje”.