FB-SM40082

Seimas ketvirtadienį priėmė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu penkis kartus padidintos maksimalios baudos už ekonominius nusikaltimus.

Įsigaliojus pakeitimams, maksimali bauda už nesunkų nusikaltimą didėja nuo 100 iki 500 MGL dydžio (nuo 13 iki 65 tūkst. litų), už apysunkį – nuo 200 iki 1000 MGL dydžio (nuo 26 iki 130 tūkst. litų), už sunkų – nuo 300 iki 1500 MGL dydžio (nuo 39 iki 195 tūkst. litų).

“Džiaugiuosi, kad gerokai didesnės piniginės baudos padės realiai kovoti su korupcija, kontrabanda, PVM grobstymu ir kitais sunkiais ekonominiais nusikaltimais. Negalime leisti, kad nusikaltėliai lobtų ir pelnytųsi valstybės ir jos piliečių sąskaita. Bausmės dydis privalo atitikti nusikaltimo padarytą žalą”, – ketvirtadienį Seimui priėmus jos pataisas teigė D.Grybauskaitė pranešime spaudai.

Pasak šalies vadovės, iki šiol baudos už ekonominius ir finansinius nusikaltimus buvo akivaizdžiai per menkos, daug mažesnės nei iš nelegalios ekonominės veiklos gaunamas pelnas.

Prezidentė baudas siūlė didinti dešimteriopai, tačiau Seimas pirmą kartą svarstydamas jos siūlomas pataisas jas radikaliai pakeitė, baudas pakeldamas ne dešimteriopai, o tik dukart.

Prezidentė BK pataisas vetavo, siūlydama kompromisinį variantą – baudas didinti ne dešimt, o penkis kartus, palyginti su ligšiolinėmis. Seimas šiam siūlymui ketvirtadienį pritarė.

Prezidentės grąžintos BK pataisos su jos pateiktais pasiūlymais ketvirtadienį priimtos už balsavus 73 Seimo nariams, prieš – 10, susilaikius 27.

Pataisoms oponavę parlamentarai tvirtino, esą valstybei iš jų nebus naudos, nes didesnių baudų žmonės negalės sumokėti ir keliaus į kalėjimus.

“Šitie siūlymai prezidentės nėra vienareikšmiški todėl, kad, pagal šį įstatymą, ne tik kontrabandininkams baudos didinamos, bet už finansinius nusikaltimus ir smulkiems, tiems patiems turgaus prekeiviams. Aš būtent už tai, kad kontrabandininkams būtų didinama, ir dar daugiau, bet ne už smulkius finansinius nusikaltimus”, – sakė “tvarkietis” Valentinas Mazuronis.

“Priėmus šias pataisas Vyriausybės reikia prašyti, kad kitų metų biudžete nustatytų daugiau lėšų naujiems kalėjimams statyti”, – po pataisų priėmimo replikavo kitas “tvarkiečių” frakcijos atstovas Julius Veselka.

Seimo statutas numato, kad grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tam reikia ne mažiau kaip 71 balso. Tačiau vetuotos pataisos reikiamos paramos parlamente nesulaukė, už įstatymą be prezidentės pakeitimų balsavo 38, prieš buvo 36, susilaikė 37 Seimo nariai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis Seimas numatė mažesnes maksimalias baudas už sunkius ekonominius ir finansinius nusikaltimus nei siūlė šalies vadovė.

Seimas praėjusią savaitę priėmė BK pataisas, kuriomis padidino baudas už nusikaltimus, tačiau palyginti su pirminiu D.Grybauskaitės pateiktu pataisų variantu siūlytų maksimalių baudų dydis sumažintas penkis kartus.

Pasak prezidentūros pranešimo, Seimo nustatytos maksimalios baudos už kontrabandą ir kitus ekonominius nusikaltimus yra per menkos, todėl siūloma didžiausias baudas už mažiausiai pavojingus nusikaltimus padidinti nuo 13 tūkst. iki 65 tūkst. litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 tūkst. iki 195 tūkst. litų.

“Nebaudžiami kontrabandininkai ir kiti ekonominiai nusikaltėliai vis labiau pelnosi visų Lietuvos žmonių ir valstybės sąskaita. Dabar galiojančios baudos iš nelegalaus verslo lobstantiems asmenims yra juokingos, palyginti su jų gaunama nauda. Bausmė turi būti tokia, kad daryti nusikaltimo neapsimokėtų”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, didelės piniginės baudos yra veiksmingiausia nuo nusikaltimų atgrasanti priemonė kovojant su tokiais nusikaltimais, tokiais kaip kontrabanda ar pridėtinės vertės mokesčio grobstymas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras sakė, jog baudas didinti ne taip drastiškai nutarta įvertinus, kad nusikaltę asmenys nebus pajėgūs sumokėti 10 kartų išaugusių baudų, keliaus į kalėjimą, o tai valstybei tik kainuos papildomai.

“Prezidentė ir mes taip pat manėme, kad tai yra per mažas dydis, prezidentė visus tuos dydžius siūlė didinti vienodai – 10 kartų, mes siūlėme perpus sumažinti prezidentės siūlymus – padidinti, bet ne tiek drastiškai, turint minty, kad jei negalės baudos sumokėti, vargu, ar ji turės drausminį poveikį”, – žurnalistams sakė S.Šedbaras.

Komiteto vadovas neigė, kad mažesnės baudos ir toliau leis kontrabandininkams išvengti griežtos atsakomybės, tvirtindamas, jog Baudžiamasis kodeksas numato kitas priemones, pavyzdžiui, nepagrįstomis lėšomis įgyto turto konfiskavimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė antikorupcinių įstatymų paketą: Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas dėl asmenų, pranešančių apie korupciją, įslaptinimo.

Prezidentės inicijuotomis BK pataisomis įtvirtinama galimybė konfiskuoti ir visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą ne tik iš korumpuoto asmens, bet ir iš tų, kuriems turtą asmuo perleido, siekdamas jį nuslėpti.

“Su naujomis Baudžiamojo kodekso pataisoms teisėsaugos pareigūnai įgauna veiksmingą ginklą kovoti su korupcija. Kodekso pataisos numato, jog galės būti konfiskuojamas visas turimas turtas, nesvarbu, ar nelegaliais būdais sukauptas prieš daugelį metų, ar jau po šių pataisų įsigaliojimo”, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojama šalies vadovė.

Pasak prezidentės, labai svarbios yra ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, leidžiančios įslaptinimą taikyti platesniam žmonių ratui ir šitaip apsaugoti apie korupciją ir kitus nusikaltimus pranešančius žmones nuo

susidorojimo ir persekiojimo.

“Raginu kiekvieną šalies gyventoją prisidėti prie kovos su kyšininkavimu. Tik aktyvi pilietinė pozicija ir asmeninis nepakantumas korupcijai padės sukurti skaidrią ir patikimą valstybę,” – sako prezidentė D.Grybauskaitė.

Seimas praėjusią savaitę priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas, numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą.

BK pataisos numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, jei kaltininkas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir baudžiamojo proceso metu nepagrindžia šio turto įgijimo teisėtumo.

Turtas galės būti konfiskuojamas, jei buvo įgytas per penkerius metus iki uždraustos veiklos padarymo ar vėliau, jo vertė neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio (32,5 tūkst. litų) sumą. Taip pat, jei tokios vertės nepagrįstai įgytas turtas perleistas kitiems asmenims.

Baudžiamasis kodeksas taip pat papildytas straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo. Numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Seimas ketina keisti Baudžiamąjį kodeksą ir jame naujai reglamentuoti atsakomybę už teroristinę veiklą.

Pagal grupės Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių projektą, Baudžiamąjį kodeksą siūloma papildyti atsakomybe už teroristinių nusikaltimų kurstymą, verbavimą teroristiniams nusikaltimams, teroristų rengimą, veikimą teroristinėje grupėje.

Tai numatančioms baudžiamojo įstatymo pataisoms antradienį po pateikimo pritarė 60 Seimo narių, du balsuodami susilaikė.

Už dalyvavimą teroristinės grupės veikloje būtų baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų, už dalyvavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, sprogstamosiomis, kenksmingomis cheminėmis, biologinėmis ar radioaktyviomis medžiagomis ginkluotos teroristinės grupės veikloje – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovavimas teroristinei grupei taip pat galėtų būti baudžiamas įkalinimu iki gyvos galvos.

Teroro aktu siūloma laikyti sprogimą, padegimą, pavojingų medžiagų paskleidimą, vandens, energijos ar kitų išteklių tiekimo sutrikdymą, potvynio sukėlimą turint teroristinių tikslų. Už tai projekte numatyta baudžiamoji atsakomybė iki dešimties metų nelaisvės.

Jeigu dėl šios veiklos, kilo pavojus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, kaltininkams būtų skiriama nuo

penkerių iki penkiolikos metų kalėjimo. Jeigu tokia veikla buvo nukreipta prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą arba dėl jos atsirado sunkių padarinių, teismas galėtų skirti įkalinimą iki gyvos galvos.

Projekto autoriai už teroristinių nusikaltimų kurstymą siūlo numatyti bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal Baudžiamojo kodekso papildymo projektą, tas, kas verbavo kitą asmenį įvykdyti teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti jį vykdant, turėtų būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.

Grasinimas įvykdyti teroristinį nusikaltimą galėtų kainuoti iki ketverius metų nelaisvės.

Finansiniai teroristų rėmėjai, anot projekto, gali tikėtis laisvės atėmimo bausmės nuo penkerių iki dvidešimties metų, o teroristų rengėjai – nuo ketverių iki dešimties metų.

Dabar Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė tik už teroro akto padarymą. Už gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Lietuvos baudžiamąjį kodeksą ketinama gerokai papildyti bausmėmis už įvairią su terorizmu susijusią veiklą.

Pagal Teisingumo ministerijos parengtą Baudžiamojo kodekso papildymo projektą, atsirastų atsakomybė už verbavimą teroristinei veiklai, už grasinimą atlikti teroristinį aktą, už terorizmo finansavimą, už teroristų rengimą ir pan.

Siūloma numatyti, kad tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Už grasinimą padaryti teroristinį nusikaltimą siūloma bausti laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Už terorizmo finansavimą atsakytų tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai rinko, kaupė arba teikė lėšas ar kitą turtą arba teikė kitokią materialinę paramą kitam asmeniui, žinodamas arba siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota teroristiniam ar su teroristine veikla susijusiam nusikaltimui daryti. Tokia nusikalstama veika būtų baudžiama kalėjimu nuo ketverių iki penkiolikos metų.

Teroristų rengėjais būtų laikomas asmuo, kuris kitam asmeniui suteikė žinių ar įgūdžių, būtinų teroristiniam nusikaltimui daryti arba dalyvauti jį darant, žinodamas, kad asmuo suteiktas žinias ar įgūdžius ketina panaudoti šiam tikslui. Tokia veika galėtų įkalinti iki šešerių metų.

Be to, projektu siūloma nustatyti atskiras bausmes už neteisėtą ginklų, šaudmenų, radioaktyvių medžiagų, stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų įsigijimą, laikymą teroristiniais tikslais.

Šis Teisingumo ministerijos parengtas projektas šiuo metu derinamas su suinteresuotomis valstybės institucijomis.

Dabar Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė tik už teroro akto padarymą. Už gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvo

Seime svarstoma galimybė, kad ne valstybė turėtų įrodinėti turto nepagrįstumą, o pats jo savininkas, kilus įtarimų dėl turto kilmės, turėtų įrodyti jo teisėtumą – priešingu atveju turtas būtų konfiskuojamas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Baudžiamajame kodekse įteisinti nuostatą, kuri leistų konfiskuoti turtą, jei savininkas negalėtų pagrįsti jo įgijimo teisėtomis pajamomis.

Tuo metu per Seimo pirmininkės Irenos Degutienės bei komitetų vadovų pasitarimą dėl kovos su korupcija pasiūlyta eiti dar kitu keliu – numatyti prievolę pačiam savininkui įrodyti turto, dėl kurio kilmės abejojama, pagrįstumą.

“Tai yra projektas, kurį galėsime svarstyti ir priimti, tačiau dar matome galimybių papildomoms priemonėms”, – paklaustas, kaip vertina prezidentės iniciatyvą, ketvirtadienį sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Tų priemonių esmė, pasak komiteto pirmininko, – jog ne valstybė baudžiamojo proceso metu turėtų įrodyti, kad savininkas neturėjo teisėtų galimybių įgyti turimo turto, o pats savininkas turėtų įrodyti turto pagrįstumą.

“Matome galimybę ne išorinei korupcijai pažaboti, o galbūt šešėlinei ekonomikai. Tiesioginė korupcija – kyšis, reikalinga baudžiamoji byla, reikia įrodinėti valstybei, o tai brangiai kainuoja, o mes manome, kad būtų galima nusileisti į kitą lygmenį, manau, galėtų būti prokuratūros padalinys, kuris stebėtų finansinius srautus, ir ten, kur atsiranda įtarimas, kad nepagrįstai didelis turtas ar pajamos, pareikalauti pagrįsti”, – po pasitarimo kalbėjo S.Šedbaras.

Anot jo, savininkui nesugebėjus pagrįsti turto įsigijimo šaltinių, tas turtas konfiskuojamas.

“Bet tai jau ne baudžiamoji byla, o administracinės civilinės priemonės, kad ne valstybė įrodinėtų didžiulius pinigus leisdama, o tas asmuo, kuris įtariamas turįs nepagrįstai didelį turtą ar pajamas, turėtų pagrįsti, iš kur jis jas gavo – ar tai yra uošvienė, ar močiutė, ar teta, ar dar kas nors”, – tęsė TTK vadovas.

S.Šedbaras tvirtino, jog minėtas mechanizmas – ne naujovė, o siūlomas atsižvelgiant į Vakarų šalių patirtį, tačiau pripažino, jog įdiegti jį Lietuvoje “nebus paprasta ir lengva”.

Turto konfiskavimo ribas plėsti siūlo ir Teisingumo ministerija, ir prezidentė D.Grybauskaitė. Tačiau, anot šalies vadovės, ministerijos projektas “yra švelnesnis, paliekantis spragų išsisukti nuo atsakomybės neteisėtai turtą sukaupusiems asmenims”.

Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentės iniciatyva parengtos ir Seime registruojamos Baudžiamojo kodekso pataisos sudarytų realias galimybes konfiskuoti visą nusikalstamais būdais įgytą turtą.

Baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti didelės vertės turtu disponuojančius asmenis, kurie negali įgyto turto pagrįsti teisėtomis pajamomis, net jei nėra kitų jų padarytų nusikalstamų veikų įrodymų.

Konfiskavimą, Prezidentūros teigimu, ypač apsunkina, kai “neteisėtai praturtėję asmenys, dažniausiai – turtą ir pajamas privalantys deklaruoti pareigūnai, – visą savo turtą registruoja kitų asmenų vardu”. Todėl esą siūloma įtvirtinti plačias turto, perleisto tretiesiems asmenims, konfiskavimo galimybes.

Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad iš nusikaltimus padariusių asmenų būtų galima konfiskuoti ne tik tiesiogiai nusikaltimo būdu įgytą turtą, bet ir jį panaudojus gautą ekonominę naudą.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas nenumato galimybės iš nusikaltimą padariusio asmens konfiskuoti tą turtą ar pajamas, kurias jis gavo pasinaudodamas nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais.

Ministerijos projekte taip pat siūloma įtvirtinti išplėstinį turto konfiskavimą. Įtvirtinus šią priemonę, teismas, priimdamas sprendimą dėl bausmės už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus paskyrimo, galėtų peržiūrėti ir visą kaltinamojo turimą turtą bei įvertinti, ar jis yra proporcingas to asmens pajamoms.

Jei paaiškėtų, kad tokiam asmeniui priklausantis turtas taip pat galėjo būti įgytas nusikalstamu būdu (nebūtinai iš tos pačios nusikalstamos veikos, už kurią asmuo yra teisiamas), jis taip pat būtų konfiskuotas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis siūloma garantuoti anonimiškumą platesniam apie korupciją ir kitas neteisėtas veikas pranešusių žmonių ratui. Įstatymo pataisos užregistruotos Seime. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą anonimiškumas gali būti taikomas tik įrodžius, kad kyla grėsmė apie korupciją pranešusio asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui. Tačiau nesitaikstyti su korupcija nusprendę šalies gyventojai nėra ginami nuo galimo persekiojimo ar administracinio susidorojimo (pvz., atleidimo iš darbo).

Prezidentės inicijuotos pataisos leis pritaikyti anonimiškumą ir apie korupcinius nusikaltimus pranešusiems asmenims, jei tai reikalinga jų darbo, tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams apsaugoti.

Projektu taip pat siūloma įtvirtinti naują liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos priemonę – dalinį anonimiškumą, kai iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytojui ar nukentėjusiajam nuo nusikalstamo poveikio apsaugoti pakanka tik kai kurių duomenų apie juos slaptumo.

“Transparency International” atliktas tyrimas rodo, kad gyventojų, susidūrusių su korupcija, pasyvumą lemia ne pilietiškumo stoka, bet galimo susidorojimo baimė ir valstybės teikiamos apsaugos stoka. Užtikrinti tinkamą pranešėjų apie korupciją teisinę apsaugą Lietuvą įpareigoja JT konvencija. Tarptautiniai ekspertai jau prieš trejus metus atkreipė Lietuvos dėmesį, kad nėra adekvačių pranešėjų apsaugos taisyklių ir kad konkrečių šios srities teisės aktų trūkumas gali būti laikomas visos sistemos silpnąja vieta. Pernai tarptautinė organizacija “Global Integrity” pareiškėjų apsaugos teisinę bazę Lietuvoje įvertino 17 balų iš 100 galimų.

Seimas penktadienį po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų projektui, kuriuo būtų ilginami senaties terminai. Dar bus balsuojama dėl pataisų priėmimo.

Šias pataisas Seimui pateikė Prezidentūra, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitete jos buvo pakoreguotos, šiek tiek sušvelninant. Po svarstymo Seimas 94 balsais už ir 2 susilaikius pritarė komiteto pakeistam variantui.

Seime komitete koreguojant projektą atsisakyta prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymo netaikyti senaties korupciniams nusikaltimams.

Dėl prezidentės siūlymo kyšininkavimui netaikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties buvo skeptiškai pasisakęs Seimo Teisės departamentas.

Teisininkų išvadose buvo teigiama, kad kyšininkavimo įtraukimas greta labai sunkių nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų iškrenta iš konteksto, nes kyšininkavimo nei savo pavojingumu, nei sankcija negalima prilyginti nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.

Taip pat komitetas nutarė mažiau ilginti senaties terminus įvairioms nusikalstamoms veikoms nei siūlė Prezidentūra.

Pagal Seime apsvarstytas BK pataisas, terminas baudžiamiesiems nusižengimams būtų ilginamas nuo 2 iki 3 metų, Prezidentūra siūlė ilginti iki 5 metų.

Senaties terminas neatsargiems ir nesunkiems tyčiniams nusikaltimams ilgėtų nuo 5 iki 8 metų, Prezidentūra siūlė 10 metų terminą.

Apysunkiams nusikaltimams senaties terminas būtų pratęstas nuo 8 iki 12 metų (Prezidentūros siūlymas – 15 metų), sunkiems nusikaltimams – nuo 10 iki 15 metų (Prezidentūra siūlė 20 metų).

Senaties terminas labai sunkiems nusikaltimams būtų ilginamas nuo 15 iki 25 metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu – nuo 20 iki 30 metų.

Taip pat BK pataisomis siekiama nustatyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja, jei teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką.

BFL

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui bus teikiamos Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisos, kuriomis siūloma dešimteriopai padidinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus.

Už mažiausiai pavojingas nusikalstamas veikas maksimalią baudos ribą siūloma didinti nuo 6500 iki 65 000 litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 000 iki 390 000 litų.

Prezidentės įsitikinimu, šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatytos baudos yra neproporcingos nusikalstamų veikų pavojingumui ir daromai žalai, visiškai neatitinka nusikalstamu verslu užsiimančių asmenų nelegalaus pelno.

Išsakykite savo nuomonę “veidas.lt” apklausoje:

 Loading ...

Pasak valstybės vadovės, netoleruotina, kad vidutinė bauda fiziniam asmeniui už cigarečių kontrabandą tesiekia 14 tūkstančių litų, nors jo padaryta valstybei žala – vidutiniškai 200 tūkstančių litų. Prezidentės teigimu, nenormalu, jog šiuo metu Baudžiamajame kodekse už kontrabandą numatyta maksimali bauda, siekianti 39 tūkstančius litų, yra tik keliais tūkstančiais didesnė, nei minimali kontrabandos būdu gabenamų prekių vertė, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Panašiai nepriimtinas yra baudos dydžio ir valstybei daromos žalos santykis ir finansinių nusikaltimų, pavyzdžiui PVM grobstymo, atvejais.

“Pernelyg švelni, gerokai mažesnė nei iš nusikalstamos ekonominės ir finansinės veiklos gaunamos pajamos bausmė neatgraso nuo nusikaltimo. Bauda turi būti adekvati nusikaltimui ir valstybei daromai žalai ir tapti tikrai veiksminga bei plačiai taikoma bausme kovoje su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais”, – teigia prezidentė.

Nustačius didesnes baudas fiziniams asmenims, atsiras galimybė, kai kuriais atvejais, baudomis pakeisti laisvės atėmimą, nes didelė piniginė bauda dažnai gali būti gerokai efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis laisvės atėmimas. “Baudos padidinimas ir baudos taikymo galimybių išplėtimas leistų iš esmės paspartinti kai kurių baudžiamųjų bylų tyrimą ir nagrinėjimą, nes atsirastų platesnės galimybės baudžiamąjį procesą pabaigti supaprastinta baudžiamojo proceso forma – baudžiamuoju teismo įsakymu. Tai ne tik paspartintų daugelio bylų nagrinėjimą, bet ir leistų taupyti teisėsaugos institucijų išteklius”,- sakė D. Grybauskaitė.