Jau sukako metai, kai prezidento poste darbuojasi Dalia Grybauskaitė. Per tiek laiko jau atsiskleidė jos profesionalumas ir gerosios bei blogosios pusės. O ką apie D.Grybaukaitės prezidentavimą mano Lietuvos gvyentojai?

Kaip sužinome iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos, pirmuosius D.Grybauskaitės valdymo metus daugiau nei du trečdaliai respodentų vertina teigiamai, o daugiau nei penktadalis – vidutiniškai. Vertinančiųjų neigiamai – vos 2,4 proc.

Dar daugiau apie prezidento darbo kokybę galima nuspręsti jį lyginant su pirmtakais. Taigi pasiteiravus, kuris Lietuvos prezidentas dirbo / dirba geriausiai, paaiškėjo, kad apklausos dalyviai geriausiais prezidentais laiko Valdą Adamkų ir D.Grybauskaitę, abiem atidavę praktiškai po 30 proc. balsų. Nedaug nuo jų atsiliko ir a.a. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Kaip vertinate pirmuosius prezidentės D.Grybauskaitės valdymo metus?

Teigiamai    69,4 proc.
Vidutiniškai    27,8 proc.
Neigiamai    2,4 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4 proc.

Jūsų vertinimu, kuris Lietuvos prezidentas dirbo / dirba geriausiai?

V.Adamkus    30,2 proc.
D.Grybauskaitė    29,4 proc.
A.M.Brazauskas    24,2 proc.
Visi    9,2 proc.
R.Paksas    3 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės    1,8 proc.
A.Smetona    1,6 proc.
A.Stulginskis    0,4 proc.
K.Grinius    0,2 proc.
Nė vienas    0 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. birželio 28–30 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

2009-aisiais Lietuvoje išaugo apatija ir nusivylimas politika, krito žurnalistikos lygis ir nesiimta ryžtingų žingsnių reformuoti teismų sistemą, tačiau pagerėjo valdžios pastangos kovoti su korupcija, teigia tarptautinė nevyriausybinė organizacija “Freedom House”.

Nors Lietuva vienintelė iš Vidurio ir Rytų Europos regiono truputį pagerino savo pozicijas, tyrimo autoriai pabrėžia, kad šalyje visuomenės apatija ir nusivylimas politika dar pagilėjo.

“Politinės rietenos ir intrigos, netikėtos ad hoc koalicijos ir užtrukusios reformos sumenkino Lietuvos politiką”, – teigia “Freedom House”.

Pasak organizacijos, šiuos neigiamus procesus dar paskatino dramatiška ekonominė recesija ir dėl jos išaugęs nedarbas.

“Freedom House” teigimu, stiprų smūgį dėl išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir reklamos rinkos smukimo patyrė ir žiniasklaidos sektorius.

“Žurnalistikos kokybė ir toliau blogėjo, o nacionaliniai transliuotojai atsisakė analitinio turinio ir sergėtojo vaidmens”, – teigia “Freedom House”.

Kaip teigiamą aspektą organizacija išskiria internetinės žiniasklaidos augimą.

Anot “Freedom House”, delsimas ir politinės kovos dėl teismų reformos atskleidė tiek vizijos, tiek suinteresuotumo stoką. Be to, organizacijos teigimu, vėl išaugo nerimas dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.

“2009-ųjų rudenį šalies teismų sistemą ir teisėtvarkos pamatus supurtė kaltinimai dėl vilkinimo tiriant pedofilijos bylą (…). Lietuva sukėlė tarptautinius protestus patvirtinusi įstatymą, kuriuo siekiama informaciją apie homoseksualumą laikyti toliau nuo vaikų”, – teigia “Freedom House”.

Šiose kategorijose Lietuvos pozicijos įvertintos taip pat, kaip ir ankstesniais metais, bet pagerėjo Lietuvos reitingas dėl kovos su korupcija.

“Freedom House” duomenimis, teismui perduota 10 bylų, kuriose aukšto rango savivaldybių pareigūnai kaltinami kyšininkavimu.

“Centro dešiniųjų vyriausybė parodė pasirengimą žengti pirmyn su korupcijos prevencijos iniciatyvomis”, – teigia organizacija.

Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad visos valstybės įstaigos įpareigotos skelbti internete informaciją apie viešuosius pirkimus, be to, peržiūrėta verslo patikrinimų sistema.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepritartų sovietmečio skulptūrų nukėlimui nuo Žaliojo tilto Vilniuje, rodo naujos apklausos rezultatai.

Tarp vilniečių nepritariančiųjų idėjoms nuimti skulptūras yra net trys ketvirtadaliai, atskleidė naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta RAIT apklausa.

Tyrimo metu 59,2 proc. respondentų Lietuvoje sakė, kad nepritaria skulptūrų nukėlimui. Idėjai nukelti skulptūras sakė pritariantys tik 15,4 proc. apklaustųjų. Apklausos metu ketvirtadalis (25,4 proc.) šiuo klausimu nuomonės nepareiškė.

Tarp Vilniaus miesto gyventojų idėja nukelti skulptūras – dar nepopuliaresnė. Nepritarimą skulptūrų nukėlimui išsakė 78,4 proc. sostinės gyventojų. 14 proc. vilniečių pritaria skulptūrų nukėlimui.

Tyrimo metu buvo apklausti 1024 Lietuvos gyventojai.

Šį pavasarį Vilniaus meras konservatorius Vilius Navickas užsiminė, kad imsis priemonių skulptūroms nukelti, tačiau vėliau savo poziciją sušvelnino.

Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas “Projektstalkonstrukcija”, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas keturiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis.

Trijų visuomenės nuomonės tyrėjų gegužės mėnesio apklausų rezultatai – trys smūgiai žemiau juostos visoms valdančiosios koalicijos partijoms. Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai įsitvirtina tik ketvirtoje apklausų vietoje, pirmas tris užleisdami opoziciniams socialdemokratams, “darbiečiams” ir “tvarkiečiams”.

Jei Seimo rinkimai vyktų dabar, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga vargu ar apskritai patektų į Seimą. Ką jau kalbėti apie Tautos prisikėlimo partiją, kuri negautų nė vieno procento rinkėjų balsų.

“Tenka tik apgailestauti. Manau, jei daugiau bendrautume su žmonėmis, jiems aiškintume tikrąją padėtį, net paklaustume, ką reikia daryti, gal ir pasitikėjimas padidėtų. Dabar arba to nedaroma, arba daroma per mažai. Jei kiekvieną kartą išeinama į televizijos ekraną tik su neigiama žinia, prieš tai su žmonėmis neaptarus, jiems nepaaiškinus sprendimų, iš kur bus reitingai”, – apgailestauja Tėvynės sąjungos frakcijos Seime narė Vida Marija Čigriejienė.

Tačiau ar trigubas fiasko apklausoje konservatoriams reiškia nokdauną? “Baltijos tyrimų” sociologas Romas Mačiūnas siūlo neskubėti daryti kategoriškų išvadų. “Apklausos rodo, kaip respondentai balsuotų, jei ateitų į rinkimus. O juk ateitų tikrai ne visi, juo labiau kad tarp einančiųjų balsuoti visuomet yra daug palaikančiųjų konservatorius. Žinoma, jei rinkimai vyktų dabar, būtų keista, jei konservatoriai rinkimus laimėtų – jų populiarumas tikrai labai krinta, bet fiasko to dar nepavadinčiau”, – sako R.Mačiūnas.

Politikams iš tiesų vertėtų sunerimti ne tik dėl savo reitingų: rinkos ir viešųjų tyrimų kompanijai “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ketvirtadalis respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų, arba sakė, kad visiškai neitų balsuoti. Kituose dviejuose – visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” / “Lietuvos ryto” ir “Spinter tyrimai” / “Delfi” – beveik keturi iš dešimties tvirtino arba neturintys nuomonės, arba balsuoti neisiantys.

Už ką rinkėjai balsuotų, jei Seimo rinkimai būtų vykę gegužę

Šaltinis: “Baltijos tyrimai” / ELTA, “Vilmorus” / “Lietuvos rytas”, “Spinter tyrimai” / “Delfi”

Kol kas Vyriausybė paskelbė tik du žingsnius, dėl kurių apsisprendė siekdama mažinti biudžeto deficitą, – ilginti pensinį amžių ir mažinti motinystės (tėvystės) išmokas. Tačiau apklausti Lietuvos gyventojai šį pasirinkimą vertina skeptiškai arba neigiamai. Tarkime, pensinio amžiaus ilginimui nepritaria kone trys ketvirtadaliai respondentų, o pritaria vos 2,6 proc.

Labiau nuomonės išsiskyrė dėl motinystės išmokų mažinimo (regis, labiausiai dėl to, kad motinystės (tėvystės) pašalpos kai kuriems jau nebegresia, o pensinio amžiaus ilginimas palies visus, kurie jo sulauks).
Tačiau valdžios atstovams nei ši, nei kita visuomenės nuomonė neįdomi – sprendimai jau priimti. O į Lietuvos gyventojų siūlymus, kaip taupyti, aukščiausi mūsų politikai reaguoja abejingai.

Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus ilginti pensinį amžių?

Neigiamai  72,2 proc.
Neutraliai  15,4 proc.
Nežinau  5 proc.
Kitos išeities nėra  4,8 proc.
Teigiamai  2,6 proc.

Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus mažinti motinystės išmokas?

Neigiamai  38,4 proc.
Neutraliai  35 proc.
Teigiamai  13,6 proc.
Nežinau  7,2 proc.
Kitos išeities nėra  5,8 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. birželio 14–16 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Seimu nepasitiki keturi iš penkių Lietuvos gyventojų, rodo nauja apklausa. Dienraštyje “Lietuvos rytas” šeštadienį skelbiamos “Vilmorus” apklausos duomenimis, šalyje taip pat išlieka mažas pasitikėjimas Vyriausybe, tuo metu Prezidentūra išsaugo pasitikėjimą visuomenės akyse.

Apklausos metu 78,2 proc. respondentų sakė, kad Seimu nepasitiki. Pasitikėjimą parlamentu išsakė vos 3,4 proc. apklaustųjų.

Vyriausybe nepasitikėjo 60 proc., pasitikėjo 10 proc. apklaustųjų. Šalyje taip pat mažas pasitikėjimas teismais – jais pasitikintys sakė 11,9 proc. apklaustųjų, nepasitikintys – 50,9 proc.

Didžiausią pasitikėjimą visuomenėje išsaugo ugniagesiai gelbėtojai – jais pasitiki 87 proc. Lietuvos gyventojų. Pasitikėjimą prezidento institucija išreiškė 72,5 proc. apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, Bažnyčia pasitiki 61 proc., kariuomene – 50 proc., žiniasklaida – 42 proc. Lietuvos gyventojų.

Apklausa atlikta birželio 4-13 dienomis.

Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui vis tebesvarstant, kaip kitąmet pajamų ir išlaidų skirtumą sumažinti 4,5 mlrd. Lt, “Veidas” to paklausti nusprendė Lietuvos gyventojų.

Taigi iš tyrimų bendrovės “Prime consulting” naujausios apklausos sužinome, kad absoliuti dauguma (daugiau nei du trečdaliai) apklaustųjų tvirtina, jog geriausias būdas taupyti – sumažinti valstybės valdymo ir biurokratijos išlaidas.

Nors A.Kubilius tikina, esą šis rezervas jau išsemtas, “Veido” atskleisti faktai apie viešąsias įstaigas rodo, kad ministerijose dar esama daug taupymo galimybių. Tuo tarpu premjero idėją įvesti naujus ar didinti jau esamus mokesčius palaiko labai menkas respondentų nuošimtis (vos 4,2 proc.) Premjeras A.Kubilius pareiškė, kad kitąmet skirtumą tarp pajamų ir išlaidų teks sumažinti 4,5 mlrd. Lt.

Jūsų vertinimu, kuris būdas šiam skirtumui sumažinti būtų geriausias?

Mažinti valstybės valdymo ir biurokratijos išlaidas   67,8 proc.
Mažinti socialines išmokas   21,6 proc.
Kita   5,2 proc.
Įvesti naujus mokesčius (nekilnojamojo turto, automobilių ir kt.) 3 proc.
Nežinau   1,2 proc.
Didinti akcizų mokesčius   0,8 proc.
Didinti PVM mokestį   0,4
Mažinti išlaidas viešajam sektoriui (medicinai, švietimui, policijai ir kt.)   0 proc.

Kurių metų pirmasis pusmetis jums buvo sunkesnis?

Abiejų metų pusmečiai buvo vienodai sunkūs   38 proc.
2009-ųjų   32,4 proc.
2010-ųjų   25,4 proc.
Pastarieji 20 mėnesių man nebuvo sunkūs   3,6 proc.
Nežinau / nesakysiu   0,6 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 31 d. – birželio 2 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos gyventojų galimybės stulbinamai pasikeitė. Ypač tai matyti žvilgtelėjus į atostogas. Tarkime, prieš dvejus metus, pakilimo laikais, atostogas užsienyje planavo net 34,22 proc., Lietuvos kurortuose – 28,9 proc. apklaustųjų, o šiemet užsienyje atostogauti ketina jau tik 16,2 proc.,  Lietuvos kurortuose – vos 6,2 proc. respondentų.

Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos didžiųjų šalies miestų gyventojų apklausos, net trečdalis respondentų visai neatostogaus, o kone penktadalis atostogaus namie. Pasidomėjus, kiek pinigų skirs savo šeimos atostogoms, paaiškėjo, kad penktadalis apklaustųjų neskirs nė lito, nes neturi iš ko, apie pusė atostogoms atsidėjo nuo 100 iki 1500 Lt ir tik maždaug 19 proc. atostogoms planuoja plačiau atverti piniginę ir skirti nuo 1,5 iki 10 tūkst. Lt. Priminsime, kad prieš dvejus metus pinigų atostogoms lietuviai skyrė kone dvigubai daugiau.

Kur šią vasarą ketinate atostogauti?

Visai neatostogausiu    31,6 proc.
Liksiu namie    22,8 proc.
Užsienyje    16,2 proc.
Sode    14,6 proc.
Kaimo sodyboje    8,6 proc.
Lietuvos kurortuose    6,2 proc.

Kiek pinigų šiemet skirsite savo šeimos atostogoms?

500–1500 Lt    24,8 proc.
Neskirsiu nė lito – neturiu iš ko    20,4 proc.
Iki 500 Lt    18,2 proc.
Nesakysiu    17,2 proc.
1500–3000 Lt    9,4 proc.
3000–5000 Lt    6,6 proc.
5000–10 000 Lt    3,4 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 17–19 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Šiuo metu jokių finansinių sunkumų neturi tik 6,2 proc. šalies gyventojų. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos. Jau kone trečdalis apklaustųjų pritrūksta lėšų maistui ir vartojimo prekėms įsigyti, dar 13 proc. sunku grąžinti paskolas ir išlaikyti būstą.

Kita vertus, du penktadaliai respondentų jaučia palyginti nedidelį lėšų stygių, kitaip tariant, pinigų jiems stinga atostogoms ir pramogoms.

Apklausos rengėjams pasiteiravus, kokie rūpesčiai Lietuvos gyventojus dabar erzina labiausiai, paaiškėjo, kad 70 proc. apklaustųjų labiausiai slegia didelės energijos išteklių ir maisto kainos. O dešimtadaliui didžiausias rūpestis šiuo metu yra nedarbas.

Kokie rūpesčiai šiuo metu jus labiausiai erzina?

Didelės naftos, dujų, elektros, šildymo kainos    54,2 proc.
Didelės maisto produktų ir vartojimo prekių kainos    18,4 proc.
Nedarbas    10,4 proc.
Lietuvoje negaliu gauti kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos apsaugos ir t.t.)    9,2 proc.
Netinkamas mano darbo įvertinimas ir per maža alga    5,4 proc.
Negaliu įsigyti nuosavo būsto    1,4 proc.
Jaučiuosi nesaugus    0,6 proc.
Niekas neerzina    0,4 proc.

Ar šiuo metu patiriate finansinių sunkumų?

Taip, neturiu už ką pramogauti ir atostogauti    38,8 proc.
Taip, pritrūkstu lėšų maistui ir vartojimo prekėms įsigyti    29,2 proc.
Jaučiu tik nedidelį lėšų stygių    12,6 proc.
Taip, man sunku grąžinti paskolas    8,2 proc.
Ne    6,2 proc.
Taip, neišgaliu išlaikyti būsto    5 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 3–5 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina

Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus – atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko “Baltijos tyrimai”.

Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus. Lyginant su 2009 m. tokių namų ūkių sumažėjo 9 proc. punktais (2009 m. pradžioje buvo trečdalis), o per paskutinius 2 metus – net 20 proc. punktų (2007 m. pabaigoje tokių buvo beveik pusė).

Gyventojų “finansinė pagalvė” plonėja

“Mažėja vadinamoji finansinė pagalvė – lėšos, laikomos nenumatytiems atvejams, kurios turėtų siekti 3-6 mėnesių pajamų dydį, nes vis daugiau gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, – sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Be to, dalis žmonių turbūt jau panaudojo šias juodai dienai skirtas santaupas.”

Penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad staigiai sumažėjus jų pajamoms, jie tesugebėtų iš turimų finansinių išteklių išgyventi mažiau nei savaitę (2009 m. taip atsakiusių buvo 13 proc., o 2007 m. pabaigoje – 10 proc.), 1-3 savaites išsilaikytų 23 proc., 1-2 mėnesius – 21 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 3-6 mėnesius ar ilgiau pragyventų 20 proc. apklaustųjų.

Vertybinės nuostatos dėl taupymo – stiprios

Lietuvos gyventojų požiūris į ilgalaikį finansų planavimą gana stabilus ir per paskutiniuosius 4 metus beveik nekito. 73 proc. suaugusių šalies gyventojų teigia, kad nėra linkę gyventi tik šia diena, 69 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad jie visada stengiasi taupyti juodai dienai.

“Prieš metus, prasidėjus ekonominei krizei, linkusių taupyti ir pritarusių kitoms taupymo nuostatoms buvo kiek daugiau, tačiau dabar taip manančių skaičius vėl sugrįžo į 2007 m. pabaigos lygį. Ankstesnį padidėjimą sietume su emocine reakcija į krizę”, – sako V. Cibas. Taupyti juodai dienai kaip ir anksčiau labiau linkusios moterys, vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažiausias pajamas, gyvenantys kaime.

Taupymo tikslas – finansinis saugumas

Kaip ir prieš metus Lietuvos gyventojams pats svarbiausias taupymo ir lėšų kaupimo tikslas yra užsitikrinti finansinį saugumą nenumatytiems gyvenimo atvejams. Besitęsiantis ekonominis sunkmetis šį motyvą dar labiau sustiprino, todėl per metus taip atsakančių padaugėjo nuo 49 iki 62 proc.

Kitų gyventojų nurodytų tikslų paminėjimas išliko panašus kaip ir prieš metus: 23 proc. siekia sukaupti lėšų vaikų mokslams, 21 proc. – pensijai ir paveldėtojams, 21 proc. tiesiog nori padidinti turimas pajamas ir turtą. Taip pat 18 proc. siekia sukaupti lėšų automobiliui ar kitos brangioms prekėms, paslaugoms įsigyti, 13 proc. – nekilnojamajam turtui, o 15 proc. siekia išsaugoti nenuvertėjusias turimas lėšas.

Gyventojų apklausa vyko 2010 metų kovo 20-31 dienomis. Iš viso apklausti 1004 gyventojai nuo 18 iki 74 m. Apklausiamieji atrinkti naudojant nacionalinę daugiapakopę reprezentatyvią atranką. Apklausa vyko 102 atrankos taškuose visose Lietuvos apskrityse. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Jei šiuo metu vyktų Seimo rinkimai, juose tikrai dalyvauti ketina 52 proc. Lietuvos rinkėjų, dar 16 proc. teigia, kad galbūt juose dalyvautų.

Iš ketinančių balsuoti rinkėjų daugiausiai balsų surinktų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija -17,8 proc., rodo dienraščio “Lietuvos žinios” publikuojamos apklausos duomenys.

Toliau būtų Socialdemokratų partija su 16,5 proc. ir Darbo partija su 12,5 proc. rinkėjų balsų, partija “Tvarka ir teisingumas” gautų 8,9 proc. rinkėjų balsų.

Ketvirtadalis ketinančių dalyvauti rinkimuose žmonių kol kas yra neapsisprendę, kuriai partijai skirtų savo balsą.

Geriausiai rinkėjų yra vertinama prezidentės Dalios Grybauskaitės veikla (8,4 balo iš 10 galimų), blogiausiai kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio veikla (3,3 balo).

Geriausiai vertinama Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų veikla (atitinkamai 6,1 ir 6 balai iš 10 galimų), blogiausiai – Energetikos (3,7 balo) ir Sveikatos apsaugos (4 balai) ministerijų veikla. Vidutinis visų ministerijų vertinimo balas – 4,9 balo.

Iš 13 tirtų valstybės institucijų geriausio įvertinimo sulaukė prezidentūra (7,2 balo), blogiausio – Seimas (3,2 balo). Visų tirtų institucijų vertinimo vidurkis – 5,2 balo.

Apklausa atlikta 2010 m. balandžio 13-21 d. d. bendrovių “Alfa Media” ir “Lietuvos žinios” užsakymu. Tyrimo analizę atliko bendrovė “Rinkos tyrimų centras”, apklausą – rinkos tyrimų bendrovė “Norstat”.

Tyrimo metu apklausti 1006 respondentai, maksimali imties statistinė paklaida yra 3,2 proc.

Šį savaitgalį sukaks jau šešeri metai, kai Lietuva – Europos Sąjungos narė. Kyla klausimas, kaip Lietuvos gyventojai vertina šį laikotarpį, pačią narystę ir ES suteiktą naudą ar žalą. Iš “Veido” užsakymu bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos paaiškėjo, kad net 77,8 proc. apklaustųjų mano, jog narystė ES Lietuvai davė didesnės ar mažesnės naudos. Ir tik 0,6 proc. įsitikinę, kad ši narystė pridarė daug žalos.

Kartu teiravomės, kuris iš Lietuvos europarlamentarų šiuo metu geriausiai eina jam patikėtas pareigas. Paaiškėjo, kad trečdaliui respondentų toks yra Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. O mažiausiai palankių vertinimų dėl savo darbo sulaukė Laima Andrikienė, Radvilė Morkūnaitė, Justas Vincas Paleckis ir Valdemaras Tomaševskis. Na, bet labiausiai susimąstyti, ką veikia Europos Parlamente, turėtų Juozas Imbrasas, mat nė vienas apklaustas Lietuvos gyventojas nemano, kad jis geriausiai eina jam paitikėtas pareigas.

Netrukus sukaks šešeri metai, kai Lietuva priimta į Europos Sąjungą. Jūsų vertinimu, ar ši narystė Lietuvai davė daug naudos?

Taip, labai    49,4 proc.
Taip, šiek tiek    28,4 proc.
Ne, beveik nieko nedavė    16,2 proc.
Nežinau    5,4 proc.
Davė daug žalos    0,6 proc.

Jūsų vertinimu, kuris iš Europos Parlamento narių geriausiai eina jam patikėtas pareigas?

V.Landsbergis    32,2 proc.
V.Uspaskichas    22,6 proc.
Nė vienas    15,6 proc.
Nežinau    14,6 proc.
R.Paksas    8,2 proc.
A.Saudargas    3 proc.
V.Blinkevičiūtė    1,6 proc.
L.Donskis    0,8 proc.
Z.Balčytis    0,6 proc.
L.Andrikienė    0,2 proc.
R.Morkūnaitė    0,2 proc.
J.Paleckis    0,2 proc.
V.Tomaševskis    0,2 proc.
J.Imbrasas    0 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. balandžio 19–21 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.