Geriau vieną kartą pamatyti, nei daug kartų išgirsti, – tokiu požiūriu vadovaujasi gegužės 23 d. 12–15 val. savo veiklą pristatančios ir duris atveriančios aplinką tausojančios įmonės. Šią dieną Vilniaus nuotekų valykla, Klaipėdos vandenvietė, Marijampolės nuotekų valykla ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) visuomenei plačiai atvers duris. Apsilankyti minėtuose aplinkosaugos objektuose ypač kviečiamas jaunimas, šeimos su mažais vaikais, nes būtent jų rankose mūsų aplinkos, mūsų Žemės ateitis.

Technologijos. JAV kompanija „Oculus“ ką tik paskelbė, kad kitąmet į rinką išleis galutiniam vartotojui parengtus virtualios realybės akinius. Dar gana egzotiška IT sritis sulaukia didžiulio dėmesio ir po truputį žengia į mūsų kasdienybę.

Gegužės 8 d. Užupio meno galerijos „Galera“ kiemelyje jau šeštąjį kartą vyko „Ąžuolo“ apdovanojimai, per kuriuos pagerbiami geriausiai per metus pasirodę lietuviško kino operatoriai. Šį kartą „Ąžuolo“ statulėlė atiteko Audriui Kemežiui.

Sveikata. Tikimybė užsikrėsti kirmėlėmis žmogaus tyko kasdienėje aplinkoje, o ar jų išvengsime, lemia asmeninė higiena ir mitybos įpročiai.

„Business Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Skelbiami duomenys rodo, kad kas antras kompiuterio turėtojas Lietuvoje naudojasi nelegalia programine įranga. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai parsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 m. Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

Vadybos klaidos. Net ir didžiausios kompanijos, turinčios milijonus klientų, aukšto lygio rinkodaros specialistų ir ilgametės patirties, priima neteisingų sprendimų: tai gali būti prastai pasirinkta vadovybė, nevykusi komunikacija su klientais. Tačiau bene skaudžiausias smūgis tarptautinio lygio įmonei, kuriančiai produktus, – visuomenės nepamėgtas įrenginys.

2060 m. Lietuvoje gyvens mažiau kaip 2 mln. žmonių, teigiama Europos Komisijos (EK) ataskaitoje, kurią Briuselis paskelbė antradienį. Prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas – nuo 2,9 mln. dabar iki mažiau nei 2 mln. 2060 m. yra niūriausia prognozė iš visų ES narių.

Šokis. „Naujajame Baltijos šokyje“ savo naują spektaklį pristatė Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti lietuvių šokėja Raimonda Gudavičiūtė.

Perspektyvos. „Ar atlaikys mūsų žemdirbiai vėl griežtėjančias taisykles, taikomas ekologiniams ūkiams, o gal pailsę nuo vis naujų strategijų, ilgalaikės vizijos nebuvimo bei nuolatinio teisės aktų keitimo pasuks chemizuotos žemdirbystės keliu?“, – svarsto Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis. Su juo „Veidas“ kalbasi apie tai, kokių pokyčių gali tikėtis 25-erių metų sukaktį minintis ekologinis šalies ūkis.

Kol valdžios viršūnėje tęsiasi ginčai dėl vieno ministro paskyrimo, laidoje pakalbėkime apie ekonominius šauktinių formavimo aspektus ir patobulintą Gydytojų etikos kodeksą. Pašnekovai – „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Lietuvos bioetikos komiteto vadovas Eugenijus Gefenas. Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose.

Žaviuosi „viską apie viską“ išmanančiais žmonėmis. Jie dažniausiai turi tvirtą ir neginčijamą nuomonę, kurią nesibodi reikšti bet kokiomis aplinkybėmis, nesvarbu, kad ją kartais bando užginčyti ir aptariamos srities ekspertai.

Kalbant apie karą ir taiką, dauguma žmonių komentuoja žiniasklaidos antraštes. Jeigu paklausus apie karo Ukrainoje perspektyvas būtų daug tokių, kurie atsakė „nežinau“, sakytume, kad Rusijos ir Ukrainos konflikto tema patyrė infliaciją. Mūsų atveju nežinančiųjų dalis sudaro 8,8 proc. – vadinasi, daugiau nei 90 proc. apklaustųjų Ukrainos reikalai turi vertę. Ir 55,4 proc. tų, kurie turi nuomonę, laukia karo. Arti 20 proc. tikisi atviros Rusijos agresijos.