„Business Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Skelbiami duomenys rodo, kad kas antras kompiuterio turėtojas Lietuvoje naudojasi nelegalia programine įranga. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai parsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 m. Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

Tam, kad šie rodikliai ir piratavimo lygis šalyje pasikeistų, 2011 m. įkurtas klasteris „Clear Digital World“ (CDW), kurio veikloje šiuo metu aktyviai dalyvauja 15 narių.

„Įkurdami klasterį siekėme ne atlikti policininko vaidmenį ir vaikytis pažeidėjus, bet bendromis pastangomis sukurti technologijas ir sprendimus, galinčius užkirsti kelią neteisėtam intelektinės nuosavybės naudojimui skaitmeninėje erdvėje. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų, kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeninis kūrinių pardavimas nė iš tolo nekompensuoja patiriamų nuostolių. Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas“, – sako klasterio „Clear Digital World“, ieškančio optimalių piratavimo problemos sprendimų, rinkodaros vadovas Romanas Matulis.

Pasak jo, negerėjanti situacija ir toliau neigiamai veikia ne tik intelektinės produkcijos kūrėjus, bet ir kiekvieną vartotoją tiesiogiai: dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. CDW klasterio tikslas – šviesti visuomenę ir pratinti žmones nepiratauti, suteikiant jiems galimybę norimą skaitmeninį turinį gauti teisėtai ir priimtinomis sąlygomis. Tačiau šiuo metu alternatyva nelegaliam filmų platinimui nėra pakankamai išplėtota – Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol šis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 proc. apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai, pasak R.Matulio, labai santykiniai, nes žmonės nėra linkę atvirai kalbėti šia tema: „Kita vertus, galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja, tad praktinio poreikio piratauti nebelieka. Visuomenės sąmoningumas, nors ir labai iš lėto, didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimų“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausia leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodo, kad tai būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

CDW šiuo metu vykdo projektą „UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas“ (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 eurų, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.