Ekspresas      6   Viršelio tema Užribis: 250 tūkst. darbingų piliečių nemoka arba neprimoka socialinių mokesčių  10   Savaitės interviu R.Kuodis: „Vyrauja naivus požiūris į darbo rinką“       18   Lietuva Multirankas: „demokratiškas“ universitetų reitingas      22   Daugiakalbystė: lietuviai blaškosi tarp anglų ir rusų kalbos                26   R.Norkus: „Teisėjų savivaldos institucijų darbas veiksmingas“          30   Verslas A.Raudys: [...]

Klaustukai. Ar Lietuvoje atsiras anglimis kūrenama elektrinė ir ar pamojuosime išplaukiančiai „Nepriklausomybei“?

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo nauda šiais laikais nebekelia abejonių: mokslui svarbios verslo finansinės investicijos, verslui – mokslo pagalba kuriant inovatyvius produktus. Sėkmės pavyzdžių apstu ir Lietuvoje. Vienas jų – produktyvus Lietuvos energetikos instituto (LEI) bendradarbiavimas su įvairiomis šalies bendrovėmis.

Nereikalinga globa. Besirūpindami mūsų vežėjų atlyginimais ir nakvynėmis vakariečiai aiškiai persistengia, bandydami atsikratyti konkurentų iš Rytų.

Apie aukštojo mokslo ir bendrąsias švietimo tendencijas, svarbiausius laukiančius darbus svarsto naujasis Mykolo Romerio universiteto rektorius, buvęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras doc. dr. Algirdas Monkevičius.

Logistika. Kas laukia Lietuvos transporto sektoriaus, mėginame spėti atidžiau apžvelgdami konteinerinių pervežimų rinkos laukiančius pokyčius.

Viena svarbiausių sričių Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra onkologinių ligų kompleksinė diagnostika ir gydymas šiuolaikinėmis priemonėmis. Užbėgti už akių amžiaus rykštei – vėžiui padeda ir nuo praėjusių metų lapkričio ligoninėje genetinius tyrimus atliekantis Molekulinės diagnostikos skyrius.

Sunku rasti papuošalą, gražesnį už plačią ir sveiką šypseną. Deja, kartais atsitinka taip, kad ji užtemsta. Ir visai ne todėl, kad nebėra priežasčių šypsotis. Užtenka tiesiog netekti kad ir vieno danties ar būti priverstiems nešioti dantų plokštelę, kuri gali bet kada iškristi…

Pensijos. Ateities pensininko gyvenimo orumą lems ne tik grynieji ekonomikos rodikliai. Kad būtų surenkama daugiau lėšų pensijoms, pagaliau turime išaugti iš sukčiavimo kultūros. Tik matydamas pažangą šioje srityje Vilniaus universiteto docentas socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis drįstų skelbti optimistinę pensijų didėjimo prognozę.

Sostinės galerijoje „Kunstkamera“ atidaryta Sofijos Romerienės (Zofia Romer, 1885-1972) kūrybinio palikimo paroda „Sofijos pasaulis“, kurioje pristatoma daugiau kaip dvi dešimtys dailininkės darbų. Šiandien nepelnytai primiršta kūrėja tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele, sukūrė nemažai grafikos lakštų.

Įsipareigojimai. Lietuvos aukštojo mokslo kryptis, kaip ir už slenksčio laukiantys svarbiausi uždaviniai, nesiskiria nuo platesnės Europos aukštojo mokslo perspektyvos. Pastaraisiais metais išrinkti naujieji šalies universitetų rektoriai, kuriems jų bendruomenės patikėjo projektuoti ateities kryptį, laikosi vienos nuomonės: Lietuvos aukštasis mokslas negali formuotis nepriklausomai nuo globalių realijų. Todėl pasitikdami ateities pokyčius, jų gaires pašnekovai sieja su integracija, kai nuo geografinės nuorodos į Europos universitetų erdvę pereisime prie tikrosios integracijos – įtvirtinsime europinius standartus, kurie dabar vargiai tenkinami.

Permainos. Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, projektuodamas aukštojo mokslo ateitį Lietuvoje, „Veidui“ išdėsto septynis svarbiausius pokyčius. Nors kai kurie šiandien dar sunkiai įsivaizduojami, praėjus dešimtmečiui apie kelis, o ne keliasdešimt universitetų, kelis, o ne keliasdešimt mokslo žurnalų kalbėsime jau nebe puse lūpų. Septynių pokyčių laimingas skaičius, tikėtina, ilgainiui lems daugiau sėkmės Lietuvos aukštajam mokslui.