2015 Balandžio 30

Mokslo pagalba verslui – inovatyvių idėjų variklis

veidas.lt

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo nauda šiais laikais nebekelia abejonių: mokslui svarbios verslo finansinės investicijos, verslui – mokslo pagalba kuriant inovatyvius produktus. Sėkmės pavyzdžių apstu ir Lietuvoje. Vienas jų – produktyvus Lietuvos energetikos instituto (LEI) bendradarbiavimas su įvairiomis šalies bendrovėmis.

 

 

Siekiant glaudžios mokslo, studijų ir verslo sąveikos 2014 m. Kaune atidarytas mokslo slėnis „Santaka“, kurio iniciatoriai buvo Kauno technologijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetai ir LEI. Vienas šio slėnio padalinių – LEI Nacionalinis atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centras (NAP AETMC), jungiantis šiluminių įrenginių tyrimų ir bandymų, degimo procesų, plazminių technologijų, medžiagų tyrimų ir bandymų, branduolinės inžinerijos, vandenilio energetikos laboratorijas.

LEI kurti ir tobulinti inovatyvius produktus verslininkams padeda ne vieną dešimtmetį. Kasmet ši įstaiga pasirašo apie 30 sutarčių su mažosiomis ir vidutinėmis šalies įmonėmis. „Mokslo centras turi daug verslo partnerių, užsakovų tarp šilumos energijos, vandens, dujų tiekimo įmonių ir įvairių gamintojų, pvz., bendrovių „Achema“, „Lifosa“, „Axis Industries“. Manau, kad mūsų paslaugos yra ne tik reikalingos, bet ir būtinos siekiant užtikrinti matavimų tikslumą, ypač tų priemonių, kuriomis apskaitomi su didelėmis finansinėmis išlaidomis susiję energijos ištekliai“, – teigia LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vadovas Nerijus Pedišius.

Vienas LEI partnerių – bendrovė „Kauno vandenys“, su institutu bendradarbiaujanti beveik 20 metų. Institutas atlieka šios įmonės pagrindinių matavimo priemonių kalibravimą, nustato šių priemonių tikslumą, įvertina vandens tiekimo ir vartojimo balansus. Pasak N.Pedišiaus, itin svarbu, kad vandens tiekimo įmonių įrenginiai būtų tikslūs: nuo jų priklauso kaina, kurią moka vartotojai.

Anksčiau „Kauno vandenys“ savo matavimo įrangą patikrai ir kalibravimui gabendavo į Olandiją, tačiau tai atsieidavo nemenką sumą – apie 40 tūkst. Lt (11,3 tūkst. eurų). Siekiant sumažinti išlaidas, įrangos priežiūrą ir kalibravimą vietoje specialia technika atlieka LEI instituto darbuotojai. „Atliekame ekspertizes, tyrimus, skaitiklių bandymus, teikiame rekomendacijas gamintojui, kokio tipo ar kokiu veikimo principu veikiančios matavimo priemonės būtų tinkamesnės apskaitai“, – sako N.Pedišius.

 

Padeda tobulinti gaminius

 

Su LEI dešimtmetį bendradarbiauja vandens šildymo katilus ir granulėmis kūrenamas krosneles gaminanti bendrovė „Astra“. Institutas atlieka šių gaminių tobulinimo tyrimus, bandymus (vertina produkto konstrukciją, efektyvumą, saugumą, jo savybes eksploatacijos metu ir pan.) ir atlieka atitikties sertifikatams vertinimą. N.Pedišiaus teigimu, apie 75 proc. produkcijos bendrovė veža į užsienį, todėl būtina, kad gaminiai būtų sertifikuoti ir patvirtinti nepriklausomos laboratorijos.

„Naujieną rinkai turime pateikti kasmet – tai yra būtinybė. Kai gaminys patikrinamas institute ir gauname patvirtinimą, kad konstrukcija tinkama, jį pradedame gaminti masiniu būdu. Instituto specialistai dirba su daug skirtingų gamintojų ir yra sukaupę vertingų žinių. Jie mums suteikia naudingų pastabų ir praktinių žinių, padedančių tobulinti produkciją. Smagu, kad mes galime perimti patirtį iš kompetenciją kaupiančių mokslo centrų, institutų“, – tvirtina bendrovės komercijos direktorius Viktoras Bondarevas.

 

Galimybes išnaudoja ne visi

 

Pasak N.Pedišiaus, Lietuvos rinka palanki inovacijoms, nes joje vykdoma nemažai projektų, skatinančių mokslo ir verslo bendradarbiavimą, tačiau ne visi šias galimybes išnaudoja. „Mažesni ar vidutiniai gamintojai nežino, kad Lietuvoje sukurti eksperimentinės ir analitinės įrangos kompleksai, kuriais galima pasinaudoti tobulinant produktus. Tą išnaudoja tik didieji gamintojai“, – įsitikinęs LEI laboratorijos vadovas.

Kad Lietuvoje itin svarbu sukurti efektyvią inovacijų sistemą, pabrėžia Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė: „Šiandien turime visus instrumentus ir galimybes sukurti sistemą, kuriai esant inovacijos veiktų geriau. Panaudodami ES lėšas investavome į moderniausią mokslinių tyrimų įrangą ir laboratorijas. Dabar turime unikalią galimybę jomis pasinaudoti skatindami konkrečius mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Svarbiausia – suvesti mokslininkus ir verslininkus dirbti kartu siūlant rinkai inovatyvių didelės pridėtinės vertės produktų.“

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija aktyviai įgyvendina penkis integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, vadinamų mokslo slėniais, idėją. Tai savo mastais ir lėšomis didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas. Bendra investicijų į minėtus penkis slėnius suma viršija milijardą litų.

„2007–2013 m. investicijų į slėnius tikslas buvo sukurti modernią mokslo infrastruktūrą, dabar iki 2020 m. dėmesį nukreipsime į slėnių įveiklinimą. Skatinsime mokslininkus ir studentus komercinti mokslinių tyrimų rezultatus ir kurti inovatyvias įmones“, – apibendrina švietimo ir mokslo viceministrė S.Kauzonienė.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...