2010 Rugsėjo 01

Algimantas Šindeikis

Vilko pietūs – kieno sąskaita?

veidas.lt

Lietuvoje, priešingai nei daugumoje kitų Europos valstybių, dar yra likę laisvėje gyvenančių vilkų. Jų gal du, gal trys šimtai. Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet užregistravo daugiau kaip dešimt atvejų, kai naminius gyvulius užpuolė ir sudraskė vilkai. Šis skaičius viršija ankstesnių metų duomenis. Nežinia, ar vilkų padaugėjo, ar tiesiog ūkininkai pradėjo ieškoti valdiškų institucijų pagalbos, norėdami kompensuoti vilkų padarytą žalą.

Reikia džiaugtis, kad Lietuvoje dar gyvena vilkų, vadinasi, agresyvus žmogaus skverbimasis į gamtą, transporto infrastruktūra, nekultūringa ir nekontroliuojama medžioklė jų galutinai neišnaikino. Tai, kad Lietuvos miškai ir toliau išlieka tikrieji miškai, kuriuose, kaip ir prieš daugelį šimtų metų, gyvena laukiniai gyvūnai, o ne tik parkai su poilsio suoleliai, turėtų būti mūsų pasididžiavimas. Išlaikome Lietuvos gamtos biologinę įvairovę. Ir ją perduosime ateinančioms kartoms. Mūsų vaikai ir anūkai nevadins mūsų barbarais, išnaikinusiais ištisas gyvūnų populiacijas. Vilkų Lietuvoje liks.

Lietuvos gamtosaugininkų skaičiavimais, kasmet vilkai papjauna apie 700–800 naminių gyvulių. Viską suskaičiavus bendra metinė nuostolių suma sudarytų apie 1 mln. Lt. Jeigu sutinkame, kad laisvėje gyvenantys vilkai yra visų mūsų viešasis interesas, būtų logiška šių nuostolių patyrusiems ūkininkams juos atlyginti. Jeigu jau Lietuvoje bus vilkų, jie visada kažkiek naminių gyvulių papjaus. Juk vilkai ir turi atlikti savo vilkišką darbą. Keli šimtai ūkininkų tikrai neprivalo finansuoti visos Lietuvos, visų mūsų viešojo intereso. Būtų teisinga, jei ūkininkų nuostoliai būtų atlyginti iš medžiotojų sumokamų mokesčių valstybei už medžioklės plotų naudojimą. Kol kas tie mokesčiai dėl vis dar Lietuvos medžioklėje tebesitęsiančio sovietmečio tėra simboliniai. Nors už išskirtines pramogas nustatyti mokesčiai turėtų atitikti jų lygį.

Kita vertus, naminiai gyvuliai yra privati nuosavybė, o ji, kaip žinoma, įpareigoja tuo turtu rūpintis ir jį saugoti. Vertinant padarytą žalą reikėtų atsižvelgti, ar tie naminiai gyvuliai naktį nebuvo palikti vidury miško ir ar buvo tinkamai saugomi. Atlyginant laukinių gyvūnų padarytą žalą nustatoma ir daug tokių atvejų, kai nesąžiningi ūkininkai specialiai sodina bulves ar augina kviečius tokiose vietose, į kurias laukiniai gyvūnai tiesiog negali neužklysti.

Savo turtu jo savininkas turi rūpintis pats. Turtas privalo būti draudžiamas. Tada draudimas atlygina ir patirtą žalą.

Kas kita su vilkais – jie gali papjauti ir kelių savaičių ar mėnesių veršelį. O tokio amžiaus naminių gyvulių Lietuvoje draudikai nedraudžia.

Lietuvoje šiandien privalomasis draudimas taikomas tik transporto priemonėms. Tokio draudimo nereikalaujama net būstui apsaugoti. Todėl praūžus viesului tiek daug per televizorių rodomų verkiančių ir mokesčių mokėtojų pinigų už asmeninio turto sutvarkymą reikalaujančių piliečių. Socialiai solidari valstybė privalo padėti piliečiams, bet tik tiems, kuriems tai būtina. Galintieji patys pasirūpinti savo turtu tą privalo ir padaryti patys.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Algimantas Šindeikis:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...