Prieš 90 metų mūsų valdžia galutinai atsisakė Tautų Sąjungos pasiūlymo sureguliuoti tarpusavio santykius su Lenkija belgų diplomato Paulio Hymanso parengto sutarties projekto pagrindu.

Ketvirtadienį Kaune buvo atidaryta paroda „Ryšininkai – laisvės sargyboje“, skirta 1991 metų Sausio 13-osios įvykiams radijo, televizijos ir ryšių objektuose paminėti.

2012 m. tyrinėtojai tyliai paminės sukaktį, nevertą ceremonialų: sukaks 55 metai, kai Dariaus ir Girėno vardus, jų istoriją Lietuvos žmonėms formaliai „grąžino“ sovietų valdžia. Nuo tol šviesūs žmonės pagal išgales daug nuveikė. Bet išrauti įsišaknijusį ribotumą tebėra uždavinys ateičiai.

Ypač trūksta patikimų žinių, kurios ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, ir JAV būtų… žinios. Plačiai pasklidusiuose archyvuose dar laukia dokumentai, kurie įgalins „Lituanicos“ istoriją papasakoti nedangstant neaiškumų įtarimais, netirštinti spalvų ir apibrėžti aiškesnius kontūrus.

Archyvai Lietuvoje tyrinėtojams pradėjo atsiverti tik 1987–1988 metais. Tačiau būtent po to Dariaus ir Girėno istorijoje neatlikta nė vieno išsamesnio archyvinio tyrimo. Tai gerai žino tie, kuriems ši istorija rūpi. Tai yra kovą pradėto šio darbo akstinas ir esmė.

Tyrinėtojai žino: kartais apninka nuojauta. Krataisi jos, o ji stiprėja. Naršai duomenų, o ji tvirtėja. Prasideda nuotykiai: jei pasiseka, atrandi naują istoriją; jei ypač pasiseka – išnarplioji seną.

Taip demokratiškai išrinktą prezidentą Kazį Grinių pavadino Antanas Smetona, kuris su kariškių pagalba 1926 m. gruodį organizavo perversmą ir pašalino K.Grinių iš valdžios.

Taip Joną Basanavičių – visuomenininką, vieną pačių svarbiausių mūsų moderniosios istorijos veikėjų, gimusį lygiai prieš 160 metų, pavadino Mykolas Biržiška.

Prieš 90 metų, 1921 m. lapkritį, Italijoje buvo įkurta Nacionalinė fašistų partija, o Benito Mussolini buvo paskelbtas „duče“ – fašistų partijos vadovu. XX a. pradžioje prasidėjęs fašistinis judėjimas sudrebino ne tik Italiją. Jis turėjo lemiamos įtakos Europos ir viso pasaulio raidai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2011-uosius metus paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Šiuos metus keturiais renginiais nutarta paminėti ir Vilniaus Senamiesčio mokykloje. Pirmasis renginys-vizitas į Karo technikos ir transporto muziejų (Olandų g. 21 A, Vilniuje).

Taip apie didį teisininką, humanistą, bibliofilą Tadą Vrublevskį rašė žymus Vilnijos žurnalistas ir rašytojas Rapolas Mackonis. Ir tai buvo tiesa.