Lygiai prieš 200 metų milžiniška Napoleono armija pežygiavo per Lietuvą ir stipriai ją nusiaubė.
Lenkijos vardas mirga bet kurio amžiaus Lietuvos istorijos puslapiuose: keičiasi santykių su ja pobūdis, bet Lenkijos veiksnys reiškiasi Lietuvos istorijoje nuo pat pirmojo Lietuvos paminėjimo.
Lygiai prieš 200 metų milžiniška Napoleono armija pežygiavo per Lietuvą ir stipriai ją nusiaubė.
Minime liūdną sukaktį: prieš 75 metus, 1937-ųjų viduryje, mūsų tautiečių Vilnijoje persekiojimas iš okupantų pusės pasiekė aukščiausią tašką.
Šiemet minime Lietuvos pergalės Mėlynųjų Vandenų mūšyje 650 jubiliejų. Tačiau kodėl ne kiekvienoje Lietuvos istorijoje rasime platesnių žinių apie šį mūšį? Kokia tikroji jo reikšmė?
Atrodo, lyg kalba būtų ne apie tą pačią „Lietuvą“: žinia, kad varžytynėse atsirado garsiojo sostinės kino teatro pirkėjas, viename didžiausių interneto portalų sulaukė penkių komentatorių dėmesio. Galbūt tai tyla prieš audrą – gal legendinio kultūros židinio gynėjai, prieš šešetą metų rinkęsi į protesto akcijas, laukia, kol naujieji šeimininkai pristatys savąją pastato ateities viziją, tad šios dramos epilogą rašyti dar anksti. Bet aptarti jos pamokas jau verta – mūšyje dėl „Lietuvos“ krito daug aukų.
Tyrinėdami I a. krikščionių kapavietę Jeruzalėje, archeologai aptiko akmeninį karsto dangtį su senoviniais įrašais, kurie, anot tyrimo autorių, gali įrodyti, jog ši kapavietė – išganytojo Jėzaus Kristaus amžino atilsio vieta.
Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios tvarkybos darbai – istorija be galo. Dėl lėšų trūkumo darbų maratonas tęsiasi nuo 2008-ųjų. Ir kada viskas bus baigta, visiškai neaišku. Valstybės kišenės tuščios, o parapijai bažnyčios tvarkyba – irgi nelengva našta. Tad bažnyčioje dirbantys restauratoriai skaičiuoja, kaip racionaliai panaudoti kiekvieną šventovei atriektą gabalėlį lėšų.
JAV mokslininkas iššifravo Vatikano archyvuose rastą senovinį rankraštį, pasakojantį apie Betliejuje gimusį Jėzų aplankiusius paslaptingus išminčius, dar vadinamus karaliais, iš tolimos Rytų šalies.
Prieš 65 metus Lietuvoje prasidėjo masinė žemės ūkio kolektyvizacija, kuri pridarė didelių nuostolių visose gyvenimo srityse.
Gegužės 25 d., penktadienį, 14 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Lietuvos bažnyčios regalijos XIX – XX a.“ atidarymas ir Viliaus Kavaliausko knygos „Lietuvos bažnyčios regalijos Ženklai ir žmonės XIX –XX a.“ pristatymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir Vilius Kavaliauskas.
„Neniekinkime savo tautos kalbos!“ – šiandien, kai dėl globalizacijos mažosioms tautoms gresia visai realus išnykimo pavojus, ypač aktualus šis išmintingas Žemaičių vyskupijos kanauninko Mikalojaus Daukšos įspėjimas, nuskambėjęs dar XVI amžiuje.
Susidomėjimas knyga „Titaniko lietuviai“, išleista legendinio laivo tragedijos šimtmečio minėjimui, jau nusirito ir per Atlanto vandenyną. Tautiečiai Jungtinėse Amerikos valstijose siūlo autorių surinktą medžiagą panaudoti filmo kūrimui.