2012 Birželio 08

Iš arčiau: „Viešojo intereso kaina“

veidas.lt


Atrodo, lyg kalba būtų ne apie tą pačią „Lietuvą“: žinia, kad varžytynėse atsirado garsiojo sostinės kino teatro pirkėjas, viename didžiausių interneto portalų sulaukė penkių komentatorių dėmesio. Galbūt tai tyla prieš audrą – gal legendinio kultūros židinio gynėjai, prieš šešetą metų rinkęsi į protesto akcijas, laukia, kol naujieji šeimininkai pristatys savąją pastato ateities viziją, tad šios dramos epilogą rašyti dar anksti. Bet aptarti jos pamokas jau verta – mūšyje dėl „Lietuvos“ krito daug aukų.

Nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą užtikrina aukščiausias šalies įstatymas – Konstitucija. Žinoma, ši garantija negali būti suabsoliutinta, ir kartais nekilnojamojo turto (NT) savininko teisės gali būti suvaržytos. Viena tokių aplinkybių – visuomenės intereso gynimo atvejai. Tiesa, „Lietuvos“ kino teatro istorija įrodė, kad visuomenės interesą kartais apibrėžti keblu, teisųjį rasti sunku, o rezultatas gali nepradžiuginti nė vienos pusės.

Šiuo atveju buvę pastato savininkai skaičiuoja milijoninius nuostolius dėl neįvykdytų verslo planų, nekomercinis kinas, dėl kurio taip atkakliai kovojo sostinės kultūros elitas, seniai rado kitų užuovėjų, o didžioji dalis tų 7 tūkst. peticijos „Už Lietuvą be kabučių“ signatarų šiandien, ko gero, pasirašytų peticiją dėl to, kad aptriušęs, apdergtas pastatas kuo greičiau išnyktų iš sostinės padangės.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, Lietuvos turto ir verslo vertintojų asociacijos valdybos pirmininkas, korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis nesiginčija: niekas negali atimti visuomenės teisės kontroliuoti, kad fizinis ar juridinis asmuo, disponuodamas savo nuosavybe, nepažeistų viešojo intereso. Bet ragina nepamiršti ir to, kad nuosavybė gerbtina taip pat, kaip ir teisė gauti iš jos pajamų.

„Privatus asmuo nuosavybę įsigyja ne tam, kad patirtų nuostolių, o turto naudojimas ekonominei naudai gauti pats savaime nėra nusikaltimas ar visuomenės intereso pažeidimas. Turi būti vadovaujamasi ekonomine logika, kurią nuosavybės atžvilgiu įpareigoja turėti ir Konstitucija. Dėl to, kad kam nors kas nors nepatinka, negali nukentėti kiti žmonės. Ir nereikia painioti – tam tikros grupės asmenų ar organizacijos nuomonė, lūkesčiai ir visuomenės interesas nėra tapatūs dalykai“, – komentavo K. Kristinaitis.

LNTPA prezidentas Robertas Dargis užsiminė, kad būta nemažai atvejų, kai viešojo intereso vėliava prisidengę žmonės bandė spausti investuotojus. „NT savininkui jiems sumokėjus tam tikrą pinigų sumą, interesą ginti nustota. Tad už viešojo intereso gynimo gali slypėti ir atskirų asmenų (kurie galbūt palenkė ir kitus, kad ir geranoriškai nusiteikusius) bandymas pasipelnyti ar koks kitas tikslas. Prisiminę tokius pavyzdžius suprantame, kad ne visada viskas vyksta skaidriai, švariai ir teisingai“, – sakė R. Dargis.

sa.lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...