GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. Baltijos šalių gyventojų mano, kad vyriausybė privalo imtis vadovaujamo vaidmens, skatinant aplinką tausojančios energijos gamybą, ir suteikti paramą jai gaminti.

Per ateinantį dešimtmetį Lietuvos bankininkystė gerokai pasikeis: mažės grynųjų pinigų cirkuliacija, retės mūsų apsilankymai bankuose.

Būstų ir sklypų kainos nekils arba didės tik tiek, kiek infliacija, o statybų sektoriuje toliau vyraus infrastruktūros projektai. Tokios tendencijos nekilnojamojo turto rinkos Lietuvoje laukia iki 2020 metų.

Artimiausią dešimtmetį sąlygos kurti smulkųjį ir vidutinį verslą mūsų šalyje gerės, tačiau jo imsis tiek pat arba nežymiai daugiau lietuvių nei dabar. Tad iki 2020 m. pagal verslių gyventojų skaičių ES šalių senbuvių nepasivysime.

Artimiausią dešimtmetį daugiausiai užsienio investicijų pritrauksime į energetikos sektorių, o ambicijas tapti Šiaurės regiono paslaugų centru pasieksime tik tuomet, jei išlaikysime tokį pat valdžios dėmesį jų medžioklei ir pašalinsime įsisenėjusius trukdžius, kurie investuotojus atbaido.

Kai ekonominio pakilimo laikotarpiu pagrindinės Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos gatvės ėmė tuštėti dėl miestų centruose besikuriančių stambių prekybos ir pramogų centrų, lyg magnetas sutraukusių didžiąją lankytojų dalį, mažieji miestai ir miesteliai vis dar džiaugėsi, kad jiems tokios didmiesčių problemos neaktualios.

Lietuvos universitetai sparčiai mokosi iš kitų ES šalių pavyzdžio ir planuoja studentus mokyti verslumo. Pasak Mykolo Romerio universiteto plėtros ir tarptautinių ryšių prorektoriaus dr. Stasio Vaitkevičiaus, jau nuo rugsėjo pirmosios visų specialybių studentai įgis specialų verslumui skatinti skirtą žinių ir gebėjimų paketą, į kurį bus įtrauktos tokios disciplinos, kaip finansai, valdymas, psichologija ir teisė.

Ir Lietuvos, ir Lenkijos pusėje „LitPol Link“ projekto plėtotojai tikina, kad 2015-ųjų pabaigoje elektros jungtis pradės funkcionuoti.

Grigiškėse netrukus pradės veikti nauja akcinės bendrovės „Grigiškės“ gofruoto kartono pakuočių gamykla. Investicijos į vieną moderniausių tokio pobūdžio gamyklų Lietuvoje siekė 20,5 mln. litų, iš jų 15,35 mln. litų buvo SEB banko suteiktos ilgalaikės paskolos lėšos. Gamykloje per metus planuojama pagaminti iki 80 mln. kvadratinių metrų gofruoto kartono pakuotės gaminių iš perdirbamo popieriaus. Apie 35 proc. šios produkcijos planuojama eksportuoti.

Naftos gavybos rodikliai Lietuvoje ir toliau menksta. Pernai naftos gavybos bendrovės mūsų šalyje išgavo 113,8 tūkst. tonų naftos. 2010-aisiais jos buvo išsiurbta 115,1 tūkst. tonų. Gavyba vyko dvylikoje telkinių, kuriuose veikia 61 naftos gręžinys.

Savaitraščio „Veidas“ apklausti ekspertai išskyrė labiausiai nepasiteisinusius įmonių pardavimo ir įsigijimo sandorius per pastarąjį dešimtmetį.