2012 Gegužės 08

Bankai Lietuvoje: priežiūra stiprės, o paslaugos kelsis į internetą

veidas.lt


Per ateinantį dešimtmetį Lietuvos bankininkystė gerokai pasikeis: mažės grynųjų pinigų cirkuliacija, retės mūsų apsilankymai bankuose.

Lūkuriavimas eilėje norint išsikeisti pinigų į kitą valiutą ar atsidaryti sąskaitą banke 2020 m. atrodys kaip tolimas prisiminimas. Gyventojai internetu teiks ir paraiškas paskolai gauti, ir atsidarinės sąskaitas – dažnai netgi mobiliuoju telefonu.
Judėjimo į skaitmeninę erdvę tendencija ryški jau dabar: bankai vienas po kito praneša uždarantys savo skyrius, trumpinantys darbo valandas bei mažinantys skyriuose teikiamų paslaugų spektrą. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 703 bankų skyriai, o 2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje jų liko tik 420. Darbuotojų skaičius bankuose sumažėjo net 1,5 tūkst. – iki 8,3 tūkst.
„Manau, kad klientų aptarnavimo bankų padaliniuose sumažės iki minimumo, o aptarnavimas persikels į klientų biurus ir namų ūkius, nes visi reikalai bus tvarkomi elektroniniu būdu. Internetu bus galima pateikti visus reikiamus dokumentus, o jie bus ratifikuojami elektroniniu parašu“, – skaitmenizuotą bankų ateitį regi Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros profesorė Eugenija Martinaitytė priduria, kad Australijos ar Kanados bankai, naudodamiesi mobiliąja platforma, jau dabar paslaugas teikia 24 valandas per parą, tad ir Lietuvoje ateinančiais metais neišvengiamai spartės mobiliosios bankininkystės paslaugos ir daugės jų vartotojų. „Pastarųjų metų kryptys yra aiškios: tai informacinių technologijų integravimas su bankinėmis sistemomis. Tai suteikia sinergijos efektą – atsiranda naujų paslaugų teikimo galimybių“, – tvirtina E.Martinaitytė.
Su tokiomis prognozėmis sutinka ir ekonomistas Antanas Buračas, manantis, kad per artimiausius dešimt metų įsivyraus elektroniniai atsiskaitymai – elektroniniai piniginiai vienetai bus naudojami visais atsiskaitymo lygiais. „Drauge su planšetiniais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais atsiranda unikalių galimybių patogiai, negaištant laiko sutvarkyti savo reikalus“, – pabrėžia A.Buračas.

Priežiūra griežtės

Be judėjimo į interneto erdvę, šiandien matoma ir dar viena nauja tendencija, kuri keis bankininkystės suvokimą per ateinančius 8–10 metų. Finansų krizės smarkiai supurtyta Europos Sąjunga griežtina reguliavimą ir bankų priežiūrą. Bankininkystės ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija vis stiprės, o jos pasekmes pajus ir Lietuvos verslas.
A.Buračo nuomone, neišsiversime be pakartotinių bandymų ES paversti federacine valstybe su viena finansų sistema ir, ko gero, bendru biudžetu. „Tikėtina, kad federacinės tendencijos vis dėlto įsigalės, ir tai turės didelės įtakos bankinių struktūrų tvarkymui – komerciniai bankai taps labiau priklausomi nuo centrinio banko. Priežiūra griežtės, nes komercinių bankų savivalė pradėjo kelti didelę grėsmę valstybių finansiniam saugumui: Latvijos, Pietų Europos, net Islandijos pavyzdys parodė, kad valstybės, kurios neblogai tvarkėsi, smarkiai nukentėjo dėl užsienio bankų filialų nevaldomų spekuliacijų, o vėliau valstybei buvo užmesta nepagrįsta skolos našta“, – stiprėjančio noro labiau kontroliuoti bankus priežastis vardija ekonomistas.
Pasak jo, visą dešimtmetį finansų sektorius per spekuliacijas didino savo kvotą perimdamas nuo 10 proc. iki pusės įvairiose šalyse sukuriamos pridėtinės vertės. Kaip jis tai sugebėjo? „Bankai pučia fiktyvų kapitalą – tai ne vien kreditai, bet ir garantijos, indėlių sertifikatai bei kiti išvestiniai vertybiniai popieriai. Susidarė nenormali situacija, kai fiktyvių, nepadengtų vertybinių popierių masė, skirtingais skaičiavimais, 30–40 kartų viršija atitinkamų šalių sukurtą bendrąjį vidaus produktą. Mažiausias finansinis sukrėtimas, ir didelė dalis tų fiktyvių dokumentų bus anuliuota, nes neturi realaus padengimo“, – vis dar egzistuojantį pavojų atskleidžia A.Buračas.
Tai suprasdamos ES institucijos leidžia vis naujus apribojimus. Nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus mano, kad Lietuvos verslo įmones labiausiai palies Europos centrinių bankų pirmininkų priimtos “Bazelio III” taisyklės, turinčios įsigalioti nuo 2013 m. “Bazelio III” pakete svarbiausi du reikalavimai: pirmąjį, 10 proc. kapitalo pakankamumo, reikalavimą bankai Lietuvoje net viršija, tačiau kitas reikalavimas – turėti 30 proc. likvidaus turto, kurį būtų galima per 30 dienų paversti grynaisiais pinigais, jau tiesiogiai gali paveikti Lietuvos bendroves ir pakeisti paskolų politiką.
„Ateityje verslui gauti paskolas bus sudėtingiau, greičiau bus nutraukiamos jų sutartys ir sutrumpės grąžinimo laikotarpis: nemanau, kad paskolos bus išduodamos ilgiau ne 3–5 metams. Taigi investicijų, kurių atsipirkimo laikotarpis 7–10 metų, ateitis miglota. Rizikingi ar inovaciniai projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių, ir bankai dar toliau nutols nuo šio segmento. Manau, kad bankų balansų pokyčiai privers keisti įmonių balansus – pirmiausia padidės sąnaudos. Įmonės dar negalvoja apie tai, bet turėtų įvertinti, kaip tai paveiks materialines investicijas, rizikingesnių inovacinių projektų finansavimą. Bankai Lietuvoje jau pradėjo skaičiuoti “Bazelio III” taisyklių įtaką savo veiklai“, – tvirtina V.Katkus.
Dėl didesnio reguliavimo ir prisiminimų apie pragaištingas pigių paskolų bumo pasekmes bent jau kelerius artimiausius metus tiek gyventojams, tiek verslui skolinimosi galimybės bus ribotos – panašios kaip dabar. Dėl šios priežasties S.Kropas mano, kad bankų pajamos iš skolinimo veiklos didės nedaug arba visai nedidės, o vis didesnį vaidmenį vaidins kitos paslaugos: „Bankai turi potencialo teikti įvairių kitų patrauklių produktų įmonėms – pradedant įmonių balansų valdymo ir baigiant konsultavimo bei tarpininkavimo verslui paslaugomis – ir taip kompensuoti mažėjančią galimybę uždirbti iš skolinimo.“

Bankų žlugimo neišvengsime?

Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas mano, kad 2020 m. bankininkystės rinkos dalyvių žemėlapis atrodys panašiai kaip ir šiandien. Naujų stambių žaidėjų vargiai atsiras, nes maža mūsų rinka nepatraukli dideliems užsienio bankams, o skandinavų finansinės institucijos ir toliau dominuos. Skandinaviški bankai iš Lietuvos artimiausius 5–10 metų niekur nesitrauks, nes, S.Jakeliūno skaičiavimais, jie į Lietuvos ekonomiką 2004–2008 m. įmerkė iki 30 mlrd. Lt, daugiausia nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose. „Nuo to, ar skandinaviški bankai ras kitų krypčių, kurioms galės skolinti – energetikos, pramonės įmonių, priklausys ir skandinaviškų bankų apetitai bei požiūris į mūsų rinką“, – mano S.Jakeliūnas.
Finansų ekspertai prognozuoja, kad į Lietuvą galėtų įžengti nebent Rusijos kapitalo bankai, kuriems mūsų šalis būtų vartai į ES, o S.Kropas dar tikėtųsi tinklinių žaidėjų, tokių kaip „Unicredit“, turinčių padalinius visose ES šalyse, atėjimo.
Beje, ateityje bankai konkurencijos gali tikėtis ir iš kitų šaltinių: atsilaisvinusias nišas užims kredito unijos arba visai nauji rinkos dalyviai. S.Jakeliūno nuomone, naujais žaidėjais galėtų tapti prekybos centrai ar mobilieji operatoriai: pirmieji galėtų užimti atsilaisvinusią fizinės bankininkystės nišą ir aptarnauti tuos klientus, kurie nenori keltis į internetą, o antrieji – plėstis į elektroninę erdvę ir siūlyti atsiskaitymo paslaugas. A.Buračas priduria, kad aptarnauti klientus regionuose tiesiogiai galėtų ir Lietuvos paštas, turintis daugybę smulkių skyrių.
Prognozuojant, kaip šalies bankininkystė atrodys per ateinančius 8–10 metų, natūraliai kyla klausimas dėl bankų žlugimo, stipriai supurtančio visą ekonomiką, atvejų: neišvengėme jų nei pirmąjį, nei antrąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį. Ar pavyks užkirsti kelią bankų griūtims ateinantį dešimtmetį?
A.Buračas atsako, kad ne. „Bankinės technologijos plėtojamos taip smarkiai, kad visuomenė ir priežiūros institucijos nespėja kontroliuoti visų galimų rizikos sričių. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų du mokslininkai gavo Nobelio premiją už rizikos vertinimo modelio sukūrimą, o per pusantrų metų pasirodė 160 to modelio modifikacijų. Ne tiek daug sričių, kuriose galime pamatyti tokį augimo tempą, – dar nebent genetika, kosmonautika, informacinės technologijos“, – apibendrina A.Buračas.

Lietuvos bankininkystė iki 2020 m.

1. Aptarnavimas. Klientų aptarnavimas persikels į elektroninę erdvę, o bankų aptarnavimo padalinių sumažės iki minimumo.
2. Elektroniniai atsiskaitymai. Sparčiai paplis elektroniniai piniginiai vienetai.
3. Mobilioji bankininkystė. Sąskaitas tvarkysime mobiliuoju telefonu.
4. Reguliavimas. Bankų reguliavimas ir priežiūra stiprės visos ES mastu.
5. Skolinimas. Dėl griežtesnio reguliavimo siaurės skolinimosi galimybės: paskolos bus išduodamos trumpesniam laikotarpiui, pasiskolinti rizikingiems projektams bus dar sunkiau.
6. Naujos paslaugos. Didieji bankai gaus mažiau pajamų iš skolinimo, tad plės paslaugų spektrą – stiprins konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas verslui.
7. Įstatymas. Bus priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas.
8. Nišos. Atsilaisvinusią aptarnavimo akis į akį nišą užims nauji žaidėjai, tokie kaip prekybos tinklai ar pašto skyriai.
9. Nauji žaidėjai. Į Lietuvos rinką gali įžengti rusiško kapitalo bankai.
10. Bankrotai. Bankų griūčių neišvengsime ir ateityje, nes bankininkystės sektoriuje pokyčiai labai staigūs.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...