2012 Gegužės 08

Vyriausybė turi suteikti paramą žaliajai energetikai

veidas.lt


GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. Baltijos šalių gyventojų mano, kad vyriausybė privalo imtis vadovaujamo vaidmens, skatinant aplinką tausojančios energijos gamybą, ir suteikti paramą jai gaminti.

Taip pat tyrimas atskleidė, jog Baltijos šalių gyventojai palaiko alternatyvias elektros energijos gamybos rūšis ir net pusė jų žiūri palankiai į vėjo energijos parko kūrimą prie savo namų, o už elektros energiją, gaminamą iš atsinaujinančių energijos išteklių, šiek tiek daugiau mokėti norėtų tik dešimtadalis Lietuvos gyventojų, Latvijoje ir Estijoje – tik po 4 proc.

Rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ trijose Baltijos šalyse balandžio mėn. atliktas tyrimas parodė, kad dauguma – 80 proc. Baltijos šalių gyventojų – mano, kad vyriausybė privalo imtis vadovaujamo vaidmens, skatinant aplinką tausojančios energijos gamybą, ir suteikti paramą jai gaminti. Tik labai maža dalis – 12 proc. respondentų Latvijoje, 14 proc. – Estijoje ir 7 proc. Lietuvoje – mano, kad šios rūšies energijos gamyba turėtų būti pagrįsta rinkos principais ir vyriausybės parama jai iš viso nereikalinga.

Tiesa, tik 9 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų sutiktų mokėti daugiau už aplinką tausojančią energiją, tačiau čia lietuviai gerokai lenkia kaimynus (Estijoje ir Latvijoje taip mano tik po 4 proc. respondentų). 40 proc. respondentų Lietuvoje pareiškė nuomonę, kad jie nenorėtų mokėti šiek tiek daugiau už elektrą net ir žinodami, kad ji išgauta tik iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip vanduo, vėjas, saulės energija ir biomasė. Toks požiūris buvo pareikštas daugiau nei pusės Estijos ir Latvijos gyventojų – 60 proc. respondentų.

Analizuodama tyrimo rezultatus „GfK CR Baltic“ Lietuvos filialo verslo plėtros vadovė Dalia Jasiukevičienė aiškina, kad, remiantis šiuo tyrimu, galima daryti išvadą, jog Baltijos šalių gyventojai palaiko alternatyvius energijos išgavimo būdus, tačiau mokėti už tai nori ne visi.

„Tyrimas tik patvirtina, kad kainų kilimas Lietuvoje – nepageidaujamas, ir lietuviai už elektros energiją nepasiruošę mokėti daugiau, – teigia D. Jasiukevičienė. – Tačiau net 72 proc. Lietuvos gyventojų palaiko energijos gaminimą iš vėjo, 63 proc. – iš saulės, 46 proc. – iš biomasės ir 42 proc. palaiko hidroelektrinių gaminamą energiją“, – apžvelgia apklausos rezultatus tyrimų bendrovės atstovė.

Tadas Navickas, UAB „4 Energia“, vykdančios atsinaujinančios energijos projektus, direktorius, teigia, jog vėjo energija jau dabar yra pigesnė už kitą Lietuvoje gaminamą elektros energiją, o šis kainų pranašumas ateityje tik didės.

„Vėjo energija turėtų pirmiausia keisti brangiausią, iš importuojamų dujų Lietuvoje gaminamą energiją, tad našta vartotojui tik mažėtų, – teigia T. Navickas. – Apklausos rezultatai rodo didelį Lietuvos gyventojų sąmoningumą, tačiau atskleidžia ir nepakankamas žinias apie Lietuvos energetikos ūkį.“

Daugiau nei pusė apklausos respondentų pareiškė teigiamą požiūrį į vėjo energijos parką prie jų namų, taip mano 51 proc. respondentų Lietuvoje, 59 proc. Latvijoje, 55 proc. Estijoje.

Lietuvos energetikos instituto, Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorijos darbuotojas Mantas Marčiukaitis pritaria, kad dabartinė ekonomikos situacija ir energetikos aktualijos daro įtaką gyventojų požiūriui, kuris ne visuomet teisingas.

„Šiuo metu susiformavusi klaidinga nuomonė, kad energija iš atsinaujinančių išteklių mokesčių mokėtojams yra našta, nes kuo daugiau bus įrengiama vėjo ar saulės elektrinių, tuo labiau brangs elektros energija vartotojams. Tai nėra visiškai tiesa, – teigia M. Marčiukaitis. – Tačiau apklausos rezultatai rodo, kad gyventojai teisingai supranta šių technologijų plėtros skatinimo mechanizmus: naujos ir perspektyvios, tačiau brangios technologijos kurį laiką turi būti remiamos vyriausybės, o vėliau, nukritus energijos gamybos savikainai (atpigus technologijoms), remti nebereikės, jos galės sėkmingai konkuruoti rinkoje su tradiciniais energijos gamybos būdais“, – pasakoja Lietuvos energetikos instituto atstovas.

Tyrimas atliktas balandžio mėn. internetu, per tyrimą apklausti 18–64 m. amžiaus 1069 respondentai Latvijoje, 1059 respondentai Lietuvoje ir 1010 gyventojų iš Estijos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...