2012 Balandžio 18

Namų ūkių finansinė padėtis gerėja, tačiau netikrumas išlieka

veidas.lt


Ekonomikai augant, Estijoje ir Latvijoje padidėjo užimtumas ir realusis darbo užmokestis, teigiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“).

Pasak SEB Baltijos šalių namų ūkių ekspertų, uždarbiavimas užsienyje ir išvykusiųjų svetur pervedamos lėšos gerokai padidino namų ūkių pajamas visose trijose šalyse. Vis dėlto nepaisant pagerėjusios bendros situacijos, sumenkęs vartotojų pasitikėjimas Estijoje lėmė iki tol buvusio didelio pasitikėjimo rodiklių atotrūkio tarp Estijos ir kitų Baltijos šalių sumažėjimą. Namų ūkių balansai gerėjo — tą rodo namų ūkių santaupos, kurios yra didžiausios Estijoje, tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje jos sumažėjo. Dėl demografinės situacijos, t. y. mažo gimstamumo, didėjančio senyvo amžiaus gyventojų skaičiaus ir emigracijos ateityje visose Baltijos šalyse gali kilti problemų finansuojant pensijų ir socialinę sistemą. Tokiomis aplinkybėmis svarbesnis vaidmuo tenka privalomai ir savanoriškai pensijų kaupimo sistemoms, kurios gali užtikrinti didesnį finansinį saugumą senatvėje.

Užimtumas
Užimtumo lygis Estijoje padidėjo 11 proc., Latvijoje — 7,7 proc., Lietuvoje — 5,9 proc., palyginti su užimtumo lygiu 2010 metų laikotarpiu, kai nedarbas Baltijos šalių darbo rinkoje buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Nors užimtumo lygis padidėjo, tačiau buvo kur kas mažesnis, palyginti su laikotarpiu iki krizės — dabartinis užimtumo lygis Latvijoje ir Lietuvoje  atitinka 2002–2003 metų lygį.
SEB banko Latvijoje šeimos finansų analitikas Edmundas Rudzytis: „2011-ieji Baltijos šalims buvo labai sėkmingo ekonomikos augimo metai, todėl Europos Sąjungoje jų ūkio augimas buvo sparčiausias. Sparčiai auganti ekonomika, paklausa užsienio šalyse ir vidaus vartojimas skatino investicijas ir turėjo teigiamos įtakos darbo rinkai. 2011 metais užimtumo lygis visose trijose Baltijos šalyse padidėjo — Estijoje užimtumo lygis padidėjo 6,7, Lietuvoje 3,1, Latvijoje 2 procentais. Visose trijose Baltijos šalyse sumažėjęs nedarbo lygis šiemet toliau mažės ir stabilizuosis pasiekęs 14 procentų ribą Latvijoje ir Lietuvoje, o Estijoje darbo rinkos pokyčiai bus mažiau pozityvūs.“

Realusis darbo užmokestis
Po 2008-2010 metų nuosmukio realusis darbo užmokestis didėjo Latvijoje ir Estijoje, o Lietuvoje  realusis darbo užmokestis mažėjo. Palyginti su 2010 metais, Latvijoje realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 0,1 proc., paskutinį 2011 metų ketvirtį jis padidėjo 0,6 proc., tuo tarpu Estijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį realusis darbo užmokestis padidėjo 2,1 proc., t. y. didėjo antrą ketvirtį iš eilės. Taigi 11 ketvirčių trukęs realiojo darbo užmokesčio mažėjimas Estijoje liovėsi. Tuo tarpu Lietuvos dirbančiųjų realusis darbo užmokestis mažėjo jau dvyliktą ketvirtį iš eilės — palyginus paskutinį 2011 metų ketvirtį su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, realusis darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento. Tačiau dėl didesnės mokesčių naštos Latvijoje darbo užmokestis atskaičius mokesčius vis dar išlieka mažiausias iš visų Baltijos šalių.

Vartotojų pasitikėjimas
Nors Estijos namų ūkių pasitikėjimo rodiklis pranoksta Europos Sąjungos vidurkį, buvęs didelis Estijos ir kitų Baltijos šalių vartotojų pasitikėjimo rodiklių atotrūkis 2011 metais išnyko. Latvijos ir Lietuvos namų ūkių pasitikėjimas atitiko ES vidurkį: šių metų kovą Latvijoje jis buvo -18,1, o Lietuvoje buvo -21,3.
SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triin Messimas: „Nors namų ūkių pajamos ir užimtumo lygis didėja, tačiau menką jų kaip vartotojų pasitikėjimą galima paaiškinti tuo, kad dėl paskolų krizės Europoje žmonės Baltijos šalyse ekonomikos perspektyvas vis dėlto vertina neigiamai.“

Namų ūkių balansai
Esant menkam vartotojų pasitikėjimui Estijoje, gerėja namų ūkių balansai — namų ūkiai Estijoje sukaupė daugiausia santaupų, jiems tenka daugiausia paskolų vienam gyventojui, tuo tarpu Lietuvoje buvo nustatytas mažiausias paskolų ir indėlių santykis — indėlių vienam gyventojui tenka daugiau negu paskolų. Latvijoje vienam gyventojui tenkanti indėlių finansų institucijose suma yra mažiausia, ko negalima pasakyti apie paskolas.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė: „Matome, kad antrąjį pusmetį Estijos namų ūkių indėlių finansų institucijose padaugėjo 4,6 proc., tuo tarpu sumažėjo Latvijoje 0,5 proc. ir Lietuvoje 2,2 procento. Tačiau akivaizdu, kad ne kiekvienas žmogus sukaupia santaupų. Jei indėlių sumą padalintume tik santaupas turintiems žmonėms, gautume, kad santaupų turinčių žmonių Latvijoje yra santykinai mažiau negu Lietuvoje ar Estijoje, tačiau tie indėlininkai yra sukaupę kur kas didesnes sumas.“
Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir didėjantis pensinio amžiaus žmonių skaičius
Tai, kad gyventojų skaičius mažėja ir didėja pensinio amžiaus žmonių skaičius, turės neigiamos įtakos pensijų sistemų ir darbo rinkų tvariai plėtrai. Per ateinančius dešimt metų darbingo amžiaus žmonių skaičius gali sumažėti apie 10 proc. Latvijoje ir apie 8 proc. Estijoje ir Lietuvoje.
Dėl ekonomikos krizės ir didesnio socialinio biudžeto deficito antros pakopos pensijų fondų turtas auga lėčiau. Antrąjį 2011 metų pusmetį Estijoje antros pakopos pensijų fondų vertė buvo 1 600 eurų vienam klientui, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje vertė, tenkanti vienam klientui, buvo apie 30 proc. mažesnė: 1 110 eurų Lietuvoje ir 1 080 eurų Latvijoje.
Pasak SEB banko Latvijoje šeimos finansų analitiko Edmundo Rudzyčio, jei įmokos į antros ir trečios pakopos pensijų fondus išliks tokios mažos kaip dabar, būsimų pensininkų pragyvenimo lygis sulaukus pensijos gali smarkiai smukti, todėl svarbu skatinti ilgalaikį lėšų kaupimą įgyvendinant mokesčių politiką ir didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...