2012 Gegužės 07

Būtina kryptis: iš pigių kaštų – į intelektualios darbo jėgos šalį

veidas.lt


Artimiausią dešimtmetį daugiausiai užsienio investicijų pritrauksime į energetikos sektorių, o ambicijas tapti Šiaurės regiono paslaugų centru pasieksime tik tuomet, jei išlaikysime tokį pat valdžios dėmesį jų medžioklei ir pašalinsime įsisenėjusius trukdžius, kurie investuotojus atbaido.

2020 metais ieškant Lietuvos Europos Sąjungos (ES) šalių sąraše pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) greičiausiai nebereikės pradėti nuo pačio galo – tikėtina, kad Latviją jau būsime pralenkę, o Estiją bent jau prisiviję. Vis dėlto mūsų šalies koreliaciją statistinėse lentelėse lems ne įvykęs proveržis investicijų pritraukime, o iš anksto suplanuotas didysis energetikos projektas – Visagino atominės elektrinės statyba. Ekspertai prognozuoja, kad užsienio investuotojų indėlis į atominę elektrinė ir bus didžiausia artimiausio dešimtmečio investicija, nes būsimos atominės elektrinės vertė turėtų siekti apie 17 mlrd. Lt – 5,8 mlrd. Lt iš jų skirs Lietuva, o likusios sumos tikimasi sulaukti iš užsienio investuotojų.
„Dabar Lietuva sukaupusi 37,15 mlrd. Lt užsienio investicijų, tad dar 10 mlrd. Lt būtų labai ženklus indėlis“, – mano advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Laimonas Skibarka.
Sutikdamas, kad pagrindinės investicijos Lietuvoje artimiausią dešimtmetį bus nukreiptos į energetikos sektorių, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mini ir suskystintų dujų terminalą bei atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą. „Galima būtų pritraukti investicijų ir į kasybos pramonę. Štai Kauno rajone esantys milžiniški anhidritų ištekliai vis dar neeksploatuojami, o ateityje galbūt paaiškės ir skalūninių dujų gavybos potencialas“, – galimus investuotojų traukos objektus ateinantį dešimtmetį vardija N.Mačiulis.
Investicinės bankininkystės ir privataus kapitalo investavimo bendrovės „Equites Capital Advisors“ vykdantysis partneris Tomas Marcinkus ateinantį dešimtmetį didelių investicijų taip pat lauktų transporto ir infrastruktūros sektoriuje: „Prisiminkime Klaipėdos uosto planus, taip pat geležinkelio projektus, kelių tinklą. Be to, matome lėtą konsolidaciją tarp kabelinių operatorių, kuri turėtų baigtis tarptautinio investuotojo į šį sektorių atėjimu“.

Iš pigių šalių sąrašo iškrisime

Dėliodami artimiausio dešimtmečio didžiausių investicijų planus, ekspertai nesiryžta į pirmąsias vietas kelti paslaugų centrų ir prognozuoti investicijų bumo. Paslaugų centrai Lietuvoje turėtų kurtis ir toliau, tačiau Vyriausybės piešiamos vizijos Lietuvą regėti, kaip Šiaurės šalių paslaugų centrą, išsipildymui reikia dar daug sąlygų. Savaime tokiu centru netapsime – kaip ir nedėdami pastangų nesulauksime proveržio investicijų srityje. Pasiekti abu šiuos tikslus galėtume tik susiklosčius palankioms aplinkybėms ir pašalinus problemas, kurios šiuo metu atgraso investuotojus. Tiesa, kai kurios problemos taip įsisenėję, kad net pasiryžus jas rauti su šaknimis, dešimtmečio gali ir neužtekti.
Buvęs „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Nocius mato tris trukdžius, kurie iki šiol yra atbaidę ne vieną užsienio investuotoją – per ilgai trunkantys teritorijų planavimo procesai, nelankstus darbo kodeksas ir prastas susisiekimas su Vilniumi, nes užsieniečiai nemėgsta skristi su persėdimais.
N.Mačiulis įžvelgia dar daugiau priežasčių, kodėl Lietuva tiesioginėms užsienio investicijoms šiandien nėra patraukli – politinė ir verslo aplinka nestabili, korupcijos lygis aukštas, o vidaus rinka labai maža ir tebemažėjanti. Mokestinių pranašumų Lietuva taip pat neturi – darbo jėgos apmokestinimas didesnis nei ES vidurkis, o pelno mokesčio tarifas nors ir nedidelis, ES yra šalių kurios turi arba dar mažesnį mokesčio tarifą, arba neapmokestina reinvestuojamo pelno. Be to, svarbu ne tik dabartinis mokesčio tarifo dydis, bet ir jo stabilumas – nuolatiniai pažadai įvesti progresinius mokesčius šio stabilumo nesukuria.
Žinoma, keletą privalumų turime – sparčiausias Europoje plačiajuostis internetas, didelė mobilių telekomunikacijų skvarba, kvalifikuoti darbuotojai ir pigesnės darbo bei kitos sąnaudos nei daugelyje ES šalių. Kita vertus, ekspertai įspėja, kad kai kurie iš šių privalumų artimiausią dešimtmetį išnyks, tad jau dabar reikia investuoti į naujus.
„Lietuvoje kainos ir atlyginimai didės sparčiau nei ES ir artės prie jos vidurkio, o spartesnio produktyvumo augimo neleidžia užtikrinti nepakankamos vidaus investicijos ir šlubuojanti švietimo sistema. Tiesioginės užsienio investicijos, nukreiptos į Lietuvos vidaus rinkos poreikių tenkinimą, taip pat jau yra išsisėmę – dauguma paslaugų sektorių (telekomunikacijų, mažmeninės prekybos, finansų) prisotinti, o ir visa vidaus rinka tebemažėja“, – prastas perspektyvas mato N.Mačiulis.
“Investicijos keliauja tik dviem kryptimis – kur pigi arba kur intelektuali darbo jėga. Vis sparčiau traukiamės iš pigios darbo jėgos valstybių sąrašo, vadinasi, turime patekti į antrąjį, tačiau ten kol kas nelabai sekasi. Turime labai susitelkti į švietimą, aukštąjį mokslą, tyrimus. Be stipraus ir konkurencingo aukštojo mokslo neturėsime konkurencingų darbuotojų ir mokslinių tyrimų”, – priduria ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa.
Iš tiesų – kvalifikuota darbo jėga yra viena iš kertinių mūsų galimybių pasiekti proveržį investicijų srityje. Pasak N.Mačiulio, tam reikia tolimesnių esminių aukštojo mokslo institucijų reformų bei daug artimesnio ir efektyvesnio jų bendradarbiavimo su privačiomis įmonėmis.

Pastarųjų metų dėmesys investicijoms atsipirko

Ar tapsime Šiaurės šalių paslaugų centru ir ar sulauksime investicijų proveržio, labai priklausys ir nuo valdančiųjų veiksmų. Lietuvoje tik Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ėmė skirti didelį dėmesį užsienio investicijoms ir iškart sulaukta rezultatų – ne tik garsių vardų, tokių kaip „Barclays“ ir „Western Union“, atėjimo, bet ir optimistiškesnių gaidų statistinėse lentelėse. Tarptautinės duomenų bazės fdimarkets.com duomenimis, plyno lauko investicijas Lietuva pastaruosius kelerius metus pritraukinėjo aktyviausiai iš visų Baltijos šalių: 2011 m. Lietuvoje pradėti 39 TUI projektai, Estijoje – 29, o Latvijoje – 20. Vis dėlto pagal sukauptas TUI vis dar beviltiškai atsiliekame, nes mūsų Baltijos kaimynės iki šiol dėjo kur kas daugiau pastangų už Lietuvą, o estai išlošė iš glaudžių istorinių ryšių su Suomija.
Pasak L.Skibarkos, išlaikyti dėmesį investicijų pritraukimui labai svarbu, nes šiuo metu investicijų sniego kamuolys po truputį įsisuka – paskui „Barclays“ į Lietuvą atėjo „Western Union“, Kaune „Call Credit“ kuria IT paslaugų centrą, o „Ryanair“ įrenginėja orlaivių remonto ir priežiūros bazę. 2013 m. parduotuves ketina atidaryti „Ikea“.
T.Marcinkus atkreipia dėmesį, kad labai svarbu ir tai, jog valdantieji ir toliau laikytųsi fiskalinės drausmės, nes šiuo metu Baltijos šalys ES kontekste atrodo labai gerai tiek pagal fiskalinės drausmės, tiek pagal ekonomikos augimo rodiklius.

Didės lietuvių investicijos užsienyje

Beje, artimiausią dešimtmetį stiprės ir Lietuvos įmonių investicijos užsienyje. Tokių įmonių, kaip „Vičiūnai“, kuri stato fabriką Ispanijoje ar „Maxima“, perkanti prekybos centrus Lenkijoje ir Ispanijoje vis daugės. Baltijos šalyse išsiplėtusioms lietuviškoms įmonėms iki 2020 m. vietinėje rinkoje taps ankšta, tad jos judės toliau. „Pirmiausia, įmonėms reikėjo užsiauginti raumenis vidaus rinkoje. Dabartinės investicijos rodo, kad tampame rinka, kuri subrendo ir turi potencialo eiti į kitas rinkas. Taigi, didės mūsų investicijos į Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją“, – mano “Sorainen” vyresnysis teisininkas Liudas Ramanauskas.
T.Marcinkus taip pat pastebi, kad naujosiose ES šalyse investicijų eksporto tendencija stiprėja. Kapitalo srauto kryptis susijungimų ir įsigijimų sandoriuose jau nėra vien tik iš “Vakarų į Rytus”, bet procesas vyksta ir regiono viduje, ir Vakarų kryptimi.
Lietuviškų įmonių investicijos į užsienio rinkas pasitarnaus visai šaliai, nes lietuviški prekės ženklai didins ir Lietuvos žinomumą. „Reikia džiaugtis, kad lietuviai investuoja užsienyje, o ne verkti, kad kapitalas bėga iš Lietuvos – tai, ką sėkmingai Lietuvos įmonės investuos, sugrįš dividendais į Lietuvą. Dar vienas privalumas – konkurencingumas. Jei įmonė gali konkuruoti Europos rinkoje, vadinasi, ji gali išauginti stiprų prekės ženklą“, – neabejoja L.Skibarka.

Tiesioginių užsienio investicijų projektai

Šalis     2009    2010    2011    2012 I ketv.
Lietuva    35    43    39    10
Latvija    29    23    20    2
Estija    26    27    29    11

Šaltinis: tarptautinė TUI duomenų bazė fdimarkets.com


Investicijos Lietuvoje iki 2020 metų

1. Energetika. Stambiausia užsienio investicija artimiausią dešimtmetį turėtų būti Visagino atominės elektrinės statybai pritrauktos lėšos.
2. Kasyba. Užsienio investuotojai gali įžengti į kasybos pramonę – Kauno rajone dar neeksploatuojami milžiniški anhidritų ištekliai, Lietuvoje gali slypėti ir skalūninių dujų gavybos potencialas.
3. Paslaugų centrai. Tarptautinių kompanijų verslo paslaugų centrai atras ir kitus Lietuvos miestus – kursis Kaune, Klaipėdoje.
4. Trukdžiai. Teks spręsti problemą, kaip pašalinti pagrindinius trukdžius investicijų pritraukimui – sumažinti korupciją, pagreitinti teritorijų planavimo procesus, liberalizuoti Darbo kodeksą.
5. Kaita. Vis sparčiau trauksimės iš pigių kaštų šalių sąrašo, tad kils iššūkis patekti į intelektualios darbo jėgos šalių sąrašą.
6. Švietimo reforma. Siekiant ir toliau pozicionuotis, kaip kvalifikuotos darbo jėgos šalimi, mokymo programas teks priartinti prie darbo rinkos.
7. Žemės ūkis. Į šią sritį ateityje taip pat ateis užsienio investuotojai – vos tik Lietuva leis ir užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę.
8. Kolegijos. Lietuvoje daugėjant IT priežiūros ir skambučių centrų, sustiprės kolegijų ir profesinių mokyklų vaidmuo. Jų absolventai bus labiausiai pageidaujami tokiose įmonėse.
9. Statistika. Pagal sukauptas TUI pralenksime latvius, bet estų greičiausiai dar nepasivysime.
10. Investicijos užsienyje. Išaugusios iš lietuviškų marškinėlių, didžiosios Lietuvos įmonės ims aktyviau investuoti užsienyje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...