Valdančioji dauguma pradėjo sparčius teisinius žingsnius įgyvendindama savo planą perimti į valstybės rankas monopolistines ekonomikos šakas, priskiriamas šilumos ūkiui. Ar valstybei perėmus iš savivaldybių didžiųjų šalies miestų šilumos ūkio įmones bus naudojama daugiau vietinės gamybos biokuro ir šiluma gyventojams pigs? Kelios valstybinės Lietuvos miškų urėdijos jau investuoja į naujų technologijų įsigijimą ir planuoja pradėti gaminti biokurą dideliais kiekiais.

2013 metų pradžioje padidinus akcizą degalams, vis daugiau vairuotojų juos perka nelegaliai. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, nelegaliais būdais degalus įsigyja daugiau nei pusė – beveik 55 proc. – Lietuvos vairuotojų.

Vyriausybė praėjusią savaitę apsisprendė kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune statybos bei rekonstrukcijos projektus patikėti valstybės kontroliuojamoms bendrovėms. Tikimasi, kad tai ne tik sumažins šilumos kainą šių miestų gyventojams, bet ir reikšmingai padidins šilumos iš biokuro gamybą Lietuvoje.

Balandžio 11 d. ankstyvą rytą prie Baltijos jūros krantų pradėtas vienas esminių 450 kilometrų ilgio tarptautinės elektros jungties „Nord Balt“ darbų etapų – kabelių klojimas Baltijos jūros dugne. Specialus, kabelių tiesimui skirtas laivas į paruoštus vamzdžius Baltijos jūros dugne įleido povandeninius elektros kabelius.

Vienas pridėtinės vertės litas, sukurtas miškų ūkyje gaminant medieną, virsta 20–30 kartų didesne pridėtine verte medienos, baldų ir popieriaus pramonėje. Tačiau nemaža dalis Lietuvos miškuose užaugintos medienos iškeliauja į užsienį, o vietiniai medienos perdirbėjai lieka prie tuščios geldos. Kartu ir mes visi

Vyriausybės ir Seimo planai nuo 2015 metų padidinti akcizo mokestį alui ir paraleliai įvesti užstato sistemą plastikinei bei skardinei tarai smulkiuosius alaus gamintojus planingai stumia bankrotų link, įspėja Mažųjų alaus daryklų asociacija.

SEB bankų pirmą kartą atlikta Baltijos šalių didelių įmonių finansų vadovų apklausa parodė, kad 51 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos didelių bendrovių verslo perspektyvas vertina kaip geras arba labai geras.

Metų pradžioje Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstytas klausimas dėl pirmumo teisės įsigyti žaliavinės medienos. Šalies medienos perdirbėjai nuolat skundžiasi, kad didelė dalis mūsų medienos iškeliauja į Kiniją ir kitas valstybes, o vietinė pramonė dėl to kenčia. Medienos perdirbėjai, kurių indėlis į šalies BVP sudaro kelis milijardus litų, norėtų turėti lengvatų įsigydami vietinės medienos.

Artėjantis vasaros sezonas bus tipiškas suplanuotais elektrinių ir perdavimo linijų remontais. Nors devynios iš keturiolikos elektrinių skirtingu laiku bus remontuojamos, apsirūpinimui elektra įtakos tai neturės: dauguma suplanuotų remontų vyks šiluminėse elektrinėse, kurios vasarą neveikia.

Kai kurie svetur pinigų susitaupę bei idėjų pasisėmę emigrantai grįžta ir kuria nuosavą verslą gimtinėje. Tokius atvejus drąsiai galime vadinti sėkmės istorijomis. Deja, jų nėra tiek daug. Kaip visa tai pakeisti?

Lietuvos kredito unijų narių asociacija (LKUNA) šiandien kreipiasi į Lietuvos banką dėl nesąžiningos greitųjų kreditų bendrovių veiklos. Greitųjų kreditų bendrovės reklamuoja savo paslaugas naudodamos kredito unijos pavadinimą, taip klaidindamos vartotojus ir keldamos grėsmę kredito unijų reputacijai. Asociacija kviečia visuomenę atidžiau vertinti greitųjų kreditų pasiūlymus, siekia sustabdyti nesąžiningą finansinę veiklą, apsaugoti vartotojus ir išsaugoti pasitikėjimą licencijuotomis finansų institucijomis.