2014 Balandžio 09

Verslo iššūkius didelės Baltijos šalių įmonės sieja su paklausa

veidas.lt


SEB bankų pirmą kartą atlikta Baltijos šalių didelių įmonių finansų vadovų apklausa parodė, kad 51 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos didelių bendrovių verslo perspektyvas vertina kaip geras arba labai geras.

Vis tik, nepaisant teigiamų prognozių, didelės Baltijos šalių įmonės nuosaikiai vertina apyvartos augimo perspektyvas, o iššūkius sieja su  trimis sritimis – paklausa, tinkamos darbo jėgos trūkumu ir žaliavų kainų svyravimais.

„Nors dėl pastarojo meto geopolitinių įvykių atsirado naujų prielaidų didėti įmonių neužtikrintumui dėl ateities, vis dėlto akivaizdu, kad nemaža dalis Baltijos šalių didelių įmonių ekonominiu sunkmečiu priėmė reikiamus sprendimus, leidusius stabilizuoti veiklą ir finansinę situaciją. Kita vertus didelės įmonės susiduria su naujais iššūkiais tiek vietinėse, tiek eksporto rinkose. Akivaizdu, kad pamažu atsigaunanti vidaus rinka Lietuvoje atsveria lėtėjantį eksportą, todėl didžiųjų įmonių nusiteikimas dėl ateities optimistiškesnis negu Estijoje, kur verslas reaguoja į smarkiai sulėtėjusį ekonomikos augimą, kuris prasidėjo 2013 metais, ir todėl Estijos įmonės linkusios ateitį vertinti atsargiau“, – sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Apklausos duomenimis, optimistiškiausiai regione nusiteikusios Latvijos didelės įmonės – daugiau kaip pusė (59 proc.) šios šalies apklaustų finansų vadovų nurodė, kad verslo ateitį vertina palankiai. Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Lietuvos didelės įmonės – 55 proc. jų taip pat mato geras verslo perspektyvas. Tuo tarpu Estijos stambus verslas, lyginant su Lietuva ir Latvija, nusiteikęs nuosaikiau – čia verslo perspektyvas gerai arba labai gerai vertina 37 proc. didelių įmonių finansų vadovų.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad 69 proc. didelių Baltijos šalių įmonių palankiai arba labai palankiai vertina dabartinę bendrovės finansinę situaciją. Tuo tarpu 8 proc. regiono didžiųjų įmonių ją vertina atsargiai, o dar apie ketvirtadalis (23 proc.) – vidutiniškai. Lietuvoje savo finansinę situaciją palankiai vertina  daugiausia – 72 proc. – didelių įmonių, vidutiniškai – 24 proc., ne taip palankiai – 3 procentai.

Per artimiausius 12 mėn. didelės Baltijos šalių įmonės daugiausia tikisi iki 10 proc. apyvartos augimo – tokias prognozes pateikė 47 proc. tyrime dalyvavusių įmonių finansų vadovų. Didesnio negu 10 proc. augimo laukia 18 proc. įmonių, o 24 proc. jų mano, kad apyvarta artimiausiu metu išliks tokia pati. Bene optimistiškiausiai šiuo klausimu vėlgi nusiteikusios Lietuvos ir Latvijos didelės įmonės – didesnį negu 10 proc. pajamų augimą planuoja atitinkamai 20 ir 22 proc. stambaus verslo. Tuo tarpu Estijos didelės bendrovės linkusios rinktis atsargesnes prognozes – dviženklio didėjimo tikisi apie 12 proc. įmonių.

Apklausos duomenimis, didelės įmonės Baltijos šalyse artimiausiu metu orientuojasi į vidaus rinkų diktuojamą plėtrą, todėl daugiausia investicijų numato būtent namų rinkose – tokių planų turi 44 proc. didelių bendrovių. Apie 10 proc. didelių įmonių turimas perteklines lėšas ketina investuoti į plėtrą užsienyje, o apie 27 proc. skirs turimiems įsiskolinimams padengti.

Visgi, stambus verslas mato ir tam tikrų sričių, kurios kelia susirūpinimą. Labiausiai Lietuvos (44 proc.), Latvijos (55 proc.) ir Estijos (53 proc.) didelės įmonės nerimauja dėl paklausos, t. y. kur parduoti gaminamą produkciją, kai eksporto rinkos nebėra tokios stabilios.

Pasak A. Čičelio, tokie verslo nuogąstavimai, nulemti užsienio rinkų nestabilumo, jau tęsiasi kuris laikas, o pastarieji įvykiai Ukrainoje ir Rusijoje verslui stabilumo nesuteikia. „Vis tik, Lietuvos stambus verslas yra gana neblogai diversifikuotas ir tai atsispindi didelių įmonių lūkesčiuose, kadangi jų rezultatai priklauso nuo kur kas platesnės eksporto geografijos. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Estijos didelės įmonės susiduria su kur kas didesniu neapibrėžtumu dėl ekonomikos nuosmukio vienoje pagrindinių eksporto rinkų – Suomijoje“, – sako A. Čičelis.

Visose trijose šalyse opia problema stambiam verslui ir toliau išlieka tinkamos darbo jėgos trūkumas. Su šiais sunkumais nuolat susiduria informacinių technologijų, transporto, statybų ir kiti sektoriai. Be to, remiantis apklausos rezultatais, matyti, kad kai kurioms didelėms įmonėms 2014 m. rūpesčių gali sukelti ir darbo užmokesčio augimas – tiesa, labiausiai Estijoje (42 proc.), nes  Lietuvoje ir Latvijoje tokių įmonių yra beveik perpus mažiau, atitinkamai 22 ir 24 procentai. Tokius skirtumus lemia nevienodas vidutinio darbo užmokesčio augimas regione: Estijoje jis ir toliau didėja sparčiausiai ketvirtus metus iš eilės, o Lietuvoje ir Latvijoje vidutinis darbo užmokestis auga beveik du kartus lėčiau.

Nemažą susirūpinimą stambiam verslui kelia ir žaliavų kainos: Lietuvoje, kur lyginant su kaimyninėmis šalimis yra didžiausia pramonės ir gamybos koncentracija, šis klausimas neramina daugiausia – 29 proc. – didelių įmonių.

Pirmą kartą SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktoje didelių įmonių finansų vadovų apklausoje iš viso dalyvavo beveik 200 bendrovių. Apklausa buvo atlikta 2014 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...