Artėjant 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpiui, Kauno miesto savivaldybė tikisi gauti paramą projektams, kurių vertė siekia beveik milijardą litų. Tarp svarbiausių projektų – Laisvės alėjos ir Raudondvario plento rekonstrukcija, Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai, gatvių apšvietimo tinklų modernizavimas bei kiti.

Kretingoje taros ir jos gamybos įrenginių verslu užsiimančiai įmonei „Terekas“ šiuo metu svarbiausia įsitvirtinti Skandinavijos šalių rinkose, įžengti į JAV ir rasti kvalifikuotų darbuotojų.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos padėtis kebli: gintaro ištekliai riboti. Tačiau susikurti gintaro šalies įvaizdžio ir tapti patraukliai užsienio turistams tai nesukliudė. Išmokę apdirbti gintarą ir susikūrę unikalią savo krašto istoriją lietuviai atkreipė ir pasaulio dėmesį.

Lietuviškas suskystintų dujų terminalas kompensuotų rusiškų dujų stygių ir jų dar liktų latviams.

Bendra priežiūros sistema, kaip tikimasi, turėtų užtikrinti euro zonos finansinį stabilumą ir apsaugoti bankus nuo griūties

Kodėl vienose įmonėse darbuotojai mielai lieka net gavę geresnių pasiūlymų, o kitose jų neišlaiko nė dideli atlyginimai? Daug lemia darbdavių požiūris į darbuotojus, antra vertus, ir darbdaviams ne pyragai.

Lietuvoje kailinių gyvūnų auginimas – gana gerai išplėtota smulkiojo verslo sritis, ir erdvės šiam verslui plėstis apstu, nes augintojai konkuruoja ne vietos, o pasaulinėse rinkose.

Ritualinis gyvūnų skerdimas Lietuvoje uždraustas prieš dvejus metus. Tačiau užsidarius Rusijos rinkai verta susimąstyti apie šio įstatymo pataisų atšaukimą.

Ar sveiki produktai – vaisiai ir daržovės, nuo kurių gausos, atėjus derliaus metui, lūžta prekybos centrų lentynos ir turgaus prekystaliai, iš tiesų yra sveiki? Vieno atsakymo nėra – tiktai klausimų daugėja.

Bitkoinai – prieš kelerius metus atsiradusi virtuali valiuta. Šiandien ja galima atsiskaityti ne vienoje parduotuvėje ar įstaigoje. Entuziastų netrūksta ir Lietuvoje, bet ekonomistai šią valiutą vertina nepalankiai.

Tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ tapo pirmąja finansų įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo nemokamai keisti litus į eurus oficialiu litų perskaičiavimo į eurus kursu – 3,45280 lito už 1 eurą. Ši paslauga teikiama visoms įmonėms, atsidariusioms „Paysera“ sąskaitą nuo 2014 m. rugsėjo 8 d.