2014 Rugsėjo 17

Apsieitume be rusiškų dujų

veidas.lt

Lietuviškas suskystintų dujų terminalas kompensuotų rusiškų dujų stygių ir jų dar liktų latviams.

ES naujienas apžvelgiantis laikraštis „EUObserver“ pateikė Vokietijos Kelno universiteto ekspertų atliktą kompiuterinį modelį, parodantį, kurios Sąjungos valstybės būtų labiausiai pažeidžiamos Rusijai nutraukus dujų tiekimą.

Tarp potencialių aukų – Suomija. Šalis būtų viena labiausiai nukentėjusių valstybių, jei Rusija į ekonominę kovą paleistų savo sunkiąją artileriją – dujų ir elektros blokadą. Rugsėjo 8-ąją Suomija kartu su keliomis kitomis valstybėmis atsisakė pritarti naujoms Europos Sąjungos sankcijoms Rusijos atžvilgiu: taip pasielgė Vokietija, Kipras, Italija ir Austrija.

Vokietijos ar Austrijos pozicija nieko pernelyg nenustebino – šios valstybės jau gerokai anksčiau užėmė poziciją, kad reikia derėtis su Rusija, juk Vokietijos kanclerė Angela Merkel Europos užkulisiuose neretai vadinama Vladimiro Putino drauge. Bet suomių laikysena šiek tiek netikėta. Jie – Rusijos kaimynai, kuriems, kaip ir kitoms Baltijos regiono valstybėms, ne visai adekvačių V.Putino sprendimų atveju kyla didžiausia grėsmė.

Baltijos šalys – Estija, Latvija, Lietuva tvirtai pasisako už sankcijų Rusijai sugriežtinimą, o Suomija nusprendė pasukti kitu keliu ir pritarė galimybei atidėti arba, esant reikalui, atšaukti naujus ekonominius suvaržymus Rusijai.

Lietuva – saugi?

Kokią ateitį ES apžvalgininkai ir mokslininkai piešia Lietuvai? „EUObserver“ nuomone, Lietuva bus viena saugiausių šalių, kurios visiškai nepajus dujų trūkumo, jei koncernas „Gazprom“ nutrauks dujų tiekimą vienam, trims, šešiems ar devyniems mėnesiams. Rusiškų dujų stygiaus nepajus energetiškai nepriklausomos valstybės – Norvegija, Belgija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė.

Kelno universiteto mokslininkai savo prognozę, paremtą kompiuteriniu skaičiavimu, atliko ištyrę visų ES šalių dujų vamzdynų sistemas, dujų talpyklas bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūrą.

Seimo narys, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, kalbėdamasis su „Veidu“, buvo optimistas: „Jeigu SGD terminalas Klaipėdoje pradės veikti laiku, mes išvengsime didžiųjų rizikų. Jei Rusija dujas atjungtų visoje teritorijoje, iš pradžių galėtų kilti techninių nesklandumų, kažkur galbūt trūktų pralaidumo. Tačiau tokios techninės problemos yra sprendžiamos. Šis „EUObserver“ pateiktas tyrimas iš principo teisingas. O jei dujos bus atjungtas po SGD terminalo paleidimo, tai rizikos mes visai nepatirsime. SGD terminalas kompensuotų rusiškas dujas ir jų dar liktų latviams.“

Klaipėdos SGD terminalas nuo pat projekto pradžios buvo vertinamas jei ne kaip energetinės nepriklausomybės garantas, tai bent kaip vienas svarbiausių žingsnių jos link. Tačiau jis turėtų pradėti veikti tik gruodžio 3-iąją. Kas būtų, jei Rusija dujas nustotų tiekti jau rytoj?

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...