Maisto produktų kainos turguose ne ką mažesnės nei prekybos centruose, tad dabar turgavietėms belieka konkuruoti kokybe.

Nepaisant sudėtingos makroekonominės padėties, Lenkijos koncernui “PKN Orlen” 2009-aisiais pavyko dirbti pelningai.

Dėvėtų drabužių prekybos verslas – vienas iš nedaugelio, beveik nepaliestų sunkmečio. Nors pirkėjai “skudurynuose” dabar išleidžia vidutiniškai 15 proc. mažiau pinigų nei iki krizės, šią pajamų netektį kompensuoja nauji klientai – pirkėjų, palyginti su pernai, čia padaugėjo maždaug trečdaliu.

Sodybų kainos, palyginti su kainų piku prieš porą metų, dabar nukritusios 30–60 proc., bet šiandien susirasti tinkamą sodybą nėra paprasta, nes pasiūla nepadidėjo. “Ober-Haus” žemės sklypų ekspertas Dovydas Paulauskas pastebi, kad sodybų paklausa yra, bet pasirinkimas nedidelis.

Didžiausią smūgį Lietuvos medienos ir baldų pramonė patyrė 2008 m. lapkritį ir gruodį, kai gamyba kas mėnesį krito po 10 proc. Tokį staigų ir didelį kritimą lėmė pablogėjusi padėtis daugelyje pasaulio rinkų.

Lietuvoje bankai tampa krautuvėmis. Šiandien bankai pardavinėja žemės sklypus, namus, butus, sunkvežimius, lengvuosius automobilius, pramoninę įrangą, prabangos prekes, baldus, o kai kurie net gali pasiūlyti apatinio moteriško trikotažo.

Lietuvos kaimo turizmo sodybos jau ruošia kampelius ES remiamiems amatų kiemeliams įrengti ir kyla į kovą dėl naminukės legalizavimo.

Septyniolika Lietuvos įmonių, gavusių lėšų iš Europos socialinio fondo, kurs darželius ar dienos centrus savo darbuotojų vaikams.

Kas pradangino Ignalinos atominės elektrinės pakasynoms skirtus milijardus, ieško net teisėtvarkos, specialiosios, audito tarnybos, ir ne tik Lietuvoje. Ar ras ir, jei taip, ką – kaltuosius, atpirkimo ožį ar teisėtą pinigų plovyklą?

Didžiųjų bankų atstovai skelbia, esą Lietuva išvengs drastiško 50–60 proc. būsto kainų kryčio, kokį patyrė kaimyninių Latvijos ir Estijos šalių nekilnojamojo turto rinkos. Girdi, būsto kainos, nuo aukščiausio savo pakilimo taško 2007 m. gruodį nukritusios vidutiniškai 40 proc., liausis kristi.

Didieji nekilnojamojo turto plėtotojai, agentūros ir bankai meluoja: jokių objektyvių įrodymų, kad nekilnojamojo turto pirkimo sandorių daugėja ir kainos jau netrukus pradės kilti, nėra. Iš tikrųjų kainos kris dar mažiausiai 25 proc.